1.

Lisabonos augimo ir užimtumo strategija

N

Europos Komisija pateiks Europos ekonomikos augimo ir užimtumo atnaujinimo planą, informuos apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą 2009 m. bei pateiks įgyvendinimo po 2010 m. pasiūlymus. Iškeltas tikslas – užtikrinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą bei garantuoti dinamišką ekonomikos vystymąsi. Kiekvienai ES narei bus pateiktos specifinės rekomendacijos dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Dokumentą planuojama paskelbti 2009 m. gruodžio mėn.

Labai aktualus

Ekonominio augimo lėtėjimo akivaizdoje Lietuvai itin svarbus konkurencingumo didinimo iniciatyvų įgyvendinimas. Lisabonos strategijos tikslus atitinkančių ekonominių reformų vykdymas yra vienas iš Lietuvos ES politikos 2008-2013 m. strateginėse kryptyse nurodytų tikslų. Formuojant pasiūlymus dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo po 2010 m., deramas dėmesys turi būti skiriamas energetikai, transportui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, geresniam reglamentavimui.

V.Bacevičius, B.Vėsaitė

2.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas

N

Europos Komisijos parengtas planas numato neatidėliotinas priemones tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu, skirtas finansų krizei ir jos socialinėms-ekonominėms pasekmėms įveikti. Planas paskelbtas 2008 m. lapkričio 26 d.  (COM(2008) 800)

Labai aktualus

Plane numatytos į realią ekonomiką orientuotos priemonės, tokios kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo privačiame sektoriuje skatinimas, smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių verslo sąlygų gerinimas, struktūrinės paramos fondų taisyklių palengvinimas. Lietuvai ypač aktualios priemonės, susijusios su energijos efektyvumo didinimu, transeuropinių energetinių jungčių papildomu finansavimu. Lietuvai ypač svarbus praktinis Europos Komisijos komunikate dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano pateikto pasiūlymo mobilizuoti 5 mlrd. eurų lėšų, skirtų transeuropiniams energetiniams tinklams, įgyvendinimas.

V.Bacevičius, B.Vėsaitė

3.

Geresnio reglamentavi-mo priemonių paketas:        a) Komunikatas dėl administracinės naštos vertinimo ir naštos mažinimo atskiruose sektoriuose tikslų nustatymo;                  b) 3-ioji teisės aktų paprastinimo  strategijos įgyvendinimo ataskaita.

N

Trečioji strateginė geresnio reglamentavimo peržiūra koncentruosis ties trimis Geresnio reglamentavimo darbotvarkės komponentais: poveikio tyrimu, supaprastinamu (simplification) ir administracinės naštos mažinimu. Bus įvertinta pažanga, siekiant sumažinti administracinę naštą 25 proc. iki 2012 m. Europos Komisija pateiks papildomus pasiūlymus dėl priemonių administracinei naštai mažinti. Paketą planuojama paskelbti 2009 m. sausio mėn.

Labai aktualus

Europos Komisijos iniciatyvų įgyvendinimas geresnio reglamentavimo srityje apčiuopiamai sumažintų įmonių sąnaudas ir pagerintų verslo aplinką Lietuvoje. ES politikos 2008-2013 m. strateginėse kryptyse Lietuva pasisako už ES geresnio reglamentavimo politikos įgyvendinimą.

V.Bacevičius, B.Vėsaitė

4.

Mažoms įmonėms tenkančios naštos, susijusios su apskaita, mažinimas

N

Šiuo pasiūlymu siekiama panaikinti mažoms ir pačioms mažiausioms įmonėms tenkančią administracinę naštą, susijusią su apskaita.

Labai aktualus

Pasiūlymas glaudžiai susijęs su strategine geresnio reglamentavimo politika  ir jos iniciatyvų įgyvendinimas apčiuopiamai sumažintų įmonių sąnaudas ir pagerintų verslo aplinką Lietuvoje.

V.Bacevičius, B.Vėsaitė

5.

EP ir Tarybos direktyvos 2000/35 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose peržiūra

T

Galiojantis teisės aktas turėtų būti peržiūrėtas, siekiant toliau plėtoti savalaikiam komercinių skolų mokėjimui palankią verslo aplinką ir taip didinti įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniams komerciniams sandoriams.

Aktualus

Pasiūlymas svarbus užtikrinant Lietuvos  įmonių, ypač MVĮ veiklą ir konkurencingumą 

D.Budrys,

J.Veselka

6.

Komunikatas dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų IRT srityje

N

Komisija pasiūlys strategiją, kuri padėtų Europai tapti lydere IRT (informacinių ir ryšių technologijų) srityje. Tai leistų paskatinti ekonominį augimą bei susidoroti su socialiniais – ekonominiais iššūkiais. Daug dėmesio bus skiriama investicijų į IRT skatinimui. Komunikatą planuojama paskelbti 2009 m. balandžio mėn.

Aktualus

Lėtėjant ekonominiam augimui bei brangstant darbo jėgai, Lietuvai svarbu didinti konkurencingumą, didinant investicijas į MTEP bei plečiant informacinių ir ryšių technologijų tinklą (Lietuva šiuo metu stipriai atsilieka nuo investicijų į MTEP sektorių tikslo – 2 proc. nuo BVP iki 2010 m.). Nauja strategija sustiprintų bendradarbiavimą MTEP srityje Europos lygiu. Lietuvos ES politikos 2008-2013 m. strateginėse kryptyse pabrėžiama informacinių ir ryšių technologijų svarba bei keliamas tikslas sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. Lietuva taip pat siekia aktyviai dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

J.Razma, R.Sinkevičius

7.

Antrasis komunikatas dėl IRT naudojimo siekiant energijos vartojimo efektyvumo

N

Komunikate bus įvertintos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo energijos vartojimo veiksmingumui didinti visuose ekonomikos sektoriuose galimybės ir pasiūlyti veiksmai, kurie galėtų padėti šias galimybes išnaudoti. Komunikatą planuojama paskelbti 2009 m. sausio mėn.

Aktualus

Šio Europos Komisijos komunikato įtraukimas į ES politikos aktualiausių klausimų sąvadą užtikrins Lietuvos veiksmų energetikos politikos srityje nuoseklumą. Komunikatas atitinka Lietuvos energetikos politikos prioritetus.

J.Razma, R.Sinkevičius

8.

Komunikatas dėl transporto ateities

N

Ši iniciatyva susijusi su 2001 m. Baltąja knyga dėl  ES transporto politikos iki 2010 m. ir jos vidutinio laikotarpio (2006 m. Komisijos komunikatas) peržiūra. Komisijos iniciatyvos tikslas – skatinti plačias diskusijas dėl ES transporto politikos perspektyvos 20-40 metų periodui, numatyti būtinas priemones ir veiksmus ilgalaikei transporto plėtrai, identifikuoti problemas tvaraus transporto srityje, pareikalausiančias konkrečių veiksmų iki 2050 m. Komunikatą planuojama paskelbti 2009 m. balandžio mėn.

Labai aktualus

Komisijos komunikate bus išdėstyti pasiūlymai, kurių pagrindu rengiami nauji teisės aktų projektai darys įtaką Lietuvos transporto sektoriui. Tikėtina, kad  atsivers naujos galimybės ES planuojamų priemonių planuose įtvirtinti Lietuvos ES politikos 2008-2013 m. strateginėse kryptyse numatytus transporto prioritetus.

A.Endzinas,

R.Sinkevičius

9.

Baltijos energetikos jungčių planas*

Europos vadovai spalio 15-16 d. pritarė Europos Komisijos iniciatyvai parengti veiksmų planą Baltijos regiono jungtims paspartinti. Europos Vadovų Tarybos išvadose fiksuota, kad iki metų pabaigos bus parengtas konkretus darbo grafikas. 2008 metų lapkritį Europos Komisijos parengtoje Antrojoje strateginėje energetikos peržiūroje Baltijos energetikos jungčių planas įvardintas kaip vienas iš prioritetų.

Labai aktualus

Baltijos energetikos jungčių plane bus numatytos priemonės (elektros, dujų jungtys su ES rinka ir kt.), padėsiančios integruoti Lietuvos energetikos sektorių į ES bendrą rinką ir tuo pačiu sušvelninsiančios neigiamas pasekmes po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

K.Kuzminskas,

B.Vėsaitė

10.

Komisijos pasiūlymai dėl mechanizmų, įgalinančių užtikrinti geresnę ES valstybių narių koordinaciją ir veiksmų skaidrumą išorinės politikos srityje*

ES silpniausia grandis energetikos politikoje – nekoordinuoti valstybių narių veiksmai santykiuose su trečiosiomis šalimis. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2008 metų lapkritį Europos Komisijos parengtoje Antrojoje strateginėje energetikos peržiūroje išorinės energetikos politikos stiprinimas įvardintas kaip vienas iš prioritetų.

Aktualus

Lietuvai pasiūlymai svarbūs, siekiant sukurti bendrą ES išorinę politiką.

K.Kuzminskas,

B.Vėsaitė

11.

Suskystintų gamtinių dujų terminalų situacijos analizė ir veiksmų plano pasiūlymas*

2008 metų lapkritį Europos Komisijos parengtoje Antrojoje strateginėje energetikos peržiūroje numatyta 2009 m. pateikti pasiūlymą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalų situacijos analizės ir veiksmų plano. Komisijos pateiktoje analizėje bus identifikuoti pagrindiniai veiksniai, lemiantys suskystintų gamtinių dujų terminalų vystymąsi. Kartu bus akcentuota, kad reikalingas didesnis investavimas į saugyklas, taip prisidedant prie įvairiapusių energijos šaltinių. 

Labai aktualus

Lietuvai ypač svarbi ES  gamtinių dujų terminalų plėtra kaip vienas iš instrumentų, diversifikuojant energijos išteklių importą.

J.Razma, R.Sinkevičius

12.

Žalioji knyga dėl Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių revizijos

2009 m. Komisija paskelbs Žaliąją knygą dėl Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių revizijos, kurios metu bus iš esmės peržiūrėta dabartinė TEN-T politika, prioritetiniai TEN-T projektai (tarp kurių – projektas „Rail Baltica“) ir jų įgyvendinimo priemonės. Paskelbus koncepcinį dokumentą, bus pradėtos plataus masto viešos konsultacijos.

Labai aktualus

Vadovaujantis prielaida, kad transportas (infrastruktūra) ir logistika yra itin reikšmingi ES ekonomikai bei yra viena pagrindinių priemonių siekiant sukurti efektyvią vieningą ES rinką, ši sritis yra reikšminga tiek visai Europai, tiek konkrečiai šalims narėms. Lietuvai, kurios bendrame BVP transportas ir logistika sudaro 10 proc., ir kurioje transporto sektoriaus našumas yra tarp 5 nacionalinių sektorių, itin aktuali TEN-T politika ir jos gairių revizija. Siekiant gerinti transporto infrastruktūros sąsajas su Europos transporto tinklu („Rail Baltica“, „Via Baltica“) bei naikinti sąlyginę izoliaciją, tikslinga aktyviai dalyvauti TEN-T politikos formavime.

A.Endzinas, R.Sinkevičius