Patvirtinta:
Ekonomikos
komiteto posėdyje
2009 m. kovo 12
d.
posėdžio
protokolo Nr. 108-P-7
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO
VEIKLOS XI SEIMO I (RUDENS) SESIJOS METU
(nuo
2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d.)
A T A S K A I
T A
I. Komiteto
sudėtis
I (rudens) sesijos metu Ekonomikos komitetas dirbo būdamas tokios
sudėties (Seimo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. XI-16):
1.
Dainius Budrys -
pirmininkas,
2.
Julius VESELKA- pirmininko pavaduotojas,
3.
Vaidotas Bacevičius,
4.
Audrius Endzinas,
5.
Kazimieras Kuzminskas,
6.
Jurgis Razma,
7.
Rimantas Sinkevičius,
8.
Viktor Uspaskich,
9.
Valdemaras Valkiūnas,
10. Birutė Vėsaitė.
II. Komiteto
veiklos kiekybinės charakteristikos
Ekonomikos komitetas
savo veiklą vykdė pagal Seimo statuto 60 straipsnyje jam nustatytas veiklos
kryptis.
Ataskaitinio laikotarpio Komiteto darbų suvestinė pateikta 1
lentelėje.
1
lentelė
Ekonomikos
komiteto I (rudens) sesijos darbų bendroji informacija
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų
svarstymas
|
1.1.
|
Seimo pavedimai komitetui
Iš jų:
kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui
|
16
9
7
|
1.2.
|
Svarstyta
labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos
Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą
|
1
|
1.3.
|
Kitų komitetų
prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados
|
1
|
1.4.
|
Komiteto
iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
|
|
2. Posėdžiai ir
klausymai
|
2.1.
|
Komiteto
posėdžiai
|
12
|
2.2.
|
Klausymai
|
|
3.
|
Svarstyta
parlamentinės kontrolės klausimų
|
3
|
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
|
4.1.
|
Gauta
pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų
|
103
|
4.2.
|
Parengta
atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų
|
151
|
5. Renginiai
|
5.1.
|
Surengta
konferencijų, seminarų, diskusijų
|
|
5.2.
|
Kiti renginiai
|
|
6. Tarptautiniai ryšiai
|
6.1.
|
Surengta
vizitų
|
|
6.2.
|
Priimta
delegacijų
|
|
|
|
|
|
III.
Svarstyti įstatymų ir Seimo nutarimų projektai
ir
pagrindinės jų nuostatos
Komiteto
svarstytus teisės aktų projektus galima suskirstyti į tokias grupes:
·
ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų
veiklos reglamentavimas,
·
mokesčiai,
·
tarptautinės sutartys ir susitarimai.
Ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos
reglamentavimas. Išskirtini šie šalies ekonomikos raidai, taip pat ūkio
subjektams svarbūs įstatymų bei Seimo nutarimų projektai, kuriuos Komitetas
svarstė kaip pagrindinis komitetas ir rengė jiems patobulintus projektus:
Naftos
produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektas XIP-200. Šio įstatymo projekto tikslas - sumažinti naštą
valstybės biudžetui kaupiant valstybės naftos produktų atsargas bei užtikrinti
valstybės įsipareigojimų vykdymą. Priėmus šį įstatymo projektą nuo 2009 m.
sausio 1 d. įsigaliotų nauja atsargų kaupimo tvarka kuri leistų valstybės
biudžetui sutaupyti daugiau kaip 100 mln. litų. Komitetas (2008-12-19) pritarė
įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-12-23.
Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio ir 44 straipsnio 4
dalies pakeitimo įstatymo projektas XP-3308. Projekto svarbiausias tikslas – keisti 43 straipsnio 3 dalies 3
punktą atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, kai energetikos įmonių
reguliuojamojo turto vertę nustato reguliuotojas. Patikslinus minėtus
straipsnius, Valstybinė kainų ir energetikos konrtrolės komisija galės
objektyviau nustatyti viršutines kainų ribas ir kainos elektros vartotojams bus
mažesnės. Įstatymo projektu taip pat siekiama apsaugoti vartotojus – siūloma
pakeisti galiojančią tvarką, kai nustatant viršutines elektros perdavimo ir
skirstymo paslaugų kainų ribas labai konkrečiai nustatoma normatyvinio pelno
norma. Siūloma palikti Komisijai teisę spręsti, kiek procentinių punktų šią
normą reikia didinti, atsižvelgiant į įmonės veiklos riziką, konkrečią padėtį
rinkoje ir kt. Įstatymo projektas aktualus tuo, kad
neleis apriboti Komisijos funkcijų vykdymo. Komitetas (2008-12-10) surengė šio įstatymo projekto klausymus. Komiteto prašymu Seimo valdyba (2008-10-07) paprašė Vyriausybės
išvados šiam įstatymo projektui.
Šilumos
ūkio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP-3157. Projektu
siūloma nustatyti, kad galutines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas
miestiečiams turėtų tvirtinti miesto valdžia, bet ne tiekėjai ir ne Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komitetas (2008-12-17) įstatymo
projektą atmetė.
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XP-3155. Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas
veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai mažmeninėje prekyboje ir
užtikrinti veiksmingesnį bei efektyvesnį dominuojančios padėties atskirose
rinkose nustatymą. Projekte siūloma mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio
subjektams nustatyti mažesnius, nei kitiems ūkio subjektams, rinkos dalies
dydžius, kai laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį
atitinkamoje rinkoje, t. y. mažmenine prekyba užsiimančiam vienam ūkio
subjektui – ne mažiau kaip 30 procentų, trims ar mažesnio skaičiaus ūkio
subjektams, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu paėmus –
55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį. Komitetas (2008-12-17),
apsvarstęs projektą (praėjusios kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto taip pat
svarstytą), pritarė patobulintam projektui (iniciatorių pateiktame projekte
pakeisdamas tik įstatymo įsigaliojimo datą). Komitetas paprašė Vyriausybės
pateikti nuomonę šiam įstatymo projektui. Seimo įstatymo projekto priėmimo
nebuvo.
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos
įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos" projektas
XP-3166. Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas galimai
greičiau parengti ir priimti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų
draudimo įstatymą. Siūloma patvirtinti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų
veiksmų draudimo įstatymo koncepciją (toliau Koncepcija) ir pasiūlyti
Vyriausybei, remiantis šia Koncepcija, parengti atitinkamo įstatymo projektą.
Siūlomos patvirtinti Koncepcijoje numatyta, kad reguliavimas bus taikomas
mažmeninės prekybos įmonėms, atitinkančioms Įstatyme nustatytus rinkos galios
kriterijus. Komitetas (2008-12-17), apsvarstęs nutarimo projektą (praėjusios
kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto taip pat svarstytą), jį patobulino pagal
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės B. Vėsaitės
pasiūlymus ir jam pritarė. Seimo įstatymo projekto priėmimo nebuvo.
Seimo
nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas
XIP-127. Projekto tikslas – pritarti Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus
pateiktai Vyriausybės programai. Komitetas (2008-12-08) pritarė nutarimo
projektui. Seime nutarimas priimtas 2008-12-09.
Ekonomikos komitetas,
kaip papildomas komitetas, apžvelgiamu laikotarpiu svarstė šiuos įstatymų
projektus bei Seimo nutarimų projektus ir teikė išvadas su savo pasiūlymais:
Seimo
nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 43, 60, 61(1), 64, 68,
81, 172, 177, 188, 205 ir 208 straipsnių pakeitimo" projektas XIP-26. Šio
projekto tikslai – išryškinti svarbiausius Seimo komitetų veiklos prioritetus,
tolygiau ir nuosekliau paskirstyti jų veiklos kryptis, taip pat patikslinti
valstybės biudžeto svarstymo Seime datas, kad jos būtų tinkamos ir Seimo
rinkimų metams, kai formuojama nauja vyriausybė. Taip pat projekte numatoma
sudaryti galimybes rinkti mažesnį Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių ir taip
taupyti valstybės biudžeto lėšas. Komitetas, argumentuodamas, kad darbo
santykiai ir užimtumas tampriai susiję su socialiniais klausimais, šiuos
klausimus pasiūlė palikti spręsti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Kadangi ekonomika yra tiesiogiai susijusi su transporto sektoriumi, pasiūlyta
palikti Ekonomikos komitetui kuruoti Susisiekimo ministeriją ir klausimus
susijusius su transportu, o Informatikos ir komunikacijų komitetui perduoti
spręsti klausimus, susijusius su pašto paslaugomis, telekomunikacijomis,
ryšiais, informatikos technologijomis, komunikacijomis. Komitetas (2008-11-25)
pritarė Seimo statuto pakeitimo projektui. Seime
statuto pakeitimai priimti 2008-12-16.
Mokesčiai.
Komitetas apsvarstė šiuos ekonomikos plėtrai, ūkio subjektams bei šalies
verslininkams aktualius mokesčių teisės aktų projektus:
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas XIP-203. Projekto tikslas – atsižvelgiant į numatomą sumažėsiantį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, nenumatyti privalomo finansavimo rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti (metinėse sąmatose rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti nenumatyti 15 proc. Programos finansavimo lėšų). Komitetas (2008-12-20) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas (2008-12-23).
Kelių
priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 ir 10 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-154. Projekto tikslas –
atsižvelgiant į numatomą akcizų tarifų kurui didinimą atitinkama dalimi
sumažinti atskaitymus į Programos finansavimo sąskaitą nuo akcizų pajamų, gautų
už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei energetinius produktus, bei
akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams. Komitetas (2008-12-18) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei
pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo
kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymą
(metinėse sąmatose numatyti ne 20 proc. o 25 proc. Programos
finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams
(gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti). Seime
įstatymas priimtas (2008-12-23).
Tarptautinės
sutartys ir susitarimai. Komitetas apžvelgiamu laikotarpiu svarstė įstatymų dėl tarptautinių
susitarimų ratifikavimo projektus, ypač pažymėtini būtų šie:
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo
dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas XIP-102. Projekto
tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos
susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, sudarytą 2007 m. birželio 7
d. Sarajeve. Šio Susitarimo ratifikavimas ir įsigaliojimas sudarys palankesnes
sąlygas Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos ekonominiam bendradarbiavimui
plėtoti ir skatinti bei sukurs teisinį pagrindą tiek Lietuvos, tiek ir Bosnijos
ir Hercegovinos investicijoms. Komitetas (2008-12-10) pritarė įstatymo
projektui. Seime įstatymas priimtas (2009-01-12).
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos
Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos
ratifikavimo projektas XIP-104. Projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl
investicijų skatinimo ir apsaugos, sudarytą 2008 m. gegužės 15 d. Biškeke. Šio
Susitarimo ratifikavimas ir įsigaliojimas sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos
ir Kirgizijos ekonominiam bendradarbiavimui plėtoti ir skatinti bei sukurs
teisinį pagrindą tiek Lietuvos, tiek ir Kirgizijos investicijoms. Komitetas
(2008-12-10) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas
(2009-01-12).
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos
Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos
ratifikavimo projektas XIP-105. Projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl
investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, sudarytą 2008 m. balandžio 15 d.
Zagrebe. Šio Susitarimo ratifikavimas ir įsigaliojimas sudarys palankesnes
sąlygas Lietuvos ir Kroatijos ekonominiam bendradarbiavimui plėtoti ir skatinti
bei sukurs teisinį pagrindą tiek Lietuvos, tiek ir Kroatijos investicijoms.
Komitetas (2008-12-10) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas
priimtas (2009-01-12).
Įstatymo Dėl 1993 m. Toremolinoso protokolo dėl 1977 m. tarptautinės
Toremolinoso konvencijos dėl žvejybos laivų saugos ratifikavimo projektas
XIP-49. Teikiamu projektu siekiama įtvirtinti tarptautinius reikalavimus
dėl žvejybos laivų saugos ir jų įgulų gyvybės bei sveikatos apsaugos jūroje
užtikrinimo bei taisykles dėl žvejybos laivų statybos ir įrangos. Komitetas
(2008-12-05) pritarė įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas
(2009-01-12).
IV. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai
Europos reikalų komiteto pavedimu
Ekonomikos komitetas analizavo, svarstė Europos Sąjungos pasiūlymus, teikė
jiems savo išvadas su pasiūlymais dėl Vyriausybės pozicijų.
Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Europos
Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Antroji
Strateginė energetikos apžvalga „ES energetikos tiekimo užtikrinimo ir
solidarumo veiksmų planas“(ES-93). Šį dokumentą Ekonomikos komitetas įvardijo
„labai aktualiu“ svarstant 2008 m. Europos Komisijos Teisėkūros ir darbo
programą. Komunikatas yra Antrosios energetikos strategijos peržiūros
horizontalusis dokumentas, kurį lydi vienuolika atskirų teisės aktų. Komitetas
(2008-12-03) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008-11-26 pozicijai. Pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Sukurti
konkurentabilią energetikos sistemą, užtikrinančią vartotojams įperkamas
energijos rūšis, teikiant prioritetą branduolinės energetikos plėtrai, ypač turint omenyje ES CO2 sumažinimo tikslus. Siekiant pagrindinių Bendrijos tikslų energetikos srityje –
tausojančio vartojimo, konkurencingumo ir tiekimo užtikrinimo – pasiūlė Europos
Komisijai apibrėžti bendrus dujų kainos nustatymo principus visoms Bendrijos
šalims, jei dujos importuojamos iš to paties tiekėjo. Atsižvelgiant į Europos
Komisijos Komunikate Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo
planas“ (COM (2008) 800 gautinis) numatomas iniciatyvas didinti investicijas
siekiant modernizuoti Europos infrastruktūrą ir telkiamas lėšas (4,5 mlrd. EUR)
transeuropinių tinklų sujungimo projektų išankstinio finansavimo didinimui,
rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei siekti prioritetinio izoliuotų
energijos rinkų sujungimo projekto - Baltijos jungčių plano - finansavimo
užtikrinimo.
V. Nagrinėti parlamentinės
kontrolės ir kiti šalies ūkio klausimai (problemos)
ir priimti sprendimai
Komitetas
nagrinėjo ir svarstė šiuos parlamentinės kontrolės klausimus:
Vyriausybei
Komitetas pasiūlė intensyvinti derybas su Lenkijos, Latvijos ir Estijos
vyriausybėmis, kad vėliausiai iki 2009 m. liepos mėnesio būtų pasirašyti
susitarimai dėl visų šių valstybių ir Lietuvos dalyvavimo naujos atominės
elektrinės statyboje, inicijuoti AB LEO LT sprendimą, kad AB LEO LT nedidintų
elektros energijos kainų vartotojams ta dalimi, kuria siekiama kaupti lėšas
naujos jėgainės statybai tol, kol nebus pasiekti susitarimai su Lenkija,
Latvija ir Estija dėl jų dalyvavimo atominės elektrinės statyboje bei inicijuoti
AB LEO LT sprendimą, kad sukauptos ir laikinai nenaudojamos šios bendrovės
lėšos būtų laikomos Lietuvos bankuose ir investuojamos Lietuvoje.
2. Dėl
Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos kreipimosi. Komitetas
(2008-12-18) svarstė klausimą „Dėl Prekiautojų suskystintomis dujomis
asociacijos kreipimosi“. Atsižvelgdamas į tai, kad 2008-07-18 Ūkio
ministro įsakymu Nr.4-331 patvirtintos Suskystintų naftos dujų sistemų
eksploatavimo taisyklės nesprendžia vartotojų ir verslininkų keliamų problemų ir
į tai, kad 2008-12-17 Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento
paruošta pažyma „Dėl Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos siūlymų
suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėms“ taip pat neatsako į
visus Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos pateiktus klausimus,
Komitetas pasiūlė Ūkio ministerijai papildomai išnagrinėti Suskystintų naftos
dujų sistemų eksploatavimo taisykles, atidedant pataisų, numatančių reikalavimą
nuo 2009 m. sausio 1 d. įrengti apsauginius ventilius dujų balionuose,
įsigaliojimą, bei pataisyti taisykles išsprendžiant ir kitas susidariusias
problemas.
3. Dėl AB
„Lietuvos dujos“ gamtinių dujų kainų nustatymo vartotojams eigos. Komitetas
(2008-12-17) svarstė klausimą „Dėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų kainų
nustatymo vartotojams eigos“. Kainų komisijos Dujų skyriaus vedėjas Renatas
Pocius komiteto nariams pateikė išsamų pristatymą apie gamtinių dujų kainas
vartotojams. Pranešėjas paminėjo, kad po AB Lietuvos dujos“ privatizavimo
gamtinių dujų kainos ketverius metus nuosekliai mažėjo, taip pat akcentavo,
kad paskutiniais komisijos skaičiavimais, dujos vartotojams galėtų brangti kur
kas mažiau. Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys komiteto posėdyje
tvirtino, kad komisijos ir "Lietuvos dujų" pozicijos dėl kainų
skaičiavimo skiriasi. Apskaičiuojant kitų metų galutinę kainą, komisija rėmėsi
902 litų už tūkstantį kubinių metrų dujų kaina, o AB „Lietuvos dujos“ 1001 lito
kaina. Pasak V.Poderio, dabar prognozuojama kitų metų dujų kaina yra dar mažesnė
- 770 litų už tūkstantį kubinių metrų. Jis taip pat pranešė, kad "Lietuvos
dujų" darbuotojų atlyginimų kėlimas 10 proc. 2009-aisiais numatytas per
didelis. "Lietuvos dujų" Strateginės plėtros departamento direktorius
Saulius Bilys prognozavo specialistų išėjimą, jeigu jiems nebus didinamos
algos. Būsimasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtino, kad dėl
krizės susidariusi sunki padėtis darbo rinkoje neleis įmonei prarasti
darbuotojų. Jis taip pat pažymėjo, kad "Lietuvos dujų" investicijos paskirstymo
tinkluose "neturėtų visu svoriu gulti ant vartotojų pečių". Būsimas
ministras tvirtino, kad mažesnės dujų kainos vartotojams prisidėtų prie
ekonomikos gaivinimo. Išklausius informaciją, komitetas pavedė klausimo
kuratoriams parengti pasiūlymus.
Komitetas
(2009-01-14) priėmė sprendimą ir pasiūlė Valstybinei kainų ir energetikos
kontrolės komisijai išnagrinėti galimybę operatyviai peržiūrėti šilumos kainas,
įvertinant gamtinių dujų kainų pokyčius pasaulio rinkose.
Vyriausybei Komitetas pasiūlė įvertinti Gamtinių dujų įstatymo
papildymo ir pakeitimo tikslingumą, siekiant nustatyti, kad: reguliuojamų kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu
gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, mokesčiams, dujų
transportavimo kiekiui, teisės aktų reikalavimams, dujų įmonėms įgyvendinus su
Komisija suderintas investicijas ar dujų įmonėms viršijus nustatytus rodiklius;
mokėjimo už dujas buitiniams vartotojams sumas,
neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, keturis kartus per metus
nustato dujų įmonės; iš esmės pasikeitus
prognozuojamiems makroekonominiams rodikliams bei naftos ir jos produktų
kainoms, Komisija turi teisę pateikti dujų įmonėms nurodymus dėl konkrečių
kainų skaičiavimo atitinkamais metais, įvertindama prognozuojamų
makroekonominių rodiklių įtaką atitinkamoms sąnaudų grupėms ir
prognozuojamai dujų kainai.
Vyriausybei ir akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ Komitetas pasiūlė
derėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo kainos
sumažinimo, įvertinant tai, kad Lietuva moka didžiausią kainą tarp Europos
Sąjungos valstybių–narių.
VI. Susirašinėjimas
Ataskaitiniu
laikotarpiu Komitetas susirašinėjo su įvairiomis institucijoms, organizacijomis
bei piliečiais. Iš viso gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų - 103, parengta
atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų - 151. Į Komitetą kreipėsi įvairūs
asmenys su įvairiais pasiūlymais arba dėl pagalbos sprendžiant įvairius jiems
iškilusius klausimus ir kt. Dauguma asmenų kreipėsi norėdami atkreipti Komiteto
dėmesį į, jų nuomone, taisytinas nuostatas galiojančiuose teisės aktuose,
norėdami išdėstyti savo poziciją tuo ar kitu klausimu, taip pat dėl Komiteto
nuomonės išsiaiškinimo. Dalį gautų laiškų Komitetas persiuntė vykdomosios
valdžios ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, tuo padėdamas
pareiškėjams išsiaiškinti ar išspręsti jiems rūpimus klausimus. Dalį gautų
prašymų, pasiūlymų Komitetas įvertino svarstydamas juos Komiteto posėdžiuose.
Komiteto
pirmininkas Dainius
Budrys