1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui		12 4 8
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą		11
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados		13
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui		1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.		Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji	6 2
2.2.		Klausymai	3
3.		Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	5
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.		Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	84
4.2.		Parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų	86
5. Renginiai
5.1.		Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.		Kiti renginiai
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.		Surengta vizitų	2
6.2.		Priimta delegacijų	1

III. Svarstyti įstatymų ir Seimo nutarimų projektai

ir pagrindinės jų nuostatos

Komiteto svarstytus teisės aktų projektus galima suskirstyti į tokias grupes:

· ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos reglamentavimas,

· valstybinis socialinis draudimas, mokesčiai.

Ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos reglamentavimas. Išskirtini šie šalies ekonomikos raidai, taip pat ūkio subjektams svarbūs įstatymų, kuriuos Komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas ir rengė jiems patobulintus projektus:

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio ir 44 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas XP-3308. Projekto svarbiausias tikslas – keisti 43 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, kai energetikos įmonių reguliuojamojo turto vertę nustato reguliuotojas. Patikslinus minėtus straipsnius, Valstybinė kainų ir energetikos konrtrolės komisija galės objektyviau nustatyti viršutines kainų ribas ir kainos elektros vartotojams bus mažesnės. Įstatymo projektu taip pat siekiama apsaugoti vartotojus – siūloma pakeisti galiojančią tvarką, kai nustatant viršutines elektros perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas labai konkrečiai nustatoma normatyvinio pelno norma. Siūloma palikti Komisijai teisę spręsti, kiek procentinių punktų šią normą reikia didinti, atsižvelgiant į įmonės veiklos riziką, konkrečią padėtį rinkoje ir kt. Įstatymo projektas aktualus tuo, kad neleis apriboti Komisijos funkcijų vykdymo. Komitetas (2009-02-11 ir 2009-02-18) svarstė šį įstatymo projektą. Komitetas nusprendė įstatymo projekto svarstyme daryti pertrauką ir sudaryti darbo grupę iš Ūkio ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, AB LEO LT, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovų ir komiteto išvadų rengėjų, projektui patobulinti.

Įmonių bankroto įstatymo 10, 11 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-224. Komitetas (2009-02-18) surengė šio įstatymo projekto klausymus. Klausymų metu įstatymo projekto teikėjas Julius Veselka pristatė teikiamo įstatymo projekto tikslus bei uždavinius. Pranešėjas akcentavo, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalies bei 33 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką bei patikslinant 2008 metais padarytus įstatymo pakeitimus. J.Veselka paminėjo, kad Ūkio ministerija skubotai parengė ir nesuderinusi su bankroto administratorius vienijančiomis asociacijomis 2008 m. gruodžio 5 d. pasirašė įsakymą Nr. 4-622, kuriuo buvo panaikintas ankstesniame dokumente reglamentuotas bei įmonių bankroto administravimo praktikoje pasitvirtinęs ir sėkmingai veikęs bankroto administratorių padėjėjų institutas, Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 1 d. apibrėžti pagrindinius reikalavimus, keliamus fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Per klausymus buvo aptarti pasiūlymai bei pataisos svarstomam teisės akto projektui, pasikeista nuomonėmis.

Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-2646. Šiuo įstatymo projektu siūloma sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai. Be redakcinių pataisymų siūloma pakeisti Konkurencijos įstatymą taip, kad tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus būtų galima nustatyti ne tik siekiant išvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo (kaip numato dabartinė šios teisės normos formuluotė), bet taip pat ir tam, kad nebūtų itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Tokiu būdu būtų numatyta galimybė atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarybos atliekami tyrimai tampa vis sudėtingesni, siūloma suteikti papildomų teisių Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems tyrimą (teisę atlikti patikrinimą privačiose patalpose). Komitetas (2009-02-11) surengė įstatymo projekto klausymus, aptarė gautus pasiūlymus ir pataisos svarstomam teisės akto projektui.

Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIP-269. Projekto pagrindinis tikslas – įtvirtinti galimybę kas mėnesį perskaičiuoti šilumos kainas ir taip lanksčiau reaguoti į kuro kainų pokytį. Projekto teikėjas Julius Veselka klausymų metu pristatė teikiamo įstatymo projekto tikslus bei uždavinius. Pranešėjas paminėjo, kad priėmus įstatymo projektą, būtų įtvirtintas lankstesnis šilumos kainų perskaičiavimo mechanizmas, kuris lemtų tolygesnį šilumos kainų kitimą, taip pat būtų sudarytos sąlygos kokybiškesnei vartotojų teisių apsaugai, skaidresnei kainodarai bei užkirstas kelias kryžminiam subsidijavimui. Komitetas (2009-02-11) klausymų metu aptarė pasiūlymus bei pataisas svarstomam teisės akto projektui.

Valstybinis socialinis draudimas, mokesčiai. Komitetas apsvarstė šiuos ekonomikos plėtrai, ūkio subjektams bei šalies verslininkams aktualius socialinio draudimo ir mokesčių teisės aktų projektus bei teikė išvadas su savo pasiūlymais:

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-299. Projekto tikslas – nustatyti, kad 2009, 2010 metais į socialinio draudimo sistemą bus įtraukti asmenys, kurie šioje sistemoje dalyvauja tik tam tikra dalimi. Komitetas (2009-02-11) iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto pasiūlymą – pagrindiniam komitetui apsvarstyti individualių įmonių savininkams ir ūkinių bendrijų nariams nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės tinkamumo klausimą. Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė minėtiems asmenims – įmonių apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio skirtumas. Tuo tarpu privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio bazė šiems asmenims yra pajamos, gautos iš įmonės apmokestinto pelno. Seime įstatymas priimtas 2009-02-17.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIP-300. Projekto tikslas – nustatyti, kad individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų nariai, individualią veiklą vykdantys asmenys apie trečdalį socialinio draudimo įmokų 2009 metais, apie du trečdalius 2010 metais mokėtų nuo jų atitinkamų pajamų, neviršijančių 6 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos. Nuo 2011 metų siūloma nustatyti iki šio pakeitimo galiojančią tvarką. 2009, 2010 metais paminėtiems asmenims numatomas dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimas pagal atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Komitetas (2009-02-11) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2009-02-17.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIP-319. Projekto tikslai – apmokestinant gyventojų, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) dalyvių, gaunamoms apyvartai proporcingoms išmokoms (kurios iki 2008-12-23 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr. XI-111 įsigaliojimo buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomos apmokestinamosiomis pajamomis) taikyti analogišką pereinamąjį laikotarpį, koks nustatytas kitoms gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms priskirtoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos. Komitetas (2009-02-11) iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo narių E. Pupino, J. Stanevičiaus pasiūlymus dėl įstatymo papildymo nuostatomis apie mokestinės lengvatos investicijoms taikymą, kai gyventojas vykdo individualią žemės ūkio veiklą (analogišką lengvatą, kaip tai apibrėžta Pelno mokesčio įstatymo 46¹straipsnyje). Seime įstatymas priimtas 2009-02-19.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIP-289. Projekto tikslas – nustatyti, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos 2009 metais yra neapmokestinamos, o pajamoms iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, taip pat ūkininkų ir jų partnerių gautoms (uždirbtoms) pajamoms tik 2010 metais būtų taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2011 metais – 10 proc. tarifas. Komitetas (2009-02-11) pasiūlė projektą atmesti. Atsižvelgta į tai, kad Vyriausybės programoje numatyta įtraukti ūkininkus (išskyrus tuos, kurių ūkis – natūrinis) į apmokestinimo pajamų mokesčiu sistemą. Ūkininkai į mokesčių sistemą įtraukiami palaipsniui per 3 metus. Apmokestinamas tik teigiamas veiklos rezultatas (veiklos pelnas). Seime įstatymas atmestas 2009-02-12.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIP-320. Projekto tikslai – nustatyti didesnį gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamą pajamų dydį (toliau – NPD), taikytiną negalią turinčių gyventojų darbo užmokesčiui ir jį taikyti nepriklausomai nuo šių asmenų gaunamo darbo užmokesčio dydžio; nustatyti, jog gyventojo metinės pajamos, lemiančios jam taikytino metinio NPD dydį, būtų lygios tik visų gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumai, į jas neįskaitant neapmokestinamųjų pajamų (pensijų, išlaikymo, tam tikrų palūkanų ir kt.). Komitetas (2009-02-11) iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal tas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių E. Žakario, Z. Balčyčio pasiūlymus. Seime įstatymas priimtas 2009-02-19.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-282. Projekto tikslas – pagerinti daugumos asmenų mokestinę situaciją. Siūloma neapmokestinti trumpalaikių paskolų palūkanų; nustatyti, kad užsiimantys žemės ūkiu nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio; besiverčiantys individualia veikla galėtų atskaityti išlaidas kompiuterių programų sukūrimui, automobiliams, naudojamiems tiesioginei veiklai, taip pat paramai; neįgaliesiems nustatyti papildomą neapmokestinamąjį dydį. Komitetas (2009-02-11) pasiūlė projektą atmesti. Atsižvelgta: 1) į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, 2) į tai, kad daugelis projekto nuostatų pateiktos kaip Seimo nario Z. Balčyčio pasiūlymai projektui XIP-320 (kuriuos Ekonomikos komitetas jau svarstė) ir tai, kad Ekonomikos komitetas nepritaria projekto nuostatoms (į minėtą pasiūlymą neperkeltoms) leisti individualią veiklą vykdantiems gyventojams nurašyti į išlaidas lengvojo automobilio įsigijimo išlaidas, kompiuterių sukūrimo išlaidas ir išlaidas paramai. Seime įstatymas atmestas 2009-02-12.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-262. Projekto tikslai – nustatyti, kad, apskaičiuojant gyventojui taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, pajamomis nebūtų laikomos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, pensijos, pensijų anuitetai ir palūkanos; užtikrinti papildomas garantijas neįgaliesiems, nustatant jiems individualų neapmokestinamąjį pajamų dydį, priklausomai nuo jiems nustatyto darbingumo lygio. Komitetas (2009-02-11) pasiūlė projektą atmesti. Atsižvelgta: 1) į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, 2) į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės inicijuotam projektui XIP-320, kuriame pasiūlyti nuoseklesni principai, kaip spręsti neapmokestinamojo pajamų dydžio klausimus. Seime įstatymas atmestas 2009-02-12.

Seimo nutarimo "Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo" projektas XIP-324. Projekto tikslai – pasiūlyti Vyriausybei : supaprastinti mokestinės paskolos gavimo tvarką, (visoms įmonėms sudarant vienodas sąlygas); įteisinti mokesčių užskaitą už valstybės ir savivaldos institucijų įsiskolinimus įmonėms; grąžinti iki 2002 metų buvusią tvarką, kad verslininkams nebūtų skaičiuojami delspinigiai, kol valstybė negrąžino jiems įsiskolinimų; sudaryti sąlygas verslo įmonėms, turinčioms įsiskolinimų valstybės biudžetui ir kurioms yra skolingos valstybės ar savivaldybės institucijos, dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Komitetas (2009-02-17) pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir atkreipiant dėmesį, kad Vyriausybės parengtame Ekonomikos skatinimo plano projekte (Verslo aplinkos gerinimo dalyje) numatytos nuostatos dėl valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams (likvidumui) sumažinimo (peržiūrėti mokesčių ir įmokų mokėjimo atidėjimo procedūrų reglamentavimą, taip pat valstybės ir savivaldybių įsiskolinimą verslui reglamentuojančius teisės aktus, siekiant neleisti augti įsiskolinimams ir kt.). Seime 2009-02-12 paskirtas kitas pagrindinis Ekonomikos komitetas ir paprašyta Vyriausybės nuomonės.

IV. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai

Europos reikalų komiteto pavedimu Ekonomikos komitetas analizavo, svarstė Europos Sąjungos pasiūlymus, teikė jiems savo išvadas su pasiūlymais dėl Vyriausybės pozicijų.

Europos Komisijos 2009 m. teisėkūros ir darbo programa. Europos Komisijos metinė teisėkūros ir darbo programa – tai programinis dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos teisėkūros proceso dalyviai informuojami apie kitais metais pasirodysiančius pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir kitus ES dokumentus. Programoje kiekviena iniciatyva trumpai apibūdinama ir pateikiamas preliminarus svarstymo grafikas. Pagal Statutą Komitetas (2009-01-14) apsvarstė minėtą programą ir, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ES politikos aktualiausių klausimų sąvadą, pateikė savo motyvuotas išvadas dėl pasiūlymų aktualumo Lietuvai. Komitetas savo išvadoje strategines Europos Komisijos iniciatyvas priskyrė vienai iš kategorijų: labai aktualus, aktualus. Komitetas dėl labai aktualių ir aktualių pasiūlymų, paskyrė komiteto narius, atsakingus už dalyvavimą šių pozicijų ir pasiūlymų rengimo ir derinimo procese.

Komitetas (2009-02-18) svarstė ir pateikė savo išvadas Antrosios strateginės energetikos apžvalgos paketui kartu su „ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planu“, kurį sudaro 10 vertikalių dokumentų.

Žalioji knyga “Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“ (COM 782); (ES-09-01). Atsižvelgiant į energijos tiekimo saugumo problemas ir investicijų, kurios reikalingos Europos energetikos tinklams, mastą, ES būtina stiprinti energetikos tinklų plėtros politiką. Europos Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė imtis priemonių, jei viešojo ir privačiojo sektorių atstovai nepajėgia toliau įgyvendinti pagrindinių visai Europai svarbių projektų, arba tarpininkauti tokioje veikloje. ES taip pat turėtų peržiūrėti finansavimo sistemą, visų pirma Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą, kad ši sistema labiau atitiktų ES energetikos politikos tikslus,taip pat šalinti su planavimu ir leidimais susijusius sunkumus. Žaliąja knyga siekiama paskatinti diskusijas apie tai, kaip ES, pasinaudodama visomis turimomis priemonėmis, visų pirma programa TEN-E ir kitomis priemonėmis, galėtų geriau plėtoti naujus Europai reikalingus energetikos tinklus. Joje taip pat siūloma įgyvendinti kelis pagrindinius strateginius projektus, kuriuos ES galėtų remti, siekdama didinti solidarumą ir energijos tiekimo europietiškuoju energetikos tinklu saugumą. Komitetas (2009-02-18) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-12 pozicijai bei atsižvelgdamas į Europos Komisijos Komunikate Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM (2008) 800 gautinis) numatomas iniciatyvas didinti investicijas siekiant modernizuoti Europos infrastruktūrą ir telkiamas lėšas transeuropinių tinklų sujungimo projektų išankstinio finansavimo didinimui, rekomendavo Vyriausybei siekti prioritetinio izoliuotų energijos rinkų sujungimo projekto - Baltijos jungčių plano - finansavimo užtikrinimo. Komitetas taip pat rekomendavo Vyriausybei plėtojant Europos energetinę nepriklausomybę užtikrinti nacionalinių ir Europos aplinkos teisės aktų nuostatų laikymąsi ir, įgyvendinant energetikos infrastruktūros projektus, remti tik garantuojančius saugios aplinkos tiek sausumoje, tiek jūroje išsaugojimą; remti TEN-E infrastruktūrinių projektų trečiosiose šalyse finansavimą (įskaitant politinę paramą) tik su sąlyga, kad jie užtikrina ES strateginės reikšmės energijos tiekimo kelių diversifikavimą ir mažina energetinę priklausomybę nuo vieno išorinio tiekėjo.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija) (COM 778); (ES-09-02). Pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, kuria panaikinama Direktyva 79/530/EEB (toliau – Energijos ženklinimo direktyva), sukurta ženklinimo sistema padeda vartotojams gauti naudingos palyginamos informacijos apie buitinių prietaisų suvartojamos energijos (ir kitų išteklių, pavyzdžiui, vandens) kiekį. Ji padeda vartotojams apsispręsti, ar investuoti į efektyvesnius prietaisus, kurių eksploatavimo išlaidos yra mažesnės, o sutaupytos išlaidos gerokai viršija kainų skirtumą. Be to, Energijos ženklinimo direktyva padeda gamintojams pozicionuoti savo gaminius rinkoje ir pasinaudoti investicijų į efektyvesnius ir naujoviškesnius gaminius teikiamais privalumais. Energijos ženklinimo direktyva galėtų padėti sutaupyti daugiau energijos ir labiau sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, jei į jos taikymo sritį būtų įtrauktos su energija susijusių gaminių grupės (t. y. gaminiai, kuriuos naudojant daroma įtaka energijos vartojimui). Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-11 pozicijai.

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (COM 775); (ES-09-03). 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba akcentavo poreikį sustiprinti apsirūpinimo nafta saugumą, sukuriant efektyvesnius atsako krizėms mechanizmus. Numatomų pakeitimų tikslas - sustiprinti esamą sistemą ir tuo pačiu nustatyti optimalius šalių narių administracinius įsipareigojimus. Šiuo metu privalomas kaupti naftos produktų ir naftos atsargas bei jų panaudojimą reglamentuoja trys atskiri ES teisės aktai: 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 2006/67/EB, įpareigojanti valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (kodifikuota 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 68/414/EEB ir ją pataisančios direktyvos 98/93/EB versija); 1968 m. gruodžio 20 d Tarybos sprendimas 68/416/EEB dėl atskirų tarpvyriausybinių susitarimų, susijusių su valstybių narių įsipareigojimu išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, sudarymo ir įgyvendinimo; 1973 m. liepos 24 d. Tarybos Direktyva 73/238/EEB dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti. Pagal Komisijos „Geresnio reglamentavimo“ strategiją ir reglamentavimo paprastinimo programą bei siekiant lengviau valdyti ekstremalias situacijas, siūloma šiuos tris aktus pakeisti viena direktyva, apimančia įpareigojimus kaupti atsargas, jų panaudojimo koordinavimą, sankcijų taikymą bei ataskaitų teikimą. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2009-01-26 pozicijai.

Komisijos komunikatas “Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 % rodiklį“ (COM 772); (ES-09-04). Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – rentabiliausias būdas mažinti energijos vartojimą nemažinant ekonominio aktyvumo. Didinant energijos vartojimo efektyvumą sprendžiami pagrindiniai su energija susiję uždaviniai: klimato kaitos, energetinio saugumo ir konkurencingumo. Bendrijos efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktais siekiama smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą sektoriuose, kuriuose energijos suvartojama daugiausiai. Tačiau vien galiojančiais efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktais neįmanoma užtikrinti, kad bus sutaupyta pakankamai energijos ir pasiektas 20 % taupymo tikslas. Pagrindinės kliūtys didinti energijos vartojimo efektyvumą yra - prastas galiojančių teisės aktų įgyvendinamas, nepakankamas vartotojų informavimas, nėra tinkamų struktūrų, kad būtų skatinamos investicijos į energiškai efektyvius pastatus, produktus bei paslaugas ir taip susiformuotų jų paklausa rinkoje. Sprendžiant iš nacionalinių efektyvesnio energijos vartojimo veiksmų planų vertinimo, egzistuoja atotrūkis tarp valstybių narių politinio įsipareigojimo užtikrinti efektyvesnį energijos vartojimą ir konkrečių veiksmų. Valstybės narės turi sparčiau ir veiksmingiau diegti efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktus. Būtinos naujos priemonės energijos vartojimo efektyvumui toliau didinti. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-09 pozicijai.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba gali padėti europiečiams sutaupyti daugiau energijos“ (COM 771); (ES-09-05). Komunikate pristatomos galimybės pranešti apie bendros šilumos ir elektros energijos gamybos padėtį ir pristatyti jos plėtros galimybes. paspartinti šį procesą ateityje ir padidinti bendros šilumos ir elektros energijos gamybos potencialą Europoje. Pažymima, kad pasitelkiant daugumą elektros energijos gamybos technologijų, tuo pačiu metu pagaminama ir šiluma, kuri vėliau prarandama (dažniausiai – aušinimo bokštuose), o tai kenkia aplinkai. ES dabartinis vidutinis įprastinių šiluminių elektrinių elektros energijos gamybos efektyvumas yra maždaug 40 %. Jeigu būtų galima naudoti tuo pačiu metu pagamintą šilumą, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių bendras efektyvumas galėtų išaugti beveik dvigubai. Bendros šilumos ir elektros energijos gamyba – labai efektyvi energijos technologija, kuri, palyginti su kitomis technologijomis, leidžia taupyti energiją. Be to, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiai turėtų būti įrengti palyginti arti galutinių vartotojų – bendruomenių ar pramonės įmonių, – todėl energijos perdavimo ir skirstymo nuostoliai išliktų nedideli. Bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai gali būti naudojama daugelis energijos šaltinių: anglis, gamtinės dujos bei atsinaujinantys energijos šaltiniai. Taip Komisija vykdo 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančios Direktyvą 92/42/EEB, (Termofikacijos direktyva) numatytą įsipareigojimą pateikti ataskaitas, visų pirma, apie bendros šilumos ir elektros energijos gamybos potencialą, ir kaip valstybėms narėms sekasi jį išnaudoti. Termofikacijos direktyva įgyvendinama, tačiau lėčiau nei tikėtasi. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-10 pozicijai.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2004 m. balandžio 26 d. Direktyvos 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti (COM 769); (ES-09-06). Komunikate apžvelgiamas direktyvos 2004/67/EB įgyvendinimo vertinimas, dujų tiekimo užtikrinimo sąvoka, tiekimo užtikrinimo standartai, rinkos dalyvių vaidmuo ir atsakomybė, didelio tiekimo sutrikimo apibrėžtis, bendrijos mechanizmas, dujų koordinavimo grupė, skaidrumas ir ataskaitų teikimas, dujų tiekimo užtikrinimo priemonės ir nacionalinės kritinės padėties priemonės, ateities galimybės, tiekimo užtikrinimo standartų taikymo sritis ir geresnis įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, Bendrijos mechanizmas ir solidarumas, naujas Bendrijos veiksmų apibrėžimas, skaidrumas, papildomas tiekimo užtikrinimas. Komunikatu siekiama pradėti diskusijas su valstybėmis narėmis, Europos Sąjungos institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis, siekiant persvarstyti Direktyvą 2004/67/EB, teigiama, kad direktyva 2004/67/EB įpareigoja valstybes nares „užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų tam tikru mastu garantuojamas namų ūkių vartotojų aprūpinimas“ iš dalies sutrikus dujų tiekimui ir šaltais žiemos laikotarpiais. Leidžiama direktyvos taikymo sritį išplėsti ir direktyvą taikyti mažoms bei vidutinėms įmonėms ir vartotojams, kurie dujų negali pakeisti kitomis kuro rūšimis. Aštuonios valstybės narės išplėtė taikymo sritį ir taiko direktyvą ne tik namų ūkiams. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-12 pozicijai.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jūros vėjo energija. Veiksmai 2020 metų ir vėlesniems energetikos politikos tikslams pasiekti“ (COM 768); (ES-09-07). Iki 2020 m. vėjo energija sudarys daugiau kaip trečdalį visos iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos elektros energijos, o iki 2030 m. jos dalis išaugs iki 40%., t.y., į šią sritį iš viso bus investuota bent 200–300 mlrd. eurų (arba ketvirtadalis visų investicijų į elektros energijos gamybos įrenginius). Europos jūrų vėjo ištekliai – tai didžiulis vietinis švarus ir atsinaujinantis energijos išteklius. Elektros energija būtų gaminama nenaudojant iškastinio kuro, be to, būtų skatinamas sektoriaus, kuriame Europos įmonės pirmauja pasaulio mastu, augimas ir jame būtų sukuriamos darbo vietos, todėl pasitelkę jūros vėjo energiją labai prisidėtume prie pastangų įgyvendinti visus tris pagrindinius naujosios energetikos politikos tikslus: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, užtikrinti saugų elektros energijos tiekimą ir didint ES konkurencingumą. Apskaičiuota, kad jei vertintume vien tik fizinę energiją, vėjo energijos pakaktų visos Europos elektros energijos poreikiams patenkinti. Tačiau praktiškai šio svarbaus ištekliaus naudojimo tempą ir mastą lemia vėjo kintamumas ir kitos techninės, politinės ar ekonominės problemos bei kliūtys. Šiuo metu jūros vėjo energijos potencialas išnaudojamas dar labai mažai – netgi neskaitant galimybės pastatyti plūduriuojančius įrenginius giliuosiuose vandenyse, iki 2020 m. būtų galima 30–40 kartų padidinti šiuo metu pastatytus pajėgumus, o apie 2030 m. jie galėtų išaugti iki 150 GW, arba 575 TWh. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-04 pozicijai.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Aiškinamosios branduolinės programos atnaujinimas atliekant antrąją strateginę energetikos apžvalgą“ COM 776); (ES-09-08). Komisija įpareigota reguliariai skelbti informacines programas, kuriose nurodomi gamybos tikslai bei visos jiems įgyvendinti būtinų investicijų rūšys, parodoma esama padėtis bei ateities scenarijus branduolinės energetikos srityje ES ir pateikiamos rekomendacijos ES šalims. Pirma Branduolinė informacinė programa buvo pristatyta 2007 m. sausio 24 d. ES Tarybos Branduolinių klausimų darbo grupėje.Pateiktas Branduolinės informacinės programos atnaujinimas Antrosios strateginės energetikos peržiūros kontekste, toliau analizuoja pastaruoju laikotarpiu išaugusį branduolinės energetikos vaidmenį, pabrėžia branduolinės energetikos plėtros svarbą energijos tiekimo saugumo užtikrinimui bei oro užterštumo sumažinimui, akcentuoja branduolinę ir radiacinę saugą ir saugumą, pabrėžia saugaus reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimo rentabilumą, lyginant su naujų AE statybomis, taip pat išskiriami keli nauji aspektai: ryšys tarp branduolinės energetikos ir tiekimo saugumo, akcentuojant investicijų poreikį (pasenusių atominių elektrinių pakeitimas arba jų eksploatavimo trukmės pratesimas) bei branduolinio kuro tiekimo saugumą; valstybės valdžios institucijų vaidmuo, užtikrinant branduolinį saugumą ir tinkamą radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ES šalyse, rengiant supaprastintas ir efektyvias licencijavimo/sertifikavimo procedūras bei branduolinės saugos ir saugumo taisykles ; visuomenės pritarimo branduoliniai energetikai svarba ir įtakojantys faktoriai. Programos atnaujinime pateikiamos aktualios rekomendacijos: rekomenduojama patvirtinti paprastų reaktorių saugumo lygius esančiuose ir naujuose AE; statant naujas AE, ES šalims rekomenduojama svarstyti tik tuos reaktorių modelius, kurie atitinka III kartos ar panašias technologijas; rekomenduojama sukurti aiškesnę ir labiau suderintą atsakomybės už branduolines avarijas sistemą, kuri užtikrintų adekvačią piliečių apsaugą. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-10 pozicijai.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (išdėstymas nauja redakcija) (COM 780) (ES-09-09). Pagrindinės pasiūlymo nuostatos apima energijos sąnaudas pastatų vidaus ir karšto vandens šildymui, vėsinimui, ventiliacijai ir apšvietimui naujų ir esamų, gyvenamų ir negyvenamų pastatų. Daugelis nuostatų taikomos bendrai visiems pastatams, nepriklausomai nuo jų dydžio ir ar jie yra gyvenami, ar ne. Direktyva įtvirtinami reikalavimai, kad turi būti įvertintos nacionalinės/regioninės sąlygos, tokios kaip klimato ypatumai ir susiklosčiusios statybos tradicijos. Šiuo metu 22 šalys narės yra deklaravusios apie Direktyvos perkėlimą į savo teisės aktus, todėl šiuo metu svarbu energijos efektyvaus naudojimo pastatuose klausimą įrašyti į politines darbotvarkes, visomis priemonėmis tobulinti statybą reglamentuojančius teisės aktus ir teikti informaciją apie juos gyventojams. Šių priemonių įgyvendinimas: 60-80 mln.tne/metus sutaupytos energijos iki 2020 m. 5-6% sumažintų galutinio energijos suvartojimo 2020 metais ES; 160-210 mln.t/metus sutaupyto CO2 kiekio, sudarytų 4-5% visos CO2 emisijos 2020 metais ES; atsirastų 280,000 (iki 450,000) potencialiai naujų darbo vietų iki 2020 m., iš jų daugiausiai statybos sektoriuje. Tai galėtų būti nauji energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, pastatų auditoriai, šildymo ir oro-kondicionavimo sistemų inspektoriai. Atsiradus didesniam medžiagų ir produktų, naudojamų pastatų renovavimui, poreikiui, būtų kuriamos naujos darbo vietos šių medžiagų gamybos specialistams. Siekiama paskatinti šalis nares rasti priemonių visų gyventojų sluoksnių įtraukimui į energijos taupymo procesą. Nauja Direktyvos redakcija sudarytų prielaidas sukurti finansinio skatinimo mechanizmą, skatinantį siekti pastatų energinio naudingumo padidinimo. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2009-01-15 pozicijai.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (COM 779); (ES-09-10). Šiuo pasiūlymu siekiama skatinti, kad rinkai būtų tiekiama daugiau degalus taupančių padangų ir todėl transporto priemonės efektyviai naudotų degalus. Ženklinimo pasiūlymas grindžiamas padangoms taikomu integruotu metodu, padėsiančiu užtikrinti, jog standartizuota informacija būtų teikiama ne tik apie degalų naudojimo efektyvumą, bet ir apie sukibimą su šlapia danga bei išorinį riedėjimo triukšmą, kad vartotojai ir galutiniai vartotojai galėtų pasirinkti padangas remdamiesi tokia informacija. Šiuo pasiūlymu siekiama pasinaudojant veikiančiomis rinkos jėgomis dinamiškai pagerinti visus parametrus, kad jie viršytų minimalius tipo patvirtinimo (procedūra, suteikianti galimybę tiekti produktus ES rinkai) reikalavimus. Komitetas (2009-02-18) pritarė Vyriausybės 2008-12-15 pozicijai.

V. Nagrinėti parlamentinės kontrolės ir kiti šalies ūkio klausimai (problemos)

ir priimti sprendimai

Komitetas nagrinėjo ir svarstė šiuos parlamentinės kontrolės klausimus:

1. Ekonomikos skatinimo planas (projektas). Komitetas (2009-02-18) svarstė Ūkio ministerijos parengtą Ekonomikos skatinimo plano projektą. Šio plano tikslas – palengvinti verslo veiklos sąlygas, įlieti papildomų lėšų į Lietuvos rinką bei palengvinti verslui galimybę pasiskolinti, išlaikyti darbo vietas ir tokiu būdu mažinti socialines įtampas visuomenėje. Jame numatytos penkios ekonomikos skatinimo kryptys: verslo finansavimo galimybių išplėtimas, pastatų energetinio efektyvumo didinimas, spartesnis Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas („Saulėtekis“) ir eksporto bei investicijų skatinimas.

Komitetas iš esmės pritarė Ekonomikos skatinimo plano projekto nuostatoms ir pasiūlė Ūkio ministerijai papildyti projektą siekiamo rezultato jį įgyvendinus rodikliais (kiek bus išlaikyta ir sukurta naujų darbo vietų, kiek bus sumažintas ekonomikos nuosmukis), taip pat parengti konkrečias, gerai apgalvotas, su suinteresuotais asmenimis aptartas Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemones, nurodant jų finansavimo apimtis ir šaltinius, įgyvendinimo mechanizmus, įgyvendinimo terminus, atsakingas institucijas.

2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita „Naujų vartotojų prijungimas prie veikiančių energetikos įmonių objektų“. Komitetas, vykdydamas ūkio valdymo ir kontrolės institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, (2009-02-11) svarstė LR valstybės kontrolės ataskaitą „Naujų vartotojų prijungimas prie veikiančių energetikos įmonių objektų“ ir klausimo kuratoriams pavedė parengti pasiūlymus. Komitetas (2009-02-18) priėmė sprendimą: pritarė ataskaitai bei pateiktoms rekomendacijoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlė parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus nustatant galimybę ginant viešąjį interesą kontroliuoti licencijuojamų energetikos įmonių ir kitų monopolistų, kuriems reguliuojamos teikiamų paslaugų kainos ir tarifai, veiklą bei atlikti jos tyrimą. Taip pat komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai imtis priemonių valstybinio audito ataskaitos rekomendacijoms įgyvendinti.

3. Dėl Konkurencijos Tarybos veiklos ir svarbiausių prioritetų 2009 metais. Komitetas, parlamentinės kontrolės tvarka, (2009-01-14) nagrinėjo klausimą „Dėl Konkurencijos tarybos veiklos ir svarbiausių prioritetų 2009 m.“ ir priėmė sprendimą. Komitetas pritarė Konkurencijos tarybos nusistatytiems 2009 metų veiklos svarbiausiems prioritetams: toliau prižiūrėti didžiųjų prekybos tinklų veiklą, degalų ir maisto produktų rinkas, vykdyti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą. Be to, komitetas pateikė konkrečių pasiūlymų. Konkurencijos tarybai pasiūlė nuolat teikti komitetui informaciją apie Konkurencijos tarybos atliktų tyrimų rezultatus, apie priimtų teisės aktų, Konkurencijos taryboje gautų pasiūlymų ir rekomendacijų įgyvendinimą, bei teikti pasiūlymus ir rekomendacijas, reikalingus Konkurencijos tarybos veiklai gerinti, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesams ginti.

Siekiant stiprinti konkurenciją naftos produktų vidaus rinkoje ir taip mažinti naftos produktų kainas, Vyriausybei komitetas pasiūlė išnagrinėti tikslingumą pakeisti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą, nustatant, kad įmonės, importuojančios naftos produktų ne daugiau kaip 10 procentų nuo bendro naftos produktų pardavimo vidaus rinkoje, atleidžiamos nuo atsargų kaupimo ir tvarkymo. Pagal kompetenciją komitetas pasiūlė Vyriausybei, Konkurencijos tarybai kartu su Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmais ir kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis išnagrinėti galimybę teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis pieno sektoriuje nustatyti kainodaros principus ir proporcijas tarp pieno gamintojų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų.

Savo sprendime komitetas pažymėjo, kad siekiant sudaryti geresnes konkurencijos sąlygas degalų rinkoje, tikslinga ne mažesnį kaip 2/3 AB „Klaipėdos nafta“ akcijų paketą palikti priklausantį valstybei nuosavybės teise. Ūkio ministerijai, kaip AB „Klaipėdos nafta“ akcijų valdytojui, tikslinga išnagrinėti galimybę inicijuoti investicinius projektus, kuriuos įgyvendinus būtų sukurta infrastruktūra, reikalinga degalams importuoti ir konkurencijai degalų rinkoje sudaryti.

4. Dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto vystymo (plėtros) perspektyvų . Ekonomikos komitetas parlamentinės kontrolės tvarka (2009-01-21) surengė išvažiuojamąjį posėdį į VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uostą. Išvažiuojamojo posėdžio metu komiteto nariai susipažino su oro uosto būkle, vystymo perspektyvomis ir problemomis. Dėl minėtų klausimų komitetas (2009-02-11) priėmė sprendimą. Sprendime komitetas konstatavo, kad Susisiekimo ministerija pastaruoju metu įgyvendino keletą svarbių investicinių projektų, reikalingų Tarptautinio Vilniaus oro uostui vystyti. Atliktas Tarptautinio Vilniaus oro uosto modernizavimas, naujo keleivių terminalo pastatymas, geležinkelio linijos iš Vilniaus geležinkelio stoties į oro uostą nutiesimas iš esmės sudaro tinkamas sąlygas keleiviams teikti aukšto lygio paslaugas, užtikrina patogų šalies susisiekimą oro transportu. Tačiau nėra patvirtintos kompleksinės Lietuvos tarptautinių oro uostų vystymo (plėtros) strategijos, todėl vidinė tarptautinių oro uostų konkurencija ne visada yra pozityvi ir reikalinga.

Vyriausybei komitetas pasiūlė neatidėliotinai parengti ir teikti Seimui svarstyti teisės aktų projektus, reikalingus Tarptautiniam Vilniaus oro uostui plėtoti, jo konkurencingumui didinti, o taip pat kad būtų užtikrintas (draudimu, užstatu ar kitais būdais) oro linijų bendrovių įsipareigojimų keleiviams įvykdymas, tame tarpe – ir oro linijų bendrovių bankroto atvejais. Taip pat pasiūlė Vyriausybei kuo greičiau apsispręsti dėl šalies oro uostų plėtros bei dėl bazinės šalies aviakompanijos ir jos steigimo principų.

Susisiekimo ministerijai komitetas pasiūlė išnagrinėti galimybę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste taikyti diferencijuotą, lanksčią mokesčių sistemą, atsižvelgiant į aviakompanijų skrydžių intensyvumą, pervežamų keleivių skaičių, įvertinant šalies ekonominę situaciją, kitas aplinkybes. Taip pat siūloma imtis aktyvių veiksmų, siekiant į Tarptautinį Vilniaus oro uostą pritraukti konkurencingų oro linijų bendrovių. Sprendžiant šį klausimą bendradarbiauti su Valstybiniu turizmo departamentu, užsienio šalyse veikiančiais Turizmo informaciniais centrais, asocijuotomis verslo struktūromis. Svarstant klausimus, susijusius su Tarptautinio Vilniaus oro uosto plėtra, į šių klausimų svarstymą įtraukti Naujininkų seniūnijos gyventojų bendruomenės atstovų. Be to, Susisiekimo ministerijai komitetas pasiūlė iš esmės spręsti automobilių stovėjimo prie oro uosto klausimą, tame tarpe – išnagrinėti galimybę taikyti kitose Europos šalyse praktikuojamą tvarką, kai automobilio stovėjimo prie oro uosto pirmos 15 - 30 min. yra nemokamos.

5. Dėl pasitarimo Jūrų krovos kompanijų asociacijos būstinėje. 2009 m. sausio 30 d. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos būstinėje įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Ekonomikos komiteto nariai, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai, Susisiekimo ministras ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nariai.

Pasitarime buvo konstatuota, kad būtina bendromis pastangomis spręsti pasitarimo metu iškeltus ir aptartus jūrų transporto ir tranzito sektoriui aktualius klausimus. Tarp spręstinų klausimų įvardinta būtinybė keisti nuo 2009-01-01 įsigaliojusį 2 proc. mokestį už valstybės turto naudojimą ir grįžti prie senos tvarkos, kai buvo taikomas 0,1 proc. tarifas. Taip pat pažymėta, kad teisės aktais nėra nustatyta tvarka dėl privataus kapitalo investavimo į infrastruktūrą. Trūkstant valstybei lėšų tokia galimybė būtų labai naudinga. Atkreiptas dėmesys, kad būtina detalizuoti uosto rezervinių teritorijų naudojimą, jų detaliųjų planų rengimą ir kita. Dėl įstatyminės bazės trūkumų, į šias teritorijas veržiasi ne uosto pobūdžio ūkio subjektai, kurie planuoja ten statyti viešbučius ir net gyvenamuosius namus. Tuo tarpu pats uostas turi labai mažai teritorijos prie krantinių (kituose uostuose vienam krantinės metrui tenka apie 1000 kv. metrų uosto teritorijos, tuo tarpu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 1 krantinės metrui tenka apie 150-200 kv. metrų). Atkreiptas dėmesys į būtinybę spręsti geležinkelio privažiavimo kelių vystymo klausimus. Šie klausimai turi būti sprendžiami strategiškai, atsižvelgiant į miesto ir uosto interesus.

Pasitarimo metu Ekonomikos komiteto ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkai pasiūlė krovos kompanijų atstovams rodyti daugiau iniciatyvos teikiant pasiūlymus Ekonomikos komitetui, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai, kuriais būtų sprendžiami opiausi uoste dirbančių bendrovių klausimai.

VI. Susirašinėjimas

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas susirašinėjo su įvairiomis institucijoms, organizacijomis bei piliečiais. Iš viso gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų - 84, parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų - 86 . Ataskaitiniu laikotarpiu į Komitetą kreipėsi įvairūs asmenys su įvairiais pasiūlymais arba dėl pagalbos sprendžiant įvairius jiems iškilusius klausimus ir kt. Komitetas persiuntė dalį gautų laiškų vykdomosios valdžios ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, tuo padėdamas pareiškėjams išsiaiškinti ar išspręsti jiems rūpimus klausimus.

VII. Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis vykstant globalizacijos procesams. Lietuvai esant ES bei NATO bendra struktūrine dalimi vis labiau ryškėja standartų, rinkos reguliavimo taisyklių, skirtingų praktikų suderinimo poreikis. Vis svarbesnis tampa dalyvavimas kitų tarptautinių organizacijų veikloje.

Vystant tarptautinį bendradarbiavimą, komitetas per ataskaitinį laikotarpį (2009-01-27) susitiko su Prancūzijos ambasadoriumi Fransua Lomonjė (François Laumonier). Ambasadorių lydėjo ekonomikos patarėjas Žoržas Renjė (Georges Regnier) ir patarėjo pavaduotoja Danutė Litvinienė. Susitikime buvo pasikeista informacija apie šiandieninę abiejų šalių ekonominę situaciją, taip pat akcentuota bendravimo ir bendradarbiavimo tarp nacionalinių parlamentų svarba ir reikšmė, ypač šalims sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip energetika. Lietuvos parlamentarai domėjosi Prancūzijos, kaip vienos iš didžiausių branduolinės energijos gamintojos Europoje, patirtimi. Pasikeista nuomonėmis apie branduolinės sintezės reaktorių kūrimą bei gamybą. Susitikimo dalyviai akcentavo, kad aktyvus bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje sudaro sąlygas spartesnei ekonomikos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje, tiek ir kitose ES valstybėse.

2009 m. sausio 25-26 dienomis Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys dalyvavo Europos Sąjungos valstybių narių Parlamentų komitetų vadovų susitikime „Saugi ir tvari Europos energetika“. Susitikimas vyko Čekijos Parlamente, kuriame nagrinėtos dvi temos: „Antroji energetikos peržiūra – energetikos sektoriaus konkurencingumas ir Europos energetinis saugumas“ ir „Klimato kaina bei energetika“.

2009 m. vasario 11-12 dienomis Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys kartu Seimo delegacija dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto tarpparlamentinėje diskusijoje „Europos ekonomika. Kas toliau?“ Renginio metu Europos Parlamento nariai kartu su nacionalinių parlamentų ir pirmininkaujančios valstybės atstovais, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomikos ir pinigų politiką, Joaquín Almunia, Europos Investicijų Banko prezidentu Philippe Maystadt, Europos Centrinio Banko valdybos nariu Lorenzo Bini Smagi, Čekijos Respublikos Finansų ministru Miroslav Kalousek nagrinėjo ir aptarė temas: „Struktūrinės reformos, investicijos ir naujovės“; „Pažangioji valstybių narių patirtis“; „Mikrofinansavimas, MVĮ ir veiklą pradedančios įmonės“; „Reguliavimo ir priežiūros sistema“; „Ar ES eina teisingu keliu?“. Diskusijų metu buvo pasikeista nuomonėmis dėl Europos Komisijos pasiūlymo panaudoti likusius biudžete 5 milijardus eurų Europos ekonomikai paskatinti (Europos Komisijos komunikato Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (KOM (2008) 800) pasiūlymai). Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė Pervenche Beres, komentuodama diskusijos dalyvių mintis, pabrėžė, kad nacionaliniams parlamentams buvo pateikti klausimynai, tačiau, deja, buvo gauti tik 3 atsakymai, tarp kurių Lietuva vienintelė pateikė atsakymus į klausimyną anglų kalba, todėl apgailestavo, kad neturi galimybės pateikti apibendrintos visų nacionalinių parlamentų nuomonės ir pasiūlymų šiandieniniams iššūkiams įveikti. Renginio metu įvyko susitikimai su Europos Parlamento nariais - Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nare M.Starkevičiūte ir Regioninės plėtros komiteto nariu E.Gentvilu, kurių metu buvo pasikeista nuomonėmis aktualiausiais politiniais ir ekonominiais klausimais.

Komiteto pirmininkas Dainius Budrys

Komiteto darbo ataskaitos ir darbo planai

Ekonomikos komiteto veiklos I ir II neeilinių sesijų ataskaita

Patvirtinta:

Ekonomikos komiteto posėdyje

2009 m. kovo 12 d.

posėdžio protokolo Nr. 108-P-7

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO VEIKLOS XI SEIMO I ir II (NEEILINIŲ) SESIJŲ

A T A S K A I T A

I. Komiteto sudėtis

II. Komiteto veiklos kiekybinės charakteristikos

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

2. Posėdžiai ir klausymai

4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

5. Renginiai

6. Tarptautiniai ryšiai

VI. Susirašinėjimas