1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui		69 32 37
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą		25
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados		5
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui		10
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.		Komiteto posėdžiai Iš jų: bendri su kitais komitetais išvažiuojamieji	23 2 1
2.2.		Klausymai	18
3.		Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	12
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.		Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	249
4.2.		Parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų	192
5. Renginiai
5.1.		Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.		Kiti renginiai	3
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.		Surengta vizitų	2
6.2.		Priimta delegacijų	2

III. AKTUALIAUSI DARBAI

I. Seimo priimti svarbiausi įstatymai, kuriuos svarstė Ekonomikos komitetas

1. Gamtinių dujų įstatymo 3, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 13, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas. (Įstatymas priimtas 2010-12-14 Nr. XI-1220).

Įgyvendinant Paslaugų direktyvą šio įstatymo pakeitimo nuostatomis įtvirtinami būtini reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licencijas užsiimti licencijuojama veikla, bei reikalavimai, kurių turės laikytis tokias licencijas gavusios dujų įmonės, taip pat išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindai.

Įstatymo nuostatomis reglamentuojama, kad asmenims, siekiantiems gauti licenciją verstis dujų sektoriuje licencijuojama veikla, licencijos bus išduodamos vadovaujantis veiklos saugumo, patikimumo ir nediskriminavimo principais neterminuotam laikui. Šie asmenys privalės turėti pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti dujų sektoriaus licencijuojamą veiklą. Dujų įmonės, kurios verčiasi licencijuojama veikla, privalės turėti ne mažesnį kaip vieno milijono litų įstatinį kapitalą arba pateikti finansų įstaigos garantiją arba laidavimą, arba draudimo sutartį, kuriuose nurodyta suma turi būti ne mažesnė kaip vienas milijonas litų. Šis reikalavimas nebus taikomas tik dujų skirstymo vietinėse bendrojo naudojimo sistemose veiklai.

Ekonomikos komiteto siūlymu, Seimas priėmė protokolinį nutarimą dėl pasiūlymo Vyriausybei iki 2011 m. kovo 1 d. parengti Energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

2. Seimo nutarimas "Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo plėtros plano projekto" (Nutarimas priimtas 2010-09-30 Nr. XI-1050).

Priimtu nutarimu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti detalų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo plėtros plano projektą iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir jame numatyti SGD importo terminalo įrengimą Lietuvoje. Šiam projektui finansuoti, be valstybės biudžeto lėšų, pasiūlyta numatyti galimybę panaudoti Europos Sąjungos fondų ir privataus kapitalo lėšas.

Įgyvendinant šį nutarimą Vyriausybė įsteigė tarpžinybinę darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos. Darbo grupė nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas – plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas. Vyksta derinimo procesas dėl finansavimo modelio bei kitų tolimesnių darbų.

3. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas. (Įstatymas priimtas 2010-11-16 Nr. XI-1132).

Įgyvendinant Paslaugų direktyvą įstatymo pakeitimo nuostatomis patikslintos atgabenančios, gaminančios ir importuojančios įmonių sąvokos, bei gaminančioms ir importuojančioms įmonėms priskiriami užsienio įmonių filialai. Taip pat įstatymu siūloma nustatyti, kad naftos ir naftos produktų atsargos gali būti kaupiamos ir mišinių komponentų pavidalu.

4. Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas (Įstatymas priimtas 2010-12-09 Nr. XI-1218).

Priimtu įstatymu nustatoma, kad kol bus įsteigta valstybės įmonė Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, jai Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymu pavestas funkcijas vykdys valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Pavedus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau - VĮ KVJUD) vykdyti VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas, Šventosios uosto atstatymo darbai bus vykdomi pagal numatytus terminus. Be to, vadovaujantis racionalumo, ekonomiškumo kriterijais, nekuriant atskiro juridinio vieneto, Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas ir valdymas bus vykdomas naudojant VĮ KVJUD žmoniškuosius bei materialiuosius išteklius, kadangi VĮ KVJUD yra pajėgi kompetentingai, tinkamai, ekonomiškai ir efektyviai atlikti Šventosios uosto direkcijos funkcijas ir įgyvendinti ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą.

Pažymėtina, kad nekuriant atskiros Šventosios uosto direkcijos, o įsteigiant iki 35 darbuotojų padalinį VĮ KVJUD, kasmet būtų galima sutaupyti apie 2,5 mln. Lt personalo išlaidoms bei apie 4,8 mln. Lt investicijų, susijusių su tinkamu direkcijai priskirtų funkcijų vykdymu.

5. Aviacijos įstatymo 5, 6, 25, 36, 45, 46, 56, 57, 66, 67(1), 68, 71 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Įstatymas priimtas 2010-12-09 Nr. XI-1215).

Šio įstatymo nuostatomis, sudarytos galimybės įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus civilinės aviacijos saugumo bei skrydžių saugos užtikrinimo srityse. Įstatyme numatyta galimybė Civilinės aviacijos administracijai (toliau – CAA) sudaryti sutartis su atitinkama kitos valstybės įgaliota institucija dėl funkcijų ir pareigų, susijusių su orlaiviu, perdavimo, numatyta CAA darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių orlaivių tinkamumo skraidyti priežiūra bei ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių vežėjų veiklos priežiūra, mokymo įstaigų akreditavimu ir priežiūra, orlaivių ir jų įrangos gamybos bei techninės priežiūros organizacijų, orlaivių tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijų tvirtinimu ir priežiūra, išlaidų atlyginimo tvarka. Visa tai turės teigiamos įtakos skrydžių saugai.

6. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Įstatymas priimtas 2010-12-23 Nr. XI-1258).

Priimtu įstatymu sudaromos teisinės sąlygos viešojo ir privataus sektorių institucinei partnerystei įgyvendinti. Įstatymu nustatoma institucinė partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei. Įgyvendindamos institucinę partnerystę valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų. Valstybės ar savivaldybės interesai bus užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyje. Be to, įstatymo 19 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi: „asmuo, įsigyjantis steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią steigiant dalyvauja valstybė ar savivaldybė, akcijų, atrenkamas viešo konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Minėtame tvarkos apraše bus nustatyti viešo konkurso, reikalingo atrinkti asmeniui, etapai, sąlygos, vykdymo eiga ir kiti reikalavimai.

7. Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 33, 37, 38, 40, 41, 56, 57, 71, 73, 81, 82, 83, 85, 86, 91, 92, 94, 95(1), 97 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, 1, 2, 4 priedėlių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Įstatymas priimtas 2010-12-23 Nr. 1255).

Įstatymu suderinama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisė su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, įgyvendinama Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas, patobulinamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų praktiką.

Įgyvendinant Direktyvą 2009/33/EB ir Direktyvą 2006/32/EB įstatymu sukuriamas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus, kuriuos privalo taikyti perkančiosios organizacijos vykdydamos viešuosius pirkimus. Taip įstatymu sudaroma galimybė skatinti netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių įsigijimą. Įstatymu sudaroma galimybė išplėsti perkančiųjų organizacijų ratą, kuris, atlikdamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus pirkimus, pirkimo objekto techninėse specifikacijose privalės nustatyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Siekiant užtikrinti sisteminę, visą viešųjų pirkimų ciklą apimančią, viešųjų pirkimų kontrolę įstatymu patikslinamos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos ir teisės, nustatoma, kad tarnyba vertins kaip vykdomos pirkimų sutarčių sąlygos, sudarytų sutarčių rezultatus.

Taip pat įstatymu sukuriamas pagrindas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti tyrimų pripažinimo moksliniais ir mokslinių tyrimų pirkimo kontrolės priemonės.

II. Svarbūs teisės aktai, kurie nebuvo priimti Seimo rudens sesijoje

1. Investicijų įstatymo 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 9¹straipsniu įstatymo projektas (XIP-663(3)).

Projekto tikslai – nustatyti pramoninio parko ir teritorijų planavimo dokumentų (pramoninių žemės planų) sąvokas, reglamentuoti investicijas į pramoninį parką, nustatant kad pramoninio parko veikla vykdoma vadovaujantis konkrečiam parkui sudaryta programa; taip pat nustatyti imperatyvas dėl pramoniniam parkui sudarytos programos turinio bei išplėsti investavimo skatinimo būdų, susijusių su pramoninių parkų plėtra, ribas. Priėmus projektą, verslo sąlygos pramoniniuose parkuose pagerėtų dėl nustatomų nuostatų paramai (kai investuojama pramoninio parko teritorijoje). Pramoninio parko veiklą vykdant programiniu būdu būtų sudarytos didesnės galimybės spręsti pramoninių parkų finansavimo klausimus bei koordinuoti jų veiklą. Projekto XIP-663(3) priėmime (2010 m. gruodžio 16 d.) padaryta pertrauka, Seimas dėl priimto pasiūlymo (keičiančio pramoninio parko operatoriaus sąvokos apibrėžtį) paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.

2. Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas XIP-2212(3).

Įstatymo projektu įgyvendinamos Paslaugų direktyvos nuostatos, t.y. teisė teikti apgyvendinimo ir kelionių organizavimo paslaugas suteikiama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, taip pat ES ir EEE valstybių narių asmenims suteikiama teisė laikinai teikti kelionių organizavimo paslaugas. Keičiamas apgyvendinimo paslaugų suskirstymas bei nustatomi minimalūs reikalavimai kolektyvinio apgyvendinimo paslaugoms ir maksimalūs – individualaus apgyvendinimo paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad teisė kelionių organizavimo paslaugas teikti suteikiama ir fiziniams asmenims, nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai paslaugų teikėjams, taip pat nustatomi kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir pažymėjimų panaikinimo reikalavimai. Reglamentuojama vartotojų (turistų) pretenzijų pateikimo tvarka bei ginčų tarp turistų ir kelionių organizatorių nagrinėjimo tvarka. Be to, nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, nurodomas privalomas 10 darbo dienų terminas, per kurį kelionių organizavimo paslaugų teikėjai privalo grąžinti pinigus turistams. Visiems turistams užtikrinamos vienodos teisės kelionių organizavimo paslaugų teikėjų nemokumo ar bankroto atveju, nepriklausomai nuo to, kur turistai keliauja: į užsienį ar po savo šalį. Kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikėjams panaikinamas reikalavimas turėti savivaldybės išduotą pažymėjimą.

3. Reklamos įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas ( XIP-774(2).

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad maisto reklamoje privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas, jeigu jį ženklinant pažymėta, kad jame yra GMO. Teikiama įstatymo pataisa neleis klaidinti vartotojų, kai reklamuojant maisto produktus, nutylima apie maiste esančius GMO.

4. Seimo nutarimo "Dėl šilumos, karšto ir šalto vandens, elektros energijos nuotolinių daugiafunkcinių apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistemos įdiegimo programos" projektas (XIP-2228).

Šiuo nutarimo projektu siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2011 m. liepos 1 d. parengti Šilumos, karšto ir šalto vandens, elektros energijos nuotolinių daugiafunkcinių apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistemos įdiegimo programą ir nustatyti šios programos finansavimo šaltinius, tarp jų valstybės, savivaldybių, ūkio subjektų ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti.

III. Svarstyti parlamentinės kontrolės klausimai

Komitetas, vykdydamas ūkio valdymo ir kontrolės institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, Seimo rudens sesijos metu nagrinėjo šiuos svarbiausius parlamentinės kontrolės klausimus:

1. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita “Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra”.

Ekonomikos komitetas, išanalizavęs Audito komiteto perduotą svarstyti Valstybės kontrolės valstybinio audito 2010 m. gegužės 28 d. ataskaitą “Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra”, taip pat Ūkio ministerijos informaciją apie Ekonomikos skatinimo plano Verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemonių įgyvendinimą po minėto audito, 2010 m. rugsėjo 22 d. nusprendė:

I. Rekomenduoti Audito komitetui:

Pasiūlyti Ūkio ministerijai:

1) įgyvendinti Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje “Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra” pateiktas rekomendacijas, su Valstybės kontrole suderinus jų įgyvendinimo planą;

2) siekti, kad kreditavimo valstybės lėšomis sąlygos būtų lanksčios ir subalansuotos – kad ir bankai norėtų skolinti, ir paskolos suteikimo sąlygos būtų palankios verslui;

3) daug didesnį dėmesį skirti tam, kad paskolas gautų veiklą pradedančios, taip pat ir iki vienerių metų veiklą vykdžiusios, įmonės;

4) sudaryti galimybes gauti kreditą ne tik įmonėms, bet ir fiziniams asmenims, užsiimantiems verslu (individualia veikla);

5) išsamiau informuoti (konsultuoti) verslininkus apie tokias valstybės paramos formas, kaip rizikos kapitalo ir verslo angelų investicijos.

II. Pasiūlyti Vyriausybei:

1. Skubiai apsvarstyti Ekonomikos skatinimo plano vykdymo eigą, peržiūrėti šį planą, siekiant kad būtų numatytos realios priemonės verslui skatinti, nustatytos už jų įgyvendinimą atsakingos institucijos ir patvirtinti šį planą Vyriausybės nutarimu.

2. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. parengti ir pateikti Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimo ir (ar) papildymo projektus, numatančius galimybę realiai veikti Ekonomikos skatinimo plane numatytoms priemonėms (jų tarpe projektus, numatančius valstybės garantijų finansų įstaigoms teikimą už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų įsipareigojimus pagal lizingo ir faktoringo sutartis; numatančius galimybę komanditinėms ūkinėms bendrijoms veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektams).

3. Derėtis su komerciniais bankais dėl jų paskolų rinkos spartesnio atgaivinimo, kreditinių resursų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams padidinimo galimybių.

Apie Vyriausybei pateiktų pasiūlymų išnagrinėjimo rezultatus Ekonomikos komitetas 2010 m. lapkričio 18 d. gavo Ministro Pirmininko pavedimu Ūkio ministerijos parengtą išsamią informaciją.

2. Dėl priemonių šalies ūkio produkcijos pakavimo pramonės plėtrai.

Išnagrinėjęs šalies ūkio produkcijos pakavimo pramonės plėtros klausimą, Ekonomikos komitetas 2010 m. lapkričio 10 d. priėmė spendimą, kuriame konstatavo: 1) pakavimas yra svarbi Lietuvos ūkio pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo, mokslo ir studijų sritis, sukurianti gana ženklią BVP dalį, turinti didelę įtaką prekių ir paslaugų konkurencingumui ir eksportui, maisto saugai ir išsilaikymui, aplinkosaugai, darbo vietų kūrimui; 2) siekiant užtikrinti visapusišką Lietuvos pakuotojų konkurencinio potencialo realizavimą, tikslinga parengti Pakavimo pramonės plėtros strategiją, kuri apimtų mokslo, studijų, pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo veiklas ir pasiūlė Vyriausybei:

1. Iki 2011 m. liepos 1 d. parengti Pakavimo pramonės plėtros strategiją ir jos įgyvendinimo priemones artimiausiems 3-5 metams.

2. Išanalizuoti galimybes:

1) įkurti (numatyti) koordinuojančią instituciją dėl Lietuvos pakavimo pramonės plėtros, mokslinių tyrimų, studijų, technologinės plėtros, logistikos ir informavimo bei konsultavimo;

2) sukurti Pakuočių bandymo ir Geros gamybos praktikos (GGP) sertifikavimo sistemą bei skatinti GGP sertifikuotų įmonių tinklo plėtrą;

3) parengti naują studijų programą ,,Maisto, pakavimo ir logistikos inžinerija“ ir universitetiniu lygiu rengti atitinkamus specialistus.

Ūkio ministerija, (Ministro Pirmininko pavedimu) išnagrinėjusi Ekonomikos komiteto pasiūlymus, informavo komitetą, kad: pritaria nuomonei, jog darnus pakavimo pramonės vystymas yra svarbi darnaus ūkio vystymosi dalis; 2010 m. gruodžio 17 d. organizavo susitikimą su Lietuvos pakuotojų asociacijos atstovais, kuriame aptarė pakavimo pramonės situaciją, tendencijas, problemas ir sutarė, kad Ūkio ministerija ieškos galimybių pradėti rengti Pakavimo pramonės plėtros strategiją.

3. Dėl akcizų tarifų poveikio.

Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į gausius pasiūlymus keisti akcizų tarifus alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, etilo alkoholiui, tarpiniams produktams (skyrium imant, svarstant Akcizų įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIP-564(2)), 2010 m. lapkričio 24 d. nutarė pasiūlyti Vyriausybei: išnagrinėti etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams nustatytų akcizų tarifų poveikį ekonomikos augimui, valstybės biudžeto pajamoms, alkoholinių gėrimų vartojimui ir iki 2011 m. balandžio 1 d. analizės medžiagą pateikti Ekonomikos komitetui.

Ekonomikos komitetas informuotas, kad Ministras Pirmininkas pavedė Finansų ministerijai kartu su Ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėti Ekonomikos komiteto keliamą klausimą ir parengti analizės medžiagą.

4. Dėl Garantinio fondo 2011 metų sąmatos

Ekonomikos komitetas (2010-12-15), svarstydamas Vyriausybės pateiktą, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos parengtą Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2011metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektą (XIP-2717), ypatingą dėmesį skyrė Garantinio fondo 2011metų lėšų sąmatos projekte numatytų išlaidų pagrįstumui. Komitetas pasiūlė ne tik esminiai (nuo 1000 iki 272,5 tūkst. Lt) sumažinti minėtame sąmatos projekte numatytas Garantinio fondo administravimo išlaidas (šiam pasiūlymui Seimas 2010 gruodžio 22 d. pritarė), bet ir kartu nusprendė pasiūlyti Specialiųjų tyrimų tarnybai ištirti, ar Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos projektas (jame numatytos išlaidos) neturi galimai nepagrįsto pinigų panaudojimo požymių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi Ekonomikos komiteto iškeltą klausimą (bei pridėtas dokumentų kopijas), informavo, kad, jos nuomone, nėra duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau Komiteto pateikta informacija galės būti panaudota analizuojant ir apibendrinant informaciją apie korupciją ir su ja susijusius socialinius ekonominius reiškinius.

Ekonomikos komitetas taip pat su prašymu įvertinti Seimui pateikto Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos projekto sudarymą, sąmatos išlaidų planavimą, ar numatytos išlaidos neturi neefektyvaus ir galimai nepagrįsto pinigų panaudojimo požymių kreipėsi į Valstybės kontrolę. Tačiau gavo atsakymą, kad Valstybės kontrolieriaus patvirtintoje 2011 m. valstybinio audito programoje nenumatyta atlikti Garantinio fondo 2010 ar 2011 metų sąmatos finansinio audito, nes auditus atlieka audito įmonės, o neatlikus audito procedūrų įvertinti Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos projektą teisėtumo ir ekonomiškumo požiūriu negali.

Ekonomikos komitetas numato stebėti, kaip bus vykdoma Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmata, ypač joje numatytos administravimo išlaidos.

5. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Termofikacinėse elektrinėse pagamintos remiamos elektros energijos supirkimo apimčių (kvotų) nustatymas“.

Ekonomikos komitetas (2010-09-29) apsvarstė Valstybės kontrolės atliktą valstybinio audito ataskaitą „Termofikacinėse elektrinėse pagamintos remiamos elektros energijos supirkimo apimčių (kvotų) nustatymas“ ir pritarė šios ataskaitos išvadoms ir rekomendacijoms. Taip pat komitetas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsižvelgti į išvadas ir rekomendacijas rengiant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Komitetas konstatavo, kad ataskaita „Termofikacinėse elektrinėse pagamintos remiamos elektros energijos supirkimo apimčių (kvotų) nustatymas“ atskleidė, kad Lietuvoje termofikacinės elektrinės remiamos nustatant joms elektros energijos supirkimo kvotas, neatsižvelgiant į energijos gamybos efektyvumą, o veikianti termofikacinių elektrinių rėmimo sistema iškreipia rinką.

6. Konkurencijos tarybos 2009 metų darbo ataskaita.

Ekonomikos komitetas (2010-09-15) apsvarstė ir pritarė Konkurencijos tarybos 2009 metų darbo ataskaitai. Komitetas pateikė konkrečių pasiūlymų Konkurencijos tarybai bei Vyriausybei dėl Konkurencijos tarybos veiklos gerinimo, jos administracinių gebėjimų stiprinimo, teisės aktų tobulinimo.

7. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 metų veiklos ataskaita. Komitetas (2010-11-17) apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 metų veiklos ataskaitai.

IV. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai

Europos reikalų komiteto pavedimu Ekonomikos komitetas analizavo, svarstė Europos Sąjungos pasiūlymus, teikė jiems savo išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pozicijų.

1. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo (ES-10-27).

2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 663/2009 sukurta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG), pagal kurią iki 2010 m. pabaigos skiriama 3,98 mlrd. EUR parama. EEPEG yra finansinė priemonė, kuria siekiama bendro tikslo – paskatinti ES ekonomikos atkūrimą po nuosmukio, kartu pagreitinant jos energijos ir klimato politikos tikslų, t. y. energijos tiekimo saugumo ir šaltinių įvairinimo, vidaus energijos rinkos veikimo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, įgyvendinimą. Bendrijos finansavimas buvo skirtas trims paprogramėms, susijusioms su dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektais, jūros vėjo energijos projektais ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektais.

Pagal 2009 m. liepos 13 d. priimtą EEPEG reglamentą numatyta apytiksliai 114 mln. EUR suma nebus paskirstyta. Ši suma turėtų išlikti nepakitusi, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienam ar daugiau projekto vykdytojų dėl teisinių, finansinių ar techninių priežasčių gali nepasisekti įvykdyti tam tikras specifines dotacijos skyrimo sąlygas, todėl galiausiai gali likti daugiau pagal 2009 m. liepos 13 d. priimtą EEPEG reglamentą nepaskirstytų lėšų. Nepaskirstytų lėšų suma bus žinoma 2010 m. pabaigoje.

Siūloma panaudojant pagal EEPEG reglamento II skyrių nepaskirstytas lėšas sukurti specialią finansinę priemonę, skirtą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos iniciatyvoms pagal Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą remti. Finansine priemone bus teikiama parama finansiškai naudingiems energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos projektams vystyti ir sudaromos geresnės investicijų į tokius projektus, visų pirma miestų vietovėse, finansinės sąlygos. Siekiant pritraukti daug ir decentralizuotų investicijų, naudos gavėjai bus savivaldybės, vietos ir regioninės valdžios institucijos.

2. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../2010 ... m. ... d., kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (bendro BRO reglamento) nuostatos dėl pagalbos, teikiamos pasinaudojant Vokietijos alkoholio monopolija (ES-10-28).

Pagal valstybės pagalbos taisyklėms taikomą išimtį Vokietijos Vyriausybė, pasinaudodama alkoholio monopolija gali teikti pagalbą parduodamiems alkoholio produktams po to, kai jie monopolijos buvo supirkti ir toliau perdirbti į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį. Visa leidžiama valstybės pagalba negali viršyti 110 mln. EUR per metus. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimas baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.

Kaip reikalaujama 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, 182 straipsnio 3 dalyje, Komisija, remdamasi Vokietijos valdžios institucijų teikiama informacija parengė ataskaitą, kurioje vertinama Vokietijos teikiama pagalba ir pateikiami siūlymai.

Komisija siūlo pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, pratęsiant leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimo laiką iki 2018 m. sausio 1 d. ir laipsniškai mažinant monopolijos gamybą ir pardavimą, kad monopolija galutinai nustotų egzistavusi 2018 m. sausio 1 d.

3. Pasiūlymas dėl Tarybos Reglamento (ES) dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos (ES-10-32).

Pateikto Projekto esmė – paskatinti Europos Sąjungos patentų registravimą, kad jų kaina būtų konkurencija, lyginant su JAV ar Japonijos patentais ir skatintų naujovių registravimo plėtrą. Siūlomas 3 kalbų ES patento režimas, t.y. ES patento aprašymas (kurį sudarytų išradimo aprašymas, brėžiniai ir apibrėžtis) jo nagrinėjimo, paskelbimo ir išdavimo stadijose būtų pateikiamas tik viena, pareiškėjo pasirinkta oficialia Europos patentų tarnybos (toliau – EPT) kalba (anglų, prancūzų arba vokiečių kalba), o paskelbimo stadijoje - tik išradimo apibrėžtis būtų papildomai paskelbiama ir kitomis dvejomis Europos patentų tarnybos oficialiomis kalbomis. Pavyzdžiui, jeigu ES patentas būtų išduodamas anglų kalba, šia kalba būtų surašytas išradimo aprašymas, brėžiniai, o išradimo apibrėžtis būtų surašyta ir skelbiama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Projekte taip pat numatomos 3 vertimo kompensacinės priemonės – teisė paduoti patento paraišką bet kuria ES oficialia (savo valstybės) kalba, užtikrinant, jog pati sistema (t. y. EPT) finansuos paraiškos vertimą į oficialią EPT kalbą, automatinis paraiškų ir patentų vertimas į visas ES oficialias kalbas po patento paraiškos paskelbimo, bei pareiga pateikti vertimą ginčo atveju.

4. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (ES-10-34).

Pasiūlymo tikslas – nustatyti bendras ir palankesnes imigracijos taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie laikinai perkeliami dirbti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtus tokių bendrovių filialus ar kitus subjektus, priklausančius tokioms bendrovėms ar bendrovių grupėms.

Bendrovės viduje gali būti perkeliami vadovai, specifinių žinių turintys specialistai arba aukštą išsilavinimą turintys stažuotojai, kurie perkeliami į Europos Sąjungą tam, kad įgytų patirties ir pasiruoštų eiti bendrovėje vadovaujamas pareigas. Stažuotojai turėtų įrodyti, kad jiems bus surengti tikri mokymai ir jie nedirbs kaip paprasti darbuotojai. Prieš perkėlimą tokie asmenys bendrovėje, įsisteigusioje trečiojoje valstybėje, turėtų būti išdirbę ne mažiau nei 12 mėnesių, o pasibaigus perkėlimo laikotarpiui jie sugrįžtų dirbti į tą pačią bendrovę trečiojoje valstybėje.

5. Europos Komisijos Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (Nauja redakcija) (ES-10-51).

Pasiūlymu siūloma reglamentuoti svarbiausius geležinkelių transporto rinkos klausimus, t.y. laisvos geležinkelių transporto rinkos užtikrinimas, priemonių, mažinančių rinkliavas už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos gerinimo sistemos nustatymas ir įgyvendinimas.

6. Pasiūlymas Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa (ES-10-59).

Šiuo reglamentu sukuriama programa, skirta integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo ir įgyvendinimo priemonėms paremti, nustatomi bendrieji ir specialieji programos tikslai, numatoma, kad pagal ją galima skirti finansinę paramą tyrimams ir bendradarbiavimo programoms; viešajam keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi, informuotumo didinimui ir susijusiai ryšių bei sklaidos veiklai, įskaitant viešąsias kampanijas bei renginius ir interneto svetainių kūrimą bei priežiūrą; konferencijoms, seminarams, praktiniams seminarams ir suinteresuotųjų šalių forumams; su kompleksinėmis priemonėmis susijusiems veiksmams, įskaitant bandomuosius projektus.

Reglamente taip pat nustatomos Sąjungos finansinės paramos formos, paramos gavėjai, programos įgyvendinimo tvarka bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonės. Jos įgyvendinimui nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 numatoma skirti 50 mln. EUR.

7. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“(ES-10-75).

Siekiant Inovacijų sąjungos reikia konkrečių sąlygų: ES ir VN privalo ir toliau investuoti į švietimą, MTTP, inovacijas ir informacines technologijas (investicijos turi būti ne tik apsaugotos nuo biudžeto išlaidų karpymo, bet ir turi būti paspartintos); tai turi būti įgyvendinama kartu su reformomis, stabdančiomis fragmentaciją ir padedančiomis gauti daugiau pridėtinės vertės. ES ir nacionalinės tyrimų ir inovacijų sistemos turėtų būti labiau suderintos, o jų įgyvendinimas patobulintas; švietimo sistemos turi būti modernizuotos visuose lygiuose; tyrėjai ir novatoriai turi turėti sąlygas dirbti ir bendradarbiauti visoje ES taip, tarsi nebūtų sienų. Europos tyrimų sritis (angl. European Research Area) turi būti sukurta per ketverius metus – sukurtos struktūros turi padėti laisvam žinių judėjimui; prieinamumas prie ES programų turi būti supaprastintas ir jų poveikis privataus sektoriaus investicijoms padidintas, kartu remiant ir Europos Investicijų Bankui; turėtų būti atliekama daugiau inovatyvių tyrimų ir sustiprintas bendradarbiavimas tarp tyrimų ir verslo pasaulių; turi būti pašalintos kliūtys verslininkams siūlyti idėjas rinkai: užtikrintas geresnis priėjimas prie finansavimo (ypatingai SVĮ), prieinamos intelektinės nuosavybės teisės, protingesnis ir ambicingesnis reguliavimas, greitesnis interoperabilumo standartų aplinkos nustatymas ir strateginis pirkimų biudžetų panaudojimas. Neatidėliotinas žingsnis turi būti iki metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl ES patentų; Europos inovacijų partnerystė turi sudaryti sąlygas pagreitinti tyrimus, inovacijų išvystymą ir pritaikymą rinkai įveikiant pagrindinius socialinius iššūkius (pradedant nuo sveiko senėjimo srities), sutelkti ekspertus ir išteklius didinant ES pramonės konkurencingumą; turėtų būti labiau išnaudojamos esamos sumanumo ir kūrybingumo stiprybės iri remiamos socialinės inovacijos, vystomas geresnis viešojo sektoriaus inovacijų supratimas, identifikuojamos sėkmingos iniciatyvos; geriau dirbama su tarptautiniais partneriais.

Tikimasi, kad Inovacijų sąjungos nauda bus reikšminga, t.y. pasiekus tikslą - 3 proc. nuo ES BVP iki 2020 m. išlaidų, bus sukurta 3,7 milijono darbo vietų, o metinis BVP padidės iki 800 mlrd. 2025 metais.

8. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui - integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui (ES-10-79).

Pasiūlymo tikslas – įvertinant finansų ir ekonomikos krizės padarinius, atkreipti dėmesį į stiprios, konkurencingos ir įvairių sričių gamybos pramonės svarbą ES konkurencingumui ir darbo vietų kūrimo potencialui. Pateikiamas naujas požiūris į pramonės politiką, kurį taikant ES ekonomika dinamiškai vystysis ir dėl to didės ES konkurencingumas, bus skatinamas augimas ir kuriamos naujos darbo vietos bei sudaromos sąlygos pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos. Būtiną perėjimą prie tvaresnės, labiau integracinės ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos reikės remti vykdant visų lygių horizontalią ir sektorių politiką bei stiprinant Europos valdymą ir socialinį dialogą. Strateginiame naujos pramonės konkurencingumo politikos projekte daug dėmesio skiriama Europos pramonės konkurencingumui ir tvarumui, todėl pramonės politika turėtų būti vertinama platesne prasme: - pirma, tai tokios politikos sritys, kaip standartizacijos, inovacijų arba sektorių politika, pvz., skirta inovacijų taikymui atskiruose sektoriuose, kurios turi poveikio pramonės ir atskirų jos sektorių sąnaudoms, kainoms ir inovaciniam konkurencingumui;- antra, svarbu atsižvelgti į visų kitų politikos iniciatyvų, pvz., transporto, energijos, aplinkosaugos arba socialinės ir vartotojų apsaugos politikos poveikį konkurencingumui.

Atsižvelgiant į esamus iššūkius skirtinguose sektoriuose, komunikate Komisija pateikia šias pagrindines planuojamas įgyvendinti iniciatyvas.

9. Naujos Energetikos Strategijos Europai 2011-2020 metams link. Komisijos Komunikatas "Energetika 2020: strategija konkurencingai, tvariai ir saugiai energetikai"

(ES-10-83).

Dokumentas identifikuoja bendros ES energetikos politikos veiksmus artimiausiam dešimtmečiui.Naujojoje strategijoje išskiriami penki prioritetai:

1. Energetiškai efektyvios Europos (angl. energy efficient Europe) pasiekimas

Šiam tikslui pasiekti COM siūlo koncentruotis į didžiausią energijos taupymo potencialą turinčius sektorius - pastatų ir transporto - bei padidinti pramonės konkurencingumą skatinant energijos efektyvumo priemonių (tokių kaip ekodizaino reikalavimų išplėtimas, energijos valdymo schemų įgyvendinimas) taikymą pramonėje. Komunikate taip pat raginama efektyviai perkelti nacionaliniuose energijos efektyvumo veiksmų planuose numatytas nuostatas, kurių įgyvendinimas turėtų būti peržiūrimas kasmet (šiuo metu tai atliekama kas ketverius metus).

2. Paneuropinės integruotos energijos rinkos sukūrimas

Su vidaus energijos rinka susiję teisės aktai turi būti įgyvendinti sklandžiai ir laiku. Siekiant tolesnės energijos rinkos integracijos, reikia konsoliduoti reguliacinę aplinką. 2015 metais jokia valstybė narė neturėtų būti izoliuota nuo ES vidaus energijos rinkos. Būsimas COM komunikatas dėl Europos infrastruktūros 2020-2030 metais leis identifikuoti prioritetus infrastruktūroje, užtikrinti plačią atsinaujinančių energijos išteklių integraciją bei tiekimo saugumą. COM taip pat ketina pasiūlyti supaprastintą leidimų schemą, taikomą "Europinio intereso" projektams, ir metodologiją, leisiančią pasiekti optimalų balansą tarp privataus ir viešo finansavimo. Siekiant pagerinti investicinį klimatą, ekonomiškai neatsiperkančių ‚Europinio intereso‘ projektų finansavimui bus pasiūlyti inovatyvūs finansiniai instrumentai. Komunikate pripažįstama, kad „tinkamos energetikos infrastruktūros vystymas yra gyvybiškai svarbus ir neatidėliotinas; jis reikalauja platesnio požiūrio į naujus finansavimo mechanizmus (tiek viešus, tiek ir privačius) bei papildomų išteklių ateinančioje daugiametėje perspektyvoje mobilizavimo“.

3. Galių vartotojams suteikimas ir aukščiausio lygio saugumo pasiekimas

COM pasiūlys priemones, sudarančias vartotojams galimybes aktyviau dalyvauti energijos rinkoje, remiantis Trečiu energetikos paketu. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pažeidžiamiems vartotojams ir praktikoms, leisiančioms vartotojams taupyti energiją bei sudarančioms galimybes vartotojams palyginti kainas, gauti aiškias sąskaitas, būti deramai informuotiems apie galimybes pakeisti tiekėją ir teikti skundus. Daug dėmesio skiriama ir saugumo aspektui – branduolinės energijos, naftos ir dujų gavybos atviroje jūroje, kai kuriems su naujųjų technologijų taikymu susijusiems klausimams.

4. Europos lyderystės energijos technologijų ir inovacijų srityje išplėtimas

COM mano, kad SET planas turi būti įgyvendinamas be atidėliojimų koncentruojant finansavimą į šešias industrines iniciatyvas (saulės, vėjo, bioenergijos, išmaniųjų tinklų, branduolinio dalijimosi (angl. nuclear fission) bei anglies dioksido sugavimo ir saugojimo). Siūloma suintensyvinti darbą su valstybėmis narėmis, siekiant finansuoti Technologinių gairių 2010-2020 metams veiklas. COM taip pat pristatys keturis naujus plataus masto projektus, susijusius su išmaniaisiais tinklais, elektros saugojimu (angl. storage), tvaria biodegalų gamyba ir "išmaniųjų miestų" (angl. Smart Cities) iniciatyva.

5. Išorinės ES energetikos rinkos dimensijos sustiprinimas

Bus siekiama integruoti ES energetikos rinkas ir reguliacinę aplinką su kaimyninėmis valstybėmis. Ketinama sudaryti privilegijuotas partnerystes su svarbiausiais tiekėjais ir tranzito valstybėmis. Strategijoje pažymima, kad Komisija skirs didelį dėmesį iniciatyvų, susijusių su teisiškai įpareigojančių standartų branduolinio saugumo srityje plėtra pasaulyje, vystymui. 2011 metais Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų išorinei ES energetikos politikai stiprinti.

10. 2011 m. Europos Komisijos Teisėkūros ir darbo programa (ES-10-85).

Programoje numatyta 40 strateginių iniciatyvų, kurias Komisija įsipareigoja priimti 2011 m.

Dokumente taip pat išdėstomos dar 92 iniciatyvos, kurias Komisija rengs 2011 m. bei 59 iniciatyvos, kurias numatoma parengti 2012–2014 m. laikotarpiu. Be to, 2011 m. numatoma pateikti 48 teisės aktų supaprastinimo bei 23 iniciatyvų panaikinimo siūlymus.

Tarp svarbiausių Europos Komisijos iniciatyvų:

- Ekonomika ir finansai. Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo kontekste 2011 m. bus pradėtas įgyvendinti Europos semestras; sausį Komisija pateiks metinį augimo tyrimą (angl. Annual growth strategy) ir atitinkamą komunikatą – šie dokumentai taps diskusijų pavasario Europos Vadovų Taryboje pagrindu. 2011 m. birželį Komisija parengs teisinius pasiūlymus dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Taip pat planuojama pateikti Lietuvai aktualų pasiūlymą dėl bankų sprendimo fondų sukūrimo (II ketvirtis), siekiant užtikrinti, kad bankai prisidėtų prie krizės sprendimo kaštų finansavimo. 2011 m. pradžioje Komisija pateiks likusius pasiūlymus, kuriais siekiama užbaigti finansų sektoriaus reformą.

- Konkurencingumo skatinimas. 2011 m. Komisija ypatingą dėmesį skirs ES2020 strategijos įgyvendinimui. Numatoma pateikti siūlymus dėl šių svarbiausių pilotinių iniciatyvų įgyvendinimo: Integruota pramonės politika (siekiama paskatinti Europos pramonės konkurencingumą ir modernizaciją); Skaitmeninė darbotvarkė (siekiama paskatinti naudojimąsi informacinėmis technologijomis ir prisidėti prie bendros rinkos šioje srityje sukūrimo); daug mėnesio numatoma skirti pilotinei iniciatyvai „Taupiai išteklius naudojanti Europa“ (angl. Resource efficient Europe“). 2010 m. spalio 27 d. Komisija patvirtino Bendrosios rinkos aktą (BRA), kuriuo siekiama sustiprinti ES vidaus rinkos funkcionavimą ir užtikrinti geresnes įmonių, vartotojų ir darbuotojų veiklos sąlygas; 2011 m. numatoma pateikti priemonių paketą BRA siūlymų įgyvendinimui – planuojamos iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti viešųjų pirkimų ir bendrų koncesijų sutarčių taisykles, numatomos iniciatyvos dėl PVM ateities (4 ketvirtis) ir bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (I ketvirtis).

- Energetika. 2011 m. daug dėmesio numatoma skirti energetikos infrastruktūrai ir vartojimo efektyvumui. Komisija pristatys naują Energetinio saugumo ir infrastruktūros instrumentą, pakeisiantį TEN-E finansinę priemonę. Išorinės ES energetikos politikos srityje numatoma pateikti komunikatą, kuriame bus identifikuotos ES išorinės energetikos politikos stiprinimo priemonės. 2011 m. Komisija pateiks veiksmų planą (III ketvirtį), kuris nustatys ES veiklos gaires, siekiant iki 2050 m. sukurti konkurencingą ir mažu CO2 išmetimu pagrįstą energetikos sistemą. Ateinančiais metais (I ketvirtį) taip pat numatoma pateikti efektyvaus energijos vartojimo planą iki 2020 m., o vėliau ir teisinius pasiūlymus šioje srityje.

- Transportas. 2010 m. gruodžio mėn. Komisija planuoja paskelbti Baltąją knygą dėl transporto politikos ateities, kurioje bus nagrinėjama, kaip užbaigti Europos transporto erdvę, siekiant užtikrinti trūkstamos infrastruktūros plėtrą ir sukurti mažai CO2 išskiriančią transporto sistemą. Pagrindinės diskusijos šiuo klausimu numatomos 2011 m.

- Aplinkosauga. 2011 m. vasarį Komisija numato pateikti mažai CO2 išskiriančios ekonomikos kelio gairių iki 2050 m. dokumentą, kuriame bus pateikta analizė dėl to, kokių priemonių ES turėtų imtis tam, kad pasiektų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo tikslą; šiame kontekste numatoma įvertinti, koks turėtų būti daugiausiai dujų išmetančių sektorių (energetikos, transporto ir kt.) indėlis. Birželio mėn. numatoma pateikti veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos kelio gairių dokumentą, kuriame bus pateikta veiksmingiau išteklius naudojančios ekonomikos vizija 2020 m. ir 2050 m.

11. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Kuriamas bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos – 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (ES-10-88).

Europos Komisijos prezidentas J.M. Barroso savo Politinėse gairėse naujajai Komisijai identifikavo vidaus rinką kaip pagrindinį strateginį tikslą Europai ir, siekdamas vertingo idėjų įnašo šiam tikslui įgyvendinti, pavedė profesoriui M. Monti parengti ataskaitą, apimančią rekomendacijas, kaip galėtų būti sustiprintas vidaus rinkos veikimas, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas.

Europos Komisija, išanalizavusi ataskaitą ir atsižvelgdama į joje pateiktas rekomendacijas bei siekdama didesnės ES vidaus rinkos integracijos ir pasitikėjimo ja stiprinimo, parengė ir 2010 m. spalio 27 d. pristatė komunikatą, kuriame pateikiama 50 pasiūlymų, kaip turėtų būti stiprinimas vidaus rinkos veikimas ir piliečių pasitikėjimas ja. Siekiant skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę pažangą, siūlomi veiksmai visų rinkos dalyvių – įmonių, vartotojų ir darbuotojų – veiklos sąlygoms gerinti. Pasiūlymai suskirstyti į tris pagrindines grupes:

1. Greitas, tvarus ir tinkamas augimas įmonėms;

2. Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant europiečius;

3. Dialogas, partnerystė, įvertinimas – gero bendrosios rinkos valdymo įrankiai.

Europos Komisija, siekdama į diskusiją dėl šio dokumento įtraukti visus suinteresuotus asmenis, iki 2011 m. vasario 28 d. vykdo konsultacijas su valstybėmis narėmis, ekonominiais-socialiniais partneriais ir kitais visuomenės nariais.

12. Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui –2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas (ES-10-90).

Europos energetikos infrastruktūra yra ekonomikos centrinė ašis. ES energetikos politikos tikslai, taip pat ir ES2020 tikslai nebus pasiekti, jei Europos energetikos infrastruktūra nebus tinkamai plėtojama, todėl komunikate išskiriami šie infrastruktūros prioritetai :

- elektros energijos tinklai ir saugojimas;

- gamtinių dujų tinklai ir saugojimas;

- šildymo ir vėsinimo tinklai;

- CO2 sugavimo, transportavimo ir saugojimo technologijos;

- naftos transportavimo ir perdirbimo infrastruktūra.

Komunikate daroma išvada, kad investicijos energijos perdavimo tinklų ir saugojimo srityje sudarys apie 200 mlrd. Eurų. Preliminariais vertinimais tik pusę šios sumos galės garantuoti rinka (pagrindinės priežastys yra reikalingų aplinkosauginių ir statybos leidimų išdavimo vėlavimas bei tam tikrų infrastruktūros projektų komercinio patrauklumo stoka).

Komisija siūlo naują metodą, kuris apims šiuos žingsnius:

- energetikos infrastruktūros žemėlapio identifikavimas, vedantis link Europos pažangaus super tinklo;

- fokusavimasis į ribotą skaičių Europinių prioritetų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m., siekiant ilgalaikių tikslų;

- konkrečių projektų, būtinų įgyvendinti šiuos prioritetus, identifikavimas (Europinio intereso projektai ). Jie turi būti identifikuoti lanksčiu būdu bei regioninio bendradarbiavimo pagrindu, taip užtikrinant atsaką į nuolat besikeičiančias rinkos sąlygas bei technologinę plėtrą;

- parama Europinio intereso projektams, panaudojant naujas priemones, pavyzdžiui, patobulintas leidimų išdavimo procedūras, regioninį bendradarbiavimą, inovatyvius finansinius instrumentus.

4. Susirašinėjimas

Ekonomikos komitete gaunama labai įvairaus pobūdžio laiškų, skundų, raštų, pareiškimų ir kt. dokumentų. Per ataskaitinį laikotarpį gauti 249 raštai, parengti 192 atsakymai, raštai bei persiųsti piliečių skundai pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms.

Dauguma jų yra dėl įstatymų nuostatų išaiškinimo, jų taikymo praktikoje problemų, teikiami siūlymai dėl įstatymų tobulinimo ir pan.

Ypač padaugėjo skundų dėl šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo. Piliečiai skundžiasi dėl šilumos tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl šilumos paskirstymo metodo teisėtumo, dėl savivaldybių šilumos tiekimo įmonių nuomos privatiems tiekėjams, dėl vartotojų atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ir su tuo susijusių problemų ir kt.

Komitetas gavo skundų dėl elektros tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl naujų elektros vartotojų prijungimo įkainių apskaičiavimo, dėl elektros tinklų išpirkimo bei atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo.

Laiškuose taip pat dėstomos problemos dėl gamtinių dujų paskirstymo ir tiekimo sutarčių pasirašymo, gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymo, biodegalų gamybos plėtros, teikiami pasiūlymai didinti mokestinės sistemos stabilumą, mažinti mokesčius, gerinti verslo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui bei veiklai pagal verslo liudijimus, įrengti kasos aparatus turgavietėse, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, spręsti kultūros objektų privatizavimo, daugiabučių namų renovacijos problemas.

Dalį gautų raštų Komitetas persiuntė nagrinėti vykdomosios valdžios ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, kitus apsvarstė ir įvertino svarstydamas atitinkamus įstatymų projektus bei klausimus komiteto posėdžiuose.

5. Konferencijos, seminarai, diskusijos

Ekonomikos komitetas 2010 m. gruodžio 1 d. surengė bendrą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto taryba posėdį „Nacionalinės energetikos strategijos projektas bei jame galimos keliamų tikslų įgyvendinimo pasekmės ūkio ir ekonomikos raidai“. Posėdyje buvo įvardijami pagrindiniai Nacionalinės energetikos strategijos projekto prioritetai bei jų svarba Lietuvos energetikos sektoriui. Taip pat buvo išsakyta pozicija dėl atominės energetikos vystymo bei nacionalinio investuotojo parinkimo, dėl atsinaujinančių energetikos išteklių, dėl Kruonio hidroelektrinės bei Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Pažymėta, kad strategijos projekte stokojama analizės, kaip numatyta investicijų našta paveiks energijos kainą vartotojams.

2010 m. gruodžio mėn. 15 d. vyko bendras Ekonomikos, Europos reikalų, Biudžeto ir finansų komitetų posėdis „Dėl ES ekonominio koordinavimo stiprinimo priemonių (Europos semestro) įgyvendinimo“. Posėdžio metu buvo aptartos šios temos: veiksmų kalendorius ir procedūros pagal ,,Europos semestrą” nacionaliniu lygiu (Stabilumo ir konvergencijos programos, Nacionalinės reformų programos pateikimas metų pradžioje ir sąsaja su nacionalinio biudžeto procedūromis); Seimo vaidmuo šiame procese; nacionalinės teisinės bazės pakeitimai, įgyvendinant Europos Komisijos pasiūlymus dėl ekonominio koordinavimo stiprinimo priemonių įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonominės valdysenos stiprinimo, kuriose sutarta atsižvelgiant į „Europos semestrą“ nuo 2011 m. pavasario teikti Europos Komisijai tolesnių metų stabilumo ir konvergencijos programas, Ekonomikos komitetas bendrame posėdyje su Europos reikalų ir Biudžeto komitetais nusprendė aktyviai dalyvauti sprendimų, susijusių su sustiprintu ekonominiu koordinavimu, priėmimo procese ir sustiprinti Vyriausybės priimtų sprendimų pagal Europos semestro reikalavimus ex-post kontrolę.

Komitetas domėjosi, dalyvavo ir kituose seminaruose, konferencijose, diskusijose.

6. Tarptautinis bendradarbiavimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį suorganizavo 2 susitikimus su užsienio delegacijomis.

Komiteto nariai 2010 m. rugsėjo 20 d. susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos Politinės konsultacinės konferencijos Ekonomikos komiteto pirmininko vadovaujama delegacija. Susitikimo metu aptartos krovinių gabenimo tarp Kinijos ir Europos šalių perspektyvos. Kaip pažymėjo delegacijos vadovas Zhang Zuoji persiskirstant ekonomikos galioms, verslininkai iš Rytų aktyviai žvalgosi savo prekėms naujų kelių į Europą. Jų žvilgsniai vis dažniau krypsta į mūsų regioną ir į mūsų šalį. Klaipėdos uostas tampa svarbiu ruožu plėtojant Rytų–Vakarų transporto koridorių nuo Kinijos per Kazachstaną į Vakarų Europą. Tai turi daug ekonominių privalumų. Kroviniai plukdomi aplink Aziją keliasdešimt dienų, o geležinkeliais per Rusiją gabenami 12–15 dienų.

Kai kurios bendrovės, "VPA Logistika" ir kitos, turi konkrečių kinų kompanijų užsakymų. Konteinerių gabenimas tarp Azijos ir Europos išlieka aktualia tema, bet dar reikia išspręsti nemažai klausimų, kol šios iniciatyvos taps realybe. Yra nemažai klausimų, kurie dar turi būti sprendžiami, tai – tuščių konteinerių logistika, tranzito laiko ir kainų santykis, saugumo klausimai ir geležinkelių galimybės, kurios šiandien yra daug mažesnės nei jūros transporto, kuriuo galima gabenti didelius kiekius konteinerių. Tačiau, kaip teigė delegacijos atstovai, Kinija yra pasiruošusi aktyviai spręsti kylančias problemas, nes suinteresuota kuo laisvesniu ir spartesniu krovinių judėjimu tarp Kinijos ir Vakarų Europos šalių.

2010 m. rugsėjo 30 d. Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Aplinkos komitetų nariai susitiko su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės parlamento pirmininko Laurent Mosar vadovaujama delegacija. Susitikimo metu kalbėta apie Europos Sąjungos aktualijas, parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimą, bendrą ES energetikos politiką ir Lietuvai svarbias iniciatyvas.

Liuksemburgo delegacija pasiūlė Lietuvai ir Liuksemburgui bendradarbiauti energetikos, ypač ,,žaliosios" energetikos srityje. Pokalbio metu buvo pažymėta, kad politinis lygis tarp abiejų šalių yra glaudus, tačiau prekyba, apsikeitimas žiniomis (tarp universitetų, ypač finansų studijų srityje) kol kas vangus, nors visos galimybės tapti partneriais ir vykdyti energetikos projektus egzistuoja.

Komiteto pirmininkas Dainius Budrys