Komiteto darbo ataskaitos ir darbo planai 

EN  FR

Ekonomikos komiteto veiklos I (rudens) sesijos ataskaita


                                                                                                                                                     Patvirtinta:

Ekonomikos komiteto posėdyje

2009 m. kovo 12 d.

posėdžio protokolo Nr. 108-P-7                                                                         

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO VEIKLOS XI SEIMO I (RUDENS) SESIJOS METU

 (nuo 2008 m.  lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d.)

 

A T A S K A I T A

 

I. Komiteto sudėtis

 

I (rudens) sesijos metu  Ekonomikos komitetas dirbo būdamas tokios sudėties (Seimo 2008 m. lapkričio 18  d. nutarimas Nr. XI-16):

1.      Dainius Budrys - pirmininkas,

2.      Julius VESELKA- pirmininko pavaduotojas, 

3.      Vaidotas Bacevičius,

4.      Audrius Endzinas,

5.      Kazimieras Kuzminskas,

6.      Jurgis Razma,

7.      Rimantas Sinkevičius,

8.      Viktor Uspaskich,

9.      Valdemaras Valkiūnas,

10.  Birutė Vėsaitė.

 

II. Komiteto veiklos kiekybinės charakteristikos

 

            Ekonomikos komitetas savo veiklą vykdė pagal Seimo statuto 60 straipsnyje jam nustatytas  veiklos kryptis.

Ataskaitinio  laikotarpio Komiteto darbų suvestinė pateikta  1 lentelėje.

                                                                                                1 lentelė

 

Ekonomikos komiteto I (rudens) sesijos darbų bendroji informacija

                                                                                                         

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

1.1.

Seimo pavedimai komitetui

     Iš jų:  kaip pagrindiniam komitetui

               kaip papildomam  komitetui

16

9

7

1.2.

Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą

 

1

 

1.3.

Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados

1

1.4.

Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui

 

 

 

2. Posėdžiai ir klausymai                                                                                                  

2.1.

Komiteto posėdžiai

12

 

2.2.

Klausymai

 

3.

Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų                                           

3

4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

4.1.

Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų

103

4.2.

Parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų

151

5. Renginiai

5.1.

Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų

 

5.2.

Kiti renginiai

 

6. Tarptautiniai ryšiai

6.1.

Surengta vizitų

 

6.2.

Priimta delegacijų

 

 

 

III. Svarstyti įstatymų ir Seimo nutarimų projektai

ir pagrindinės jų nuostatos

 

Komiteto svarstytus teisės aktų projektus  galima suskirstyti į tokias  grupes:

·        ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos reglamentavimas,

·        mokesčiai, 

·        tarptautinės sutartys ir susitarimai.

 

Ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos reglamentavimas.  Išskirtini šie šalies ekonomikos raidai, taip pat ūkio subjektams svarbūs įstatymų bei Seimo nutarimų projektai, kuriuos  Komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas ir rengė jiems patobulintus projektus: 

            Akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIP-202. Įstatymo projektas  parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos akcinės bendrovės „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ pardavėjo opciono sutartį (toliau – Opciono sutartis), pasirašytą 2006 m. birželio 9 d. bei siekiant įgyvendinti Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Projekto tikslas – Opciono sutarties nuostatų įgyvendinimas. Priėmus šį įstatymo projektą butų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos akcinės bendrovės „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ pardavėjo opciono sutarties, numatančios galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei bet kuriuo metu per visą opciono laikotarpį (iki 2009-12-15) reikalauti iš AB „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ pirkti AB „Mažeikių nafta“ akcijas, nuostatos, t.y. įstatymu pripažįstamas netekusiu galios įstatymo punktas, numatęs, kad valstybė turi išlaikyti akcijų paketą, kuris sandorio metu sudarė 9,98 procentų (arba 70 750 000 vienetų akcijų) įmonės įstatinio kapitalo.  Komitetas (2008-12-19) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-12-23.                                                              

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14  straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIP-200. Šio įstatymo projekto tikslas - sumažinti naštą valstybės biudžetui kaupiant valstybės naftos produktų atsargas bei užtikrinti valstybės įsipareigojimų vykdymą.  Priėmus šį įstatymo projektą nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliotų nauja atsargų kaupimo tvarka kuri leistų  valstybės biudžetui sutaupyti daugiau kaip 100 mln. litų. Komitetas (2008-12-19) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-12-23.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio ir 44 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas XP-3308.  Projekto svarbiausias tikslas – keisti 43 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, kai energetikos įmonių reguliuojamojo turto vertę nustato reguliuotojas. Patikslinus minėtus straipsnius, Valstybinė kainų ir energetikos konrtrolės komisija galės objektyviau nustatyti viršutines kainų ribas ir kainos elektros vartotojams bus mažesnės. Įstatymo projektu taip pat siekiama apsaugoti vartotojus – siūloma pakeisti galiojančią tvarką, kai nustatant viršutines elektros perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas labai konkrečiai nustatoma normatyvinio pelno norma. Siūloma palikti Komisijai teisę spręsti, kiek procentinių punktų šią normą reikia didinti, atsižvelgiant į įmonės veiklos riziką, konkrečią padėtį rinkoje ir kt. Įstatymo projektas aktualus tuo, kad neleis apriboti Komisijos funkcijų vykdymo.  Komitetas (2008-12-10) surengė šio įstatymo projekto klausymus. Komiteto prašymu Seimo valdyba (2008-10-07) paprašė Vyriausybės išvados šiam įstatymo projektui.

Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP-3157. Projektu siūloma nustatyti, kad galutines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas miestiečiams turėtų tvirtinti miesto valdžia, bet ne tiekėjai ir ne Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komitetas (2008-12-17)  įstatymo projektą atmetė.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP-3155. Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai mažmeninėje prekyboje ir užtikrinti veiksmingesnį bei efektyvesnį dominuojančios padėties atskirose rinkose  nustatymą. Projekte siūloma mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams nustatyti mažesnius, nei kitiems ūkio subjektams, rinkos dalies dydžius, kai laikoma, kad  ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, t. y. mažmenine prekyba užsiimančiam vienam ūkio subjektui  – ne mažiau kaip 30 procentų, trims ar mažesnio skaičiaus  ūkio subjektams, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu paėmus – 55 procentų  ar didesnę atitinkamos rinkos dalį. Komitetas (2008-12-17), apsvarstęs projektą (praėjusios  kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto taip pat svarstytą),  pritarė  patobulintam projektui (iniciatorių pateiktame projekte pakeisdamas tik įstatymo įsigaliojimo datą). Komitetas paprašė Vyriausybės pateikti nuomonę šiam įstatymo projektui. Seimo įstatymo projekto priėmimo nebuvo.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos" projektas  XP-3166. Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas galimai greičiau parengti ir priimti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Siūloma patvirtinti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepciją (toliau Koncepcija) ir  pasiūlyti Vyriausybei, remiantis šia Koncepcija, parengti atitinkamo įstatymo projektą. Siūlomos patvirtinti Koncepcijoje numatyta, kad reguliavimas bus taikomas mažmeninės prekybos įmonėms, atitinkančioms Įstatyme nustatytus rinkos galios kriterijus. Komitetas (2008-12-17), apsvarstęs nutarimo projektą (praėjusios  kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto taip pat svarstytą), jį patobulino pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės B. Vėsaitės pasiūlymus ir jam pritarė. Seimo įstatymo projekto priėmimo nebuvo.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas XIP-127. Projekto tikslas – pritarti Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktai Vyriausybės programai. Komitetas (2008-12-08) pritarė  nutarimo projektui. Seime nutarimas priimtas 2008-12-09.

 

Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, apžvelgiamu laikotarpiu svarstė šiuos įstatymų projektus bei Seimo nutarimų projektus ir  teikė išvadas su savo pasiūlymais:

Seimo nutarimo  "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 43, 60, 61(1), 64, 68, 81, 172, 177, 188, 205 ir 208 straipsnių pakeitimo" projektas XIP-26. Šio projekto tikslai – išryškinti svarbiausius Seimo komitetų veiklos prioritetus, tolygiau ir nuosekliau paskirstyti jų veiklos kryptis, taip pat patikslinti valstybės biudžeto svarstymo Seime datas, kad jos būtų  tinkamos ir Seimo rinkimų metams, kai formuojama nauja vyriausybė. Taip pat projekte numatoma sudaryti galimybes rinkti mažesnį Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių  ir taip taupyti valstybės biudžeto lėšas. Komitetas, argumentuodamas, kad darbo santykiai ir užimtumas tampriai susiję su socialiniais klausimais,  šiuos klausimus pasiūlė palikti spręsti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Kadangi ekonomika yra tiesiogiai susijusi su transporto sektoriumi, pasiūlyta palikti Ekonomikos komitetui  kuruoti Susisiekimo ministeriją ir klausimus susijusius su transportu, o Informatikos ir komunikacijų komitetui perduoti spręsti klausimus, susijusius su pašto paslaugomis, telekomunikacijomis, ryšiais, informatikos technologijomis, komunikacijomis. Komitetas (2008-11-25) pritarė Seimo statuto pakeitimo projektui. Seime statuto pakeitimai priimti  2008-12-16.

 

Mokesčiai. Komitetas apsvarstė šiuos ekonomikos plėtrai,  ūkio subjektams bei šalies verslininkams aktualius mokesčių teisės aktų projektus:

             Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas XIP-155. Projekto tikslas – nuo 2009 sausio 1 d. vienerius metus apmokestinti juridinių asmenų valdomus Lietuvos Respublikoje įregistruotus automobilius, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip  3 500 kg. Komitetas (2008-12-20) pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2008-12-23). Prezidentas grąžino Seimui dekretu Nr.1K-1655. Seime (2009-01-15) nepriimtas.        

             Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas XIP-157. Projekto tikslas atsižvelgiant į siūlomą priimti naują Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymą, nustatyti, kad šis laikinasis mokestis būtų administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Komitetas (2008-12-20) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2008-12-23). Prezidentas grąžino Seimui dekretu Nr.1K-1656. Seime (2009-01-15) nepriimtas.                                                     

             Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10  straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios  įstatymo projektas XIP-203. Projekto tikslas – atsižvelgiant į numatomą sumažėsiantį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, nenumatyti privalomo finansavimo rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti (metinėse sąmatose rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti nenumatyti 15 proc. Programos finansavimo lėšų). Komitetas (2008-12-20) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2008-12-23).

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-154. Projekto tikslas – atsižvelgiant į numatomą akcizų tarifų kurui didinimą atitinkama dalimi sumažinti atskaitymus į Programos finansavimo sąskaitą nuo akcizų pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei energetinius produktus, bei akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams. Komitetas (2008-12-18) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymą (metinėse sąmatose numatyti ne  20 proc. o 25 proc. Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti). Seime įstatymas priimtas (2008-12-23).

 

Tarptautinės sutartys ir susitarimai. Komitetas apžvelgiamu laikotarpiu svarstė įstatymų dėl tarptautinių  susitarimų ratifikavimo projektus, ypač pažymėtini  būtų šie:

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas XIP-102. Projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, sudarytą 2007 m. birželio 7 d. Sarajeve. Šio Susitarimo ratifikavimas ir įsigaliojimas sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos ekonominiam bendradarbiavimui plėtoti ir skatinti bei sukurs teisinį pagrindą tiek Lietuvos, tiek ir Bosnijos ir Hercegovinos investicijoms. Komitetas (2008-12-10) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2009-01-12).

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas XIP-104. Projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, sudarytą 2008 m. gegužės 15 d. Biškeke. Šio Susitarimo ratifikavimas ir įsigaliojimas sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos ir Kirgizijos ekonominiam bendradarbiavimui plėtoti ir skatinti bei sukurs teisinį pagrindą tiek Lietuvos, tiek ir Kirgizijos investicijoms. Komitetas (2008-12-10) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2009-01-12).

 Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas XIP-105. Projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, sudarytą 2008 m. balandžio 15 d. Zagrebe. Šio Susitarimo ratifikavimas ir įsigaliojimas sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos ir Kroatijos ekonominiam bendradarbiavimui plėtoti ir skatinti bei sukurs teisinį pagrindą tiek Lietuvos, tiek ir Kroatijos investicijoms. Komitetas (2008-12-10) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2009-01-12).

Įstatymo Dėl 1993 m. Toremolinoso protokolo dėl 1977 m. tarptautinės Toremolinoso konvencijos dėl žvejybos laivų saugos ratifikavimo projektas XIP-49. Teikiamu projektu siekiama įtvirtinti tarptautinius reikalavimus dėl žvejybos laivų saugos ir jų įgulų gyvybės bei sveikatos apsaugos jūroje užtikrinimo bei taisykles dėl žvejybos laivų statybos ir įrangos. Komitetas (2008-12-05) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2009-01-12).

 

IV. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai

 

Europos reikalų komiteto pavedimu Ekonomikos komitetas analizavo, svarstė  Europos Sąjungos pasiūlymus,  teikė jiems savo išvadas su  pasiūlymais dėl Vyriausybės pozicijų.

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Antroji Strateginė energetikos apžvalga „ES energetikos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“(ES-93). Šį dokumentą Ekonomikos komitetas įvardijo „labai aktualiu“ svarstant 2008 m. Europos Komisijos Teisėkūros ir darbo programą. Komunikatas yra Antrosios energetikos strategijos peržiūros horizontalusis dokumentas, kurį lydi vienuolika atskirų teisės aktų. Komitetas (2008-12-03)  pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-26 pozicijai. Pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Sukurti konkurentabilią energetikos sistemą, užtikrinančią vartotojams įperkamas energijos rūšis, teikiant prioritetą branduolinės energetikos plėtrai, ypač turint omenyje ES CO2 sumažinimo tikslus. Siekiant pagrindinių Bendrijos tikslų energetikos srityje – tausojančio vartojimo, konkurencingumo ir tiekimo užtikrinimo – pasiūlė Europos Komisijai apibrėžti bendrus dujų kainos nustatymo principus visoms Bendrijos šalims, jei dujos importuojamos iš to paties tiekėjo. Atsižvelgiant į Europos Komisijos Komunikate Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM (2008) 800 gautinis) numatomas iniciatyvas didinti investicijas siekiant modernizuoti Europos infrastruktūrą ir telkiamas lėšas (4,5 mlrd. EUR) transeuropinių tinklų sujungimo projektų išankstinio finansavimo didinimui, rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei siekti prioritetinio izoliuotų energijos rinkų sujungimo projekto - Baltijos jungčių plano - finansavimo užtikrinimo.

 

V. Nagrinėti parlamentinės kontrolės ir kiti šalies ūkio klausimai (problemos)

ir priimti sprendimai

 

 

Komitetas nagrinėjo ir svarstė šiuos parlamentinės kontrolės klausimus:

            1. Dėl Atominės elektrinės įstatymo vykdymo eigos. Komitetas (2008-12-05 ir 2008-12-17) svarstė klausimą „Dėl Atominės elektrinės įstatymo vykdymo eigos“. Komitetas nusprendė prašyti AB LEO LT pateikti Komitetui išsamią informaciją apie parengiamuosius darbus (jiems finansuoti išleistas lėšas), atliktus įgyvendinant naujosios atominės elektrinės projektą, artimiausiu metu ketinamus įgyvendinti darbus, taip pat kartą per kalendorinį ketvirtį teikti Ekonomikos komitetui informaciją apie strateginių projektų įgyvendinimo eigą, panaudotas lėšas ir problemas, apie atliktus darbus didinant AB LEO LT antrinių įmonių veiklos efektyvumą bei taupant jų veiklos sąnaudas.

Vyriausybei Komitetas pasiūlė intensyvinti derybas su Lenkijos, Latvijos ir Estijos vyriausybėmis, kad vėliausiai iki 2009 m. liepos mėnesio būtų pasirašyti susitarimai dėl visų šių valstybių ir Lietuvos dalyvavimo naujos atominės elektrinės statyboje, inicijuoti AB LEO LT sprendimą, kad AB LEO LT nedidintų elektros energijos kainų vartotojams ta dalimi, kuria siekiama kaupti lėšas naujos jėgainės statybai tol, kol nebus pasiekti susitarimai su Lenkija, Latvija ir Estija dėl jų dalyvavimo atominės elektrinės statyboje bei inicijuoti AB LEO LT sprendimą, kad sukauptos ir laikinai nenaudojamos šios bendrovės lėšos būtų laikomos Lietuvos bankuose ir investuojamos Lietuvoje.

2. Dėl Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos kreipimosi. Komitetas (2008-12-18) svarstė klausimą „Dėl Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos kreipimosi“. Atsižvelgdamas į tai, kad 2008-07-18 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-331 patvirtintos Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklės nesprendžia vartotojų ir verslininkų keliamų problemų ir į tai, kad 2008-12-17 Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento paruošta pažyma „Dėl Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos siūlymų suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėms“ taip pat neatsako į visus Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos pateiktus klausimus, Komitetas pasiūlė Ūkio ministerijai papildomai išnagrinėti Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisykles, atidedant pataisų, numatančių reikalavimą nuo 2009 m. sausio 1 d. įrengti apsauginius ventilius dujų balionuose, įsigaliojimą, bei pataisyti taisykles išsprendžiant ir kitas susidariusias problemas.

3. Dėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų kainų nustatymo vartotojams eigos. Komitetas (2008-12-17) svarstė klausimą „Dėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų kainų nustatymo vartotojams eigos“. Kainų komisijos Dujų skyriaus vedėjas Renatas Pocius  komiteto nariams pateikė išsamų pristatymą apie gamtinių dujų kainas vartotojams. Pranešėjas paminėjo, kad po AB Lietuvos dujos“ privatizavimo gamtinių dujų kainos ketverius metus nuosekliai mažėjo, taip pat akcentavo, kad  paskutiniais komisijos skaičiavimais, dujos vartotojams galėtų brangti kur kas mažiau. Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys komiteto posėdyje tvirtino, kad komisijos ir "Lietuvos dujų" pozicijos dėl kainų skaičiavimo skiriasi. Apskaičiuojant kitų metų galutinę kainą, komisija rėmėsi 902 litų už tūkstantį kubinių metrų dujų kaina, o AB „Lietuvos dujos“ 1001 lito kaina. Pasak V.Poderio, dabar prognozuojama kitų metų dujų kaina yra dar mažesnė - 770 litų už tūkstantį kubinių metrų. Jis taip pat pranešė, kad "Lietuvos dujų" darbuotojų atlyginimų kėlimas 10 proc. 2009-aisiais numatytas per didelis. "Lietuvos dujų" Strateginės plėtros departamento direktorius Saulius Bilys prognozavo specialistų išėjimą, jeigu jiems nebus didinamos algos. Būsimasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtino, kad dėl krizės susidariusi sunki padėtis darbo rinkoje neleis įmonei prarasti darbuotojų. Jis taip pat pažymėjo, kad "Lietuvos dujų" investicijos paskirstymo tinkluose "neturėtų visu svoriu gulti ant vartotojų pečių". Būsimas ministras tvirtino, kad mažesnės dujų kainos vartotojams prisidėtų prie ekonomikos gaivinimo. Išklausius  informaciją, komitetas pavedė klausimo kuratoriams parengti pasiūlymus.

Komitetas (2009-01-14) priėmė sprendimą ir pasiūlė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išnagrinėti galimybę operatyviai peržiūrėti šilumos kainas, įvertinant gamtinių dujų kainų pokyčius pasaulio rinkose.

Vyriausybei Komitetas pasiūlė įvertinti Gamtinių dujų įstatymo papildymo ir pakeitimo tikslingumą, siekiant nustatyti, kad: reguliuojamų kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, mokesčiams, dujų transportavimo kiekiui, teisės aktų reikalavimams, dujų įmonėms įgyvendinus su Komisija suderintas investicijas ar dujų įmonėms viršijus nustatytus rodiklius; mokėjimo už dujas buitiniams vartotojams sumas, neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, keturis kartus per metus nustato dujų įmonės; iš esmės pasikeitus prognozuojamiems makroekonominiams rodikliams bei naftos ir jos produktų kainoms, Komisija turi teisę pateikti dujų įmonėms nurodymus dėl konkrečių kainų skaičiavimo atitinkamais metais, įvertindama prognozuojamų makroekonominių rodiklių įtaką atitinkamoms sąnaudų grupėms ir prognozuojamai dujų kainai.

Vyriausybei ir akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ Komitetas pasiūlė derėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo kainos sumažinimo, įvertinant tai, kad Lietuva moka didžiausią kainą tarp Europos Sąjungos valstybių–narių.

 

VI. Susirašinėjimas

 

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas susirašinėjo su įvairiomis institucijoms, organizacijomis bei piliečiais. Iš viso gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų - 103, parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų - 151. Į Komitetą kreipėsi įvairūs asmenys su įvairiais pasiūlymais arba dėl pagalbos sprendžiant įvairius jiems iškilusius klausimus ir kt. Dauguma asmenų kreipėsi norėdami atkreipti Komiteto dėmesį į, jų nuomone, taisytinas nuostatas galiojančiuose teisės aktuose, norėdami išdėstyti savo poziciją tuo ar kitu klausimu, taip pat dėl Komiteto nuomonės išsiaiškinimo. Dalį gautų laiškų Komitetas persiuntė vykdomosios valdžios ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, tuo padėdamas pareiškėjams išsiaiškinti ar išspręsti jiems rūpimus klausimus. Dalį gautų prašymų, pasiūlymų Komitetas  įvertino svarstydamas juos Komiteto posėdžiuose.

 

Komiteto pirmininkas                                                                            Dainius Budrys

 

 

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ