Balandžio 21 d. Ekonomikos komitetas išklausė Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pateiktą informaciją aktualiais susisiekimo klausimais. Informacija buvo pateikta šiomis temomis:

- Dėl Klaipėdos keleivių terminalo plėtros eigos. Ministras paminėjo, kad projektas „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“, kurį vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), yra įtrauktas į 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiuo metu parengtas techninis projektas, atlikta jo ekspertizė ir gautas leidimas statybai. Kadangi šis projektas gali turėti valstybės pagalbos elementų, parengta atitinkama galimybių studija ir kiti privalomi dokumentai dėl valstybės pagalbos ir pateikti Konkurencijos tarybai ir Europos Komisijai. Įvertinus dokumentų nagrinėjimo terminus Europos Komisijoje, planuojama iki 2010-06-01 pateikti paraišką TID. Šio projekto įgyvendinimo trukmė – 32 mėnesiai.

- Dėl Klaipėdos miesto infrastruktūros aplinkkelių į valstybinį jūrų uostą vystymo perspektyvų (Jakų žiedas, Baltijos pr. žiedas ir kt.). UAB „Tiltų ekspertų centras“, UAB „Hidroterra“, UAB „Hidrostatyba“ (2008-08-05 sutartis) rengia projekto „Baltijos prospekto, jungiančio uostą su IX B koridoriumi (TEN-T koridoriumi), rekonstrukcija ir pratęsimas“. Projektiniai pasiūlymai parengti 2009 metais. Projektas susideda iš trijų dalių: 1) Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža – techninis projektas bus parengtas liepos mėnesį; 2) Baltijos pr. ir Taikos g. sankryža – techninis projektas šiuo metu rengiamas; 3) Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryža – pateiktas prašymas Klaipėdos miesto savivaldybei dėl projektavimo sąlygų sąvado techniniam projektui rengti išdavimo. Jakų sankryža yra svarbus transporto mazgas, kuriame kertasi dideli vietiniai ir tranzitiniai keleivių bei krovinių srautai. Sankryža taip pat priklauso IXB transporto koridoriui, kuris yra svarbi jungtis Europos Sąjungos mastu. Dėl pastaraisiais metais išaugusių transporto srautų iškilo būtinumas iš esmės rekonstruoti šią sankryžą. Ši rekonstrukcija vykdoma dviem etapais: I etapas. Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. II etapas. Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas.

- Dėl žvyrkelių asfaltavimo programos finansavimo ir jos vykdymo būklės. Ministras paminėjo, kad 2009 m. sumažinus kelių sektoriaus finansavimą sulėtėjo ir žvyrkelių asfaltavimo sparta, o 2010 m. sausio 1 d. dar buvo neasfaltuota 7604,3 km žvyrkelių arba 35,7 proc. 2010 m. žvyrkelių asfaltavimui planuojama panaudoti 177 mln. Lt ES finansinės paramos fondų lėšų ir 5,7 mln. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. 2010 m. bus atiduota naudojimui 165 km naujai išasfaltuotų žvyrkelių.

- Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčių įmonių reformos. 2008 m. kelių sektoriui finansuoti iš viso buvo skirta 2,063 mlrd. litų (KPPP – 1,712 mlrd. Lt, ES – 351 mln. Lt). Tačiau nuo 2009 metų kelių sektoriaus finansavimas buvo smarkiai sumažintas – iš viso skirta 1,503 mlrd. litų (KPPP – 776 mln. Lt, ES – 727 mln. Lt), 2010 m. skirta 1,544 mlrd. litų (KPPP – 882 mln. Lt, ES – 662 mln. Lt). Prognozuojama, kad iki 2013 metų 2007–2013 metų laikotarpiui kelių plėtrai skirtos ES lėšos bus panaudotos ir kelių sektorius bus finansuojamas tik iš KPPP lėšų (1,080 mlrd. Lt).

- Dėl Susisiekimo ministerijos vykdomos kadrų politikos (AB Lietuvos paštas, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“.

- Dėl tarptautinių investicinių projektų vystymo eigos (viešieji logistikos terminalai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje). Ministras įvardijo, kokie šiuo metu yra vykdomi investiciniai projektai, jų darbų eigą. Paminėta buvo Vilniaus viešasis logistikos centras. Šiam, Vilniaus viešajam logistikos centrui plėtoti numatyta skirti apie 118 mln. Lt. Numatoma apytikslė Vilniaus viešojo logistikos centro veiklos pradžia - 2013 m. Kauno viešasis logistikos centras. Šiam viešajam logistikos centrui plėtoti numatyta skirti apie 90 mln. Lt. Numatoma apytikslė Kauno viešojo logistikos centro veiklos pradžia - 2013 m. Klaipėdos viešajam logistikos centrui plėtoti numatyta skirti apie 100 mln. Lt. Numatoma apytikslė Klaipėdos viešojo logistikos centro veiklos pradžia - 2013 m. Šiaulių viešasis logistikos centras. Numatoma projekto vertė apie 50 mln. Lt. bei apytikslė Šiaulių viešojo logistikos centro veiklos numatoma pradžia - 2012 m.

- Kokia reali padėtis šiuo metu yra šalies oro uostuose, kiek lėšų jiems skirta ir kiek panaudota? Ar nesvarstoma galimybė atkurti nacionalinį oro vežėją? Šia aktualia tema pranešimą pristatė susiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas. Jis paminėjo, kad 2010 m. situacija Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose pagerėjo, lyginant su 2009 m pradžioje vykdomų reguliariųjų skrydžių skaičiumi. 2010 m. sausio ir vasario mėn., lyginant su 2009 m. sausio ir vasario mėn., Vilniaus oro uoste keleivių skaičius išaugo 3,26 proc., Kauno oro uoste – 35 proc., Palangos oro uoste – 16,5 proc. Šiuo metu iš tarptautinio Vilniaus oro uosto reguliarieji skrydžiai vykdomi 23 kryptimis. 2010 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Maršrutų plėtros skatinimo programai. Programa pagrįsta valstybės, vietinės valdžios, privataus sektoriaus finansiniu indėliu, naudojant skatinimo priemones ir pritaikant kiekvienam maršrutui individualiai.

- Dėl AB Lietuvos jūrų laivininkystė privatizavimo perspektyvų. Susisiekimo ministras paminėjo, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo klausimas nėra naujas. Šią bendrovę buvo bandyta privatizuoti 2004 metais, tačiau konkurso nugalėtojas nebuvo pripažintas patikimu pirkėju, todėl privatizavimo konkursas neįvyko. Šiuo metu bendrovės privatizavimo klausimas svarstomas dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) sunkios bendrovės ekonominės-finansinės būklės, reikalaujančios iš bendrovės akcininkų atitinkamų sprendimų, taip pat ir dėl paramos suteikimo; 2) galimybės bent iš dalies papildyti valstybės privatizavimo fondą. Didžioji dalis bendrovei priklausančių laivų yra įkeista bankui, skola kuriam sudaro 73,5 mln. Lt, iš jų 10,9 mln. Lt turi būti sugrąžinta 2010 m., 58,6 mln. Lt 2011-2014 metais. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ šiuo metu priklauso 11 laivų. Jie visi įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. Buvo paminėta, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. kovo 30 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ problemoms ir veiklos perspektyvoms nagrinėti. Šiai darbo grupei pavesta iki 2010 m. balandžio 26 d. bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir Lietuvos jūrų transporto bendruomene išanalizuoti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ vadybos, ekonominę bei finansinę situaciją ir pateikti Ministrui Pirmininkui išvadas ir pasiūlymus dėl tolesnės šios bendrovės veiklos ir jos perspektyvų. Ministras taip pat išsamiai atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus.