Vasario 23 d. Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 5, 6, 8, 9 10, 11, 12, 21, 22, 23, 26, 33, 36 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu ir trečiuoju¹ skirsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1516(2).

Projekte, siekiant vienodos procesinės eigos visuose teismuose, nustatoma, kad gavus kelių kreditorių pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam paskirtas anksčiausiai gautas pareiškimas. Nustatoma, kad informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą priėmimo. Ši informacija skelbiama viešai teismo interneto svetainėje.

Projekte įteisinama, kad teismas nustatytais atvejais gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Projekte siūloma taip pat riboti teisę šiems asmenims būti kolegialaus valdymo organo nariu bei apibrėžti šių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir nustatyti, kad, teismui pranešus, sudaromas minėtų asmenų sąrašas, kuris skelbiamas viešai.

Siekiant efektyvesnės tyčinių bankrotų prevencijos, projekte nustatytas ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, per kurį administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Be to įtvirtinama administratoriaus pareiga teikti kreditorių susirinkimui ataskaitas ir nurodoma, kokią informaciją turi pateikti administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui.

Siekiant palengvinti teismų darbą ir suteikti kreditoriams didesnes galimybes vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, siūloma nustatyti, kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka galėtų priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 (vietoj 4/5) visų įmonės turimų įsipareigojimų. Projektu taip siūloma nustatyti, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas ne vėliau kaip per 45 dienas administratoriui pateikus kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o atskirasis skundas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų nuo jo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

Projektu siūloma tikslinti ir Įstatymo nuostatas dėl turto pardavimo. Siūloma ištaisyti galiojantį įstatymo netikslumą ir nustatyti, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto atveju išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas į jos savininko (savininkų) turimą turtą, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe, ne tik tuo atveju, kai ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bet ir kai įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo derinti su teismu greitai gendančio ar prarandančio vertę turto pardavimo kainą.

Komitetas, be kitų siūlymų, įvertino ir pritarė Seimo nario K.Daukšio pasiūlymui, kuriuo leidžiama įskaityti priešpriešines vienarūšes prievoles.

Ekonomikos komitetas posėdyje taip pat pritarė Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pataisoms (Nr.XIP-2510), kurias Seimui pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Projektu siekiama įtvirtinti papildomas priemones, kurios užtikrintų efektyvesnę sąžiningos konkurencijos apsaugą ir padėtų veiksmingiau kovoti su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, kuriais daroma žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, užkirstų kelią ūkio subjektams išvengti atsakomybės.

Projekte siūloma numatyti asmeninę ūkio subjektų vadovų atsakomybę: ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti skiriama vientisa ir nedaloma sankcija – apribojimas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu. Šios teisės apribojimas gali būti taikomas nuo 3 iki 5 metų. Kartu su šiuo apribojimu gali būti skirta ir papildoma poveikio priemonė – bauda. Numatytos sankcijos taptų priemone, atgrasančia nuo pažeidimų darymo ir skatinančia prisipažinti dėl jau padarytų pažeidimų. Taip pat siūloma papildyti Konkurencijos įstatymą nuostatomis įtvirtinant papildomą kriterijų, į kurį atsižvelgiant apskaičiuojamos baudos. Tai įgalintų Konkurencijos tarybą skirti didesnes baudas ir veiksmingiau kovoti su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, būtų efektyviau pasiekti ūkio subjektų traukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus tikslai.

Be to, projektu siūloma nustatyti ilgesnį ūkio subjektų patraukimo atsakomybėn terminą (vietoj 3 metų nustatyti 5 metų), taip pat nustatyti atvejus, kada šio termino eiga sustabdoma. Tokiu būdu būtų pašalintos prielaidos ūkio subjektams nepagrįstai išvengti atsakomybės už jų įvykdytus konkurenciją ribojančius veiksmus.