1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui		61 31 30
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą		5
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados		6
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui		11
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.		Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji	28 3
2.2.		Klausymai	7
3.		Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	18
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.		Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	358
4.2.		Parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų	344
5. Renginiai
5.1.		Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	4
5.2.		Kiti renginiai	2
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.		Surengta vizitų	1
6.2.		Priimta delegacijų	5

III. AKTUALIAUSI DARBAI

1. Seimo priimti svarbiausi įstatymai, kuriuos svarstė Ekonomikos komitetas

1. Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44, 48 straipsnių pakeitimo įstatymas (priimtas 2009-03-19, Nr. XI-198, įsigaliojo 2009-06-01)

Priimtame įstatyme nustatyta, kad:

1. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbs Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Tačiau, prieš tai Komisija privalės patikrinti, ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, ar nediskriminuojami vartotojai. Komisija, nustačiusi minėtus pažeidimus, nurodys paslaugų teikėjui klaidas, kurias paslaugų teikėjas turės ištaisyti ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Komisijos pastabų gavimo pateikti Komisijai pataisytas paslaugų kainas ir tarifus. Komisija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pataisytų paslaugų kainų ir tarifų pateikimo juos paskelbs, arba, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą neištaisius nurodytų klaidų, paslaugų kainas ir tarifus nustatys vienašališkai.
2. Komisijai nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas, normatyvinio pelno norma, skaičiuojama nuo paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės, kiekvienais reguliavimo periodo metais turės būti ne mažesnė kaip 10 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 proc.

3. Komisijos nustatytos viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos perskaičiuojamos kas metai, jeigu pasikeitė parduotos ar persiųstos elektros energijos kiekio, nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklių, metinio infliacijos dydžio, Komisijos nustatyto veiklos efektyvumo, įmonių įgyvendintų ir su Komisija suderintų investicijų, paslaugų teikėjo mokėtinų mokesčių, kitų nuo paslaugos teikėjo nepriklausančių veiksnių, turinčių įtakos viršutinių kainų ribų skaičiavimui, prognozės ar duomenys, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos šios viršutinės kainų ribos arba buvo viršytas Komisijos nustatytas normatyvinis pelnas.

Priimtas įstatymas leis Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai objektyviau nustatyti viršutines kainų ribas, ko pasekoje kainos elektros vartotojams bus mažesnės.

2. Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (priimtas 2009-05-12, Nr. XI- 250, įsigaliojo 2009-07-01)

Priimtame įstatyme:

1. Keičiamas šilumos kainų nustatymo procesas, įtvirtinant kainų dedamąsias, kurių dydis bus koreguojamas, atsižvelgus į kuro ir perkamos šilumos kainų pokytį.
2. Įtvirtintos naujos sąvokos, pvz. Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji – kintanti karšto vandens kainos dalis, išreiškiama formule, kuri taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į tiekiamos šilumos ir geriamojo vandens kainų pokytį, Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį.

3. Patikslintas šilumos bazinės kainos apibrėžimas, kuriame įtvirtinta, kad Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį pasirinks savivaldybių tarybos ar įstatymo numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina galės būti vienanarė arba dvinarė.
4. Nustatyta, kad šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, galės teikti perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybei, kiti šilumos tiekėjai – tik savivaldybei. Savivaldybės taryba per 30 dienų turės nustatyti šilumos kainų dedamąsias.

3. Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio papildymo ir 44 straipsnio pakeitimo įstatymas (priimtas 2009-07-15, Nr. XI-345, įsigalioja 2009-08-01)

Priimtame įstatyme:

1. Įteisinama nuostata, jog vartotojai apmoka ne 40, o 20 procentų skirstomųjų tinklų operatorių, vykdančių vartotojų įrenginių prijungimo paslaugą, būtinų sąnaudų, susijusių su vartotojų įrenginių prijungimu, o likusi šių sąnaudų dalis yra skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidos.

2. Nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio žemės ūkio valdos įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 14 europinio dydžio vienetų arba mažesnis (t.y. mažoms žemės ūkio įmonėms), bus taikomos tokios pat elektros energijos kainos ir tarifai, kaip ir buitiniams vartotojams.

3. Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis negu 14 europinio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų atitinkamo tarifo galios dedamoji bus taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.

4. Akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 51, 52, 58, 59, 63, 64, 65, 74, 76, 78 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹, 26¹, 26², 30¹, 30², 30³ straipsniais įstatymas (priimtas 2009-07-17, Nr. XI-354, įsigalioja 2009-08-01 )

Priimtame įstatyme:

1. Įtvirtinama galimybė uždarųjų akcinių bendrovių steigimo dokumentus rengti supaprastinta tvarka, pagerinti bendrovių akcininkų teises bei sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

2. Numatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties formas, taip pat pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kuriais galės pasinaudoti uždarąsias akcines bendroves steigiantys asmenys.

Kiti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai susiję su Akcininkų teisių direktyvos (taikoma listinguojamoms akcinėms bendrovėms) nuostatų įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Įstatymo pakeitimais akcininkams sudaromos vienodos galimybės visoje Europos Sąjungoje pasinaudoti jiems teisės aktų suteikiamomis teisėmis, iš jų – vienodomis sąlygomis gauti informaciją, susijusią su visuotiniu akcininkų susirinkimu, galimybe visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, galimybe paskirti įgaliotinius elektroninių ryšių priemonėmis ir kita.

Europos Sąjungos mastu suvienodintas listinguojamų akcinių bendrovių akcininkų teisių reguliavimas turės teigiamos įtakos bendrovių valdymui ir tinkamam visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimui.

Minėti įstatymo pakeitimai sumažins su uždarųjų akcinių bendrovių steigimu ir registravimu Juridinių asmenų registre susijusią administracinę naštą, pagerins verslo sąlygas ir turės teigiamos įtakos verslo efektyvumui ir konkurencingumui stiprinti.

5. Gamtinių dujų įstatymo 6, 7, 10, 14, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (priimtas 2009-07-17, Nr. XI-353,įsigalioja paskelbus „Valstybės žiniose“)

Priimtame įstatyme:

1. Suderintos galiojusio Gamtinių dujų įstatymo nuostatos su šio Įstatymo nuostatomis ir ES teisės aktais, patikslintos Įstatymo nuostatos, nustatančios gamtinių dujų sektoriuje nustatytų kainų reguliavimo principus bei periodiškumą, taip pat konkrečiai ir aiškiai įvardinamos paslaugos, už kurias imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

2. Numatyta, kad reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo periodui ir jos Komisijos sprendimu gali būti koreguojamos dujų įmonėms įgyvendinus su Komisija suderintas investicijas.

3. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir siekiant nustatyti reguliuojamų kainų viršutinių ribų nustatymo principus analogiškus kaip elektros energetikos sektoriuje, numatyta, kad skaičiuojant reguliuojamų kainų viršutines ribas atsižvelgiama į dujų įmonės licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir patvirtina Komisija. Pelno prieš apmokestinimą norma, kiekvienam reguliavimo periodui turi būti ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 procentai.

4. Aiškiau apibrėžti mokėjimo už dujas buitiniams vartotojams tarifai (jų sandara, nurodyti, kad dujų įmonės apskaičiuoja šiuos tarifus, o tvirtina Komisija). Nustatyta, kad mokėjimo už dujas buitiniams vartotojams tarifai bus peržiūrėti ir tvirtinti du kartus per metus (iki šiol tarifai buitiniams vartotojams nekito 1 metus).

Patikslinus šias nuostatas, tikimasi, kad Komisija objektyviau galės nustatyti reguliuojamų kainų viršutines ribas ir bus mažesnės kainos vartotojams.

Įstatymas suteikia daugiau teisių Komisijai reguliuojant dujų ar teikiamų paslaugų kainas ir tarifus gamtinių dujų sektoriuje.

6. Atominės elektrinės įstatymo preambulės, 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 19¹straipsniu ir priedu įstatymas (priimtas 2009-07-21, Nr. XI-373, įsigalioja paskelbus „Valstybės žiniose“)

Priimtame įstatyme:

1. Nustatomi principai, kurie leistų užtikrinti veiksmingą atstovavimą valstybei, kaip akcijų valdytojui, įgyvendinant įstatymo tikslą – sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, bei tvarka, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams veiksmingai įgyvendinant savo turtines ir neturtines teises), kad būtų tinkamai užtikrinti valstybės interesai.

2. Vyriausybė įpareigojama siekti, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų. Šiuo metu valstybės akcijų paketas sudaro daugiau kaip pusę - 61,7 proc. akcijų, o bendrovei „NDX energija“ - 38,3 proc. akcijų.

3. Suteikiama teisė Vyriausybei apsispręsti dėl LEO LT likvidavimo, reorganizavimo ar pertvarkos.

4. Suteikiama teisė iš naujo įvertinti LEO LT, AB steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusią AB „Lietuvos energija“ ir AB „RST“ akcijas. Jei paaiškėtų, kad šis turtas buvo įvertintas per mažai, Vyriausybė galėtų reikalauti, kad kiti bendrovės akcininkai už turimas nacionalinio investuotojo akcijas ne vėliau kaip per 3 mėnesius atsiskaitytų pinigais.

5. Naujos jėgainės ir elektros tiltų į Švediją bei Lenkiją statytojais vadinami juridiniai asmenys, priklausantys valstybei arba kurių akcijos priklauso valstybei. Dalis šių įmonių akcijų galėtų būti perleistos strateginiam investuotojui, kuris finansuotų statybas, ir strateginiams partneriams.

6. Numatyta, kad strateginis investuotojas dalyvaus finansuojant atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių statybas ir bus atrenkamas viešo konkurso būdu.

7. Individualių įmonių įstatymo 4, 6, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (priimtas 2009-07-15, įsigalioja paskelbus „Valstybės žiniose“)

Šiuo Individualių įmonių įstatymo pakeitimu ir papildymu įtvirtinama galimybė individualios įmonės nuostatus rengti supaprastinta tvarka – naudojant Vyriausybės patvirtintus pavyzdinius nuostatus. Tai leis sumažinti su individualios įmonės steigimu susijusią administracinę naštą. Taip pat patikslinamos įstatyme vartojamos sąvokos (atsižvelgiant į Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą), panaikinamas įstatymo nuostatų dėl individualios įmonės pertvarkymo į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę nesuderinamumas su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms.

8. Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymas (priimtas 2009-07-17, įsigalioja 2009-10-01)

Įstatymo tikslas – sunkmečio laikotarpiu imtis galimų priemonių eksportui remti. Įstatymas reglamentuoja valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams – Lietuvos ūkio subjektams, parduodantiems prekes, paslaugas ar darbus už Lietuvos ribų, ir sudariusiems prekinio (eksporto) kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, atitinkančiomis projekte nustatytus reikalavimus. Įstatymo įgyvendinimas turės tiesioginę įtaką verslo plėtrai, nes atvers galimybę efektyviai skatinti eksportą, ne tik išlaikyti esamas rinkas, bet ir užimti naujas, krizės pasekmėje atsilaisvinusias rinkas.

9. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (priimtas 2009-07-22, dauguma straipsnių įsigalioja 2010-01-01)

Įstatymu patikslinama individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, individualią veiklą vykdančių asmenų ir asmenų, gaunančių sporto, atlikėjų veiklos pajamas bei pajamas pagal autorines sutartis iš su jais darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė, šių įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Taip palengvinama jiems tenkanti minėtų įmokų našta. Taip pat suvienodintas autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo įmokomis, t.y. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tokios pajamos išmokamos (tiesiogiai ar kolektyvinio teisių administravimo būdu).

10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas (priimtas 2009-07-22, įsigalioja paskelbus „Valstybės žiniose“)

Patikslinamos keičiamu įstatymu nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikytinos 2010 metais. Įstatymas susijęs su kartu teiktu ir priimtu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu.

11. Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (priimtas 2009-07-22, įsigalioja 2010-01-01)

Įstatymu suderinamos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos su kartu teikto ir priimto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatomis – didžiajai daliai įmokų mokėtojų kategorijų suvienodinamos privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės. Taip pat atsisakoma privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo ne aktyvios veiklos, nereguliariai gaunamų pajamų (turto pardavimo pajamų, palūkanų, dividendų ir kt.).

12. Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (priimtas 2009-04-09, Nr.XI-216, įsigaliojo nuo priėmimo)

Priimtas įstatymas sudaro teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai. Be redakcinių pataisymų nustatoma, kad tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus galima nustatyti ne tik siekiant išvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo (kaip numato dabartinė šios teisės normos formuluotė), bet taip pat ir tam, kad nebūtų itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Numatyta galimybė atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Patikslinus sąvokas, praplėstas subjektų, kuriems taikomas Konkurencijos įstatymas, ratas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarybos atliekami tyrimai tampa vis sudėtingesni, priimtu įstatymu suteikiama papildomų teisių Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems tyrimą: teisę įeiti ir atlikti patikrinimą privačiose patalpose, teritorijose, transporto priemonėse; užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas ir kt. Taip pat suvienodinamas Konkurencijos tarybos narių ir Konkurencijos tarybos pirmininko įgaliojimų laikotarpis – šešeriems metams (buvo: narių šešeri metai, pirmininko – penkeri metai).

13. Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 91, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (priimtas 2009-07-22, Nr. XI-395, su išimtimis įsigalioja nuo rugsėjo 1 d.)

Priimtas įstatymas įpareigoja visas perkančiąsias organizacijas (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų) sudaryti viešųjų pirkimų vykdymo einamaisiais biudžetiniais metais planus, kasmet skelbti apie planuojamus tais metais atlikti viešuosius pirkimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; viešai skelbti pirkimo dokumentus, taip pat apie pagrindinius atliekamo viešojo pirkimo procedūrų etapus pildant pirkimo procedūrų ataskaitą dalimis. Be to, bus privaloma skelbti pirkimų, įvykdytų ar nutrauktų pirkimo sutarčių ataskaitas.

Siekiant pagreitinti viešųjų pirkimų atlikimo procesus, padidinti jų skaidrumą ir veiksmingumą, geriau išnaudoti perkančiųjų organizacijų žmogiškuosius išteklius, įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas užtikrinti, kad viešieji pirkimai vykdomi naudojantis Lietuvoje sukurta Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema, per kalendorinius metus sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendros vertės. Įstatyme atsisakoma reikalavimo perkančiosioms organizacijoms gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą norint atmesti visus pasiūlymus; atsisakyta pareigos perkančiosioms organizacijoms „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ spausdinti skelbimus apie viešuosius pirkimus, o juos skelbti tik Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Siekiant išvengti galimų draudžiamų susitarimų, šiame įstatyme nustatoma, kad Tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje tiekėjas nurodo, jog, teikdamas pasiūlymą, jis nedalyvauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose, pažeidžiančiuose Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus principus, taip pat toje pačioje deklaracijoje pateikia informaciją apie tai, su kokiais ūkio subjektais tiekėjas yra susijęs Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais, bei patvirtina, kad jeigu vienas ar keli iš jo nurodytų ūkio subjektų, su kuriais jis yra susijęs, dalyvauja pirkime ir pateikia savarankišką pasiūlymą (pasiūlymus). Paaiškėjus, kad toks tiekėjo deklaravimas buvo melagingas, tiekėjas bus šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros. Taip pat, siekiant užkirsti kelią ūkio subjektų konkurenciją ribojantiems susitarimams vykdant viešuosius pirkimus, įstatymas papildomas nuostata, leidžiančia perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjui (juridiniam asmeniui) už konkurencijos teisės pažeidimą paskirta ekonominė sankcija ir nuo šios sankcijos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.

Įgyvendinant verslo struktūrų siūlymus ir siekiant sudaryti kiek įmanoma išsamesnį perkančiųjų organizacijų sąrašą, priimtu įstatymu nustatomas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms registruotis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Viešųjų pirkimų vykdymas naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis sudaro galimybes sumažinti tiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąnaudas, padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą bei paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų atstovus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

2. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai

Europos reikalų komiteto pavedimu Ekonomikos komitetas analizavo, svarstė Europos Sąjungos pasiūlymus, teikė jiems savo išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pozicijų.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo (ES-09-15). Europos Vadovų Taryba 2008 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos ekonomikos atkūrimo planą. 2009 m. sausio 28 d. Europos Komisija pateikė papildomos informacijos paketą dėl Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytų energetikos projektų finansavimo. EK pasiūlė tris iniciatyvas energetikos srityje: Dujų ir elektros jungčių iniciatyva (1,75 mlrd. EUR ; numatoma Bendrijos finansavimo dalis – iki 50 proc. projekto kaštų); Vėjo jūroje energijos iniciatyva (0,5 mlrd. EUR; numatoma Bendrijos finansavimo dalis – iki 50 proc. projekto kaštų); Anglies dvideginio sugavimo ir saugojimo iniciatyva (1,25 mlrd. EUR (numatoma Bendrijos finansavimo dalis – iki 80 proc. projekto kaštų). Atnaujintame energetikos projektų sąraše įtrauktas Švedijos-Baltijos šalių elektros jungties projektas, įskaitant vidaus tinklo stiprinimą. Šiam projektui numatoma skirti ES finansavimo dalis – 175 mln. EUR. Komitetas (2009-03-25) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-23 pozicijai. Komitetas, atsižvelgdamas į 2009-03-19 Europos Vadovų Tarybos išvadas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei: skubiai imtis visų priemonių, užtikrinančių prioritetinio izoliuotų energijos rinkų sujungimo projekto - Baltijos jungčių plano – įgyvendinimą panaudojant numatytas Europos Bendrijos finansavimo galimybes. Taip pat plėtojant Europos energetinę nepriklausomybę siūlė paspartinti sprendimų, eliminuojančių Lietuvos pažeidžiamumo dujų sektoriuje problemas, priėmimą ir išnaudoti visas numatytas Europos Bendrijos finansavimo (infrastruktūros ir įrangos, užtikrinančios dujų srautą priešinga kryptimi trumpalaikių tiekimo sutrikimų atveju) galimybes.

Lisabonos strategijos struktūrinių reformų įgyvendinimas vykdant Europos ekonomikos atkūrimo planą – Metiniai šalių vertinimai: Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos, dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (ES-09-16). 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba pradėjo antrą atnaujintos Lisabonos strategijos ciklą, kuris bus užbaigtas 2010 m. Taryba 2008 m. gegužės mėn. priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2008–2010 m.), o 2008 m. liepos mėn. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurie kartu sudaro integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires. Lietuvos pažangos vertinime nurodoma, kad šiuo metu pats svarbiausias uždavinys – sumažinti didelius makroekonominius disbalansus. Siekiant suvaldyti infliaciją ir užkirsti kelią konkurencingumo mažėjimui, darbo užmokesčio pokyčius siūloma labiau derinti su našumu, taip pat gerinti verslo aplinką ir stiprinti administracinius gebėjimus. Be to, našumo augimą skatinti gerinant įgūdžius ir inovacijų veiklos rezultatus, taip pat pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų. EK akcentavo, kad įgyvendintos kelios jaunimo užimtumo gerinimo ir verslumo mokymo priemonės, tačiau Nacionalinės reformų programos įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvai svarbu susikoncentruoti ties šiais iššūkiais: makrofinansinio stabilumo gerinimas ir infliacijos sustabdymas; tiesioginių užsienio investicijų skatinimas; Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) bei inovacinės veiklos plėtojimas; reguliavimo aplinkos efektyvumo gerinimas; vaikų priežiūros galimybių gerinimas; sveikatos ir saugumo sąlygų gerinimas. Komitetas (2009-04-08) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-12 pozicijai. Atsižvelgiant į 2009-03-19 Europos Vadovų Tarybos išvadas, Komitetas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Skubiai imtis visų priemonių, užtikrinančių prioritetinio izoliuotų energijos rinkų sujungimo projekto - Baltijos jungčių plano – įgyvendinimą panaudojant Europos ekonomikos atkūrimo plane numatytas finansavimo galimybes. Paspartinti sprendimų, eliminuojančių Lietuvos pažeidžiamumo dujų sektoriuje problemas, priėmimą ir išnaudoti visas numatytas Europos Bendrijos finansavimo (infrastruktūros ir įrangos, užtikrinančios dujų srautą priešinga kryptimi trumpalaikių tiekimo sutrikimų atveju) galimybes. Numatyti priemones problemoms, susijusioms su energijos išteklių tiekimo ir kainos pokyčiais po Ignalinos AE sustabdymo spręsti. Taip pat Komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos ūkio ministrui atnaujinti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisijos sudėtį.

Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui Trečioji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga (KOM(2009) 15 galutinis) (ES-09-17).

Komisijos Trečioji geresnio reglamentavimo strateginė peržiūra - tęstinis įsipareigojimas laikytis geresnio reglamentavimo principų gerinant ES teisės aktų ir politikos kokybę ir veiksmingumą. Šiame komunikate trumpai apžvelgiamas galiojančių teisės aktų kokybės gerinimo, naujų teisės aktų tobulinimo, atsakomybės pasidalijimo tarp institucijų bei geresnio reglamentavimo kitose ne Europos Sąjungos šalyse bei institucijose klausimai. Trečiąja geresnio reglamentavimo strategine peržiūra siekiama užtikrinti, kad teisinis reguliavimas padėtų skatinti verslumą ir inovacijas, leistų įmonėms veiksmingiau konkuruoti ir iki galo išnaudoti vidaus rinkos potencialą. Atsižvelgiant į tai, kad per ketverius metus geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimo būdai palaipsniui keitėsi, Komunikate apžvelgiama, kokiose srityse padaryta pažanga, ir pabrėžiamos sritys, kur būtina dėti daugiau pastangų. Komitetas (2009-04-08) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-03 pozicijai.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių nuostatas dėl mikrosubjektų (ES-09-21). Šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti mikroįmonių verslo aplinką finansinės atskaitomybės srityje, siekiant skatinti jų konkurencingumą ir sudaryti joms galimybes augti. Todėl numatoma nustatyti galimybę valstybėms narėms pasirinktinai nebetaikyti Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB mikroįmonėms, ir tokiu būdu panaikinti reikalavimą minėtiems subjektams rengti metines finansines ataskaitas. Direktyva 78/660/EEB nustatytos prievolės būtų netaikomos bendrovėms, kurios balanso sudarymo dieną neviršija dviejų iš trijų toliau pateiktų kriterijų ribų: a) balanso suma – 500 000 EUR; b) grynosios pajamos – 1 000 000 EUR; c) vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus – 10. Atlikus pakeitimus turėtų sumažėti finansinės atskaitomybės administracinė našta, kartu užtikrinama pakankama suinteresuotųjų asmenų apsauga ir jų informavimas, taip pat mikroįmonių atskaitomybės reikalavimai būtų suderinti su realiais naudotojų ir rengėjų poreikiais. Komitetas (2009-04-29) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-13 pozicijai.

Žalioji knyga: TEN-T politikos peržiūra, siekiant geriau integruoto Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką (ES-09-22). Žaliojoje knygoje apžvelgiama TEN-T politikos plėtros ir praktinio įgyvendinimo raida, įvertinamos silpnosios ir stipriosios TEN-T politikos įgyvendinimo priemonių pusės, įvardinami nauji faktoriai, inkorporuoti į naujas TEN-T politikos gaires, taip pat pateikti galimi tolesnės TEN-T plėtros variantai. Šis dokumentas į TEN-T politikos kontekstą papildo tokiomis naujomis temomis kaip krovinių logistika (Krovininio transporto logistikos Veiksmų planas), intelektinės transporto sistemos (Intelektinių transporto sistemų Veiksmų planas) ir numato efektyvesnio TEN-T tinklo įgyvendinimo bei jo finansavimo poreikius ir būdus. Savo prigimtimi TEN-T politika apima visas transporto rūšis ir yra labai reikšminga visų transporto rūšių plėtrai. Komitetas (2009-04-29) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-16 pozicijai.

3. Apsvarstyti parlamentinės kontrolės klausimai

Komitetas apsvarstė šiuos parlamentinės kontrolės klausimus:

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 metų veiklos ataskaita. Komitetas, vykdydamas ūkio valdymo ir kontrolės institucijų veiklos parlamentinę kontrolę (2009-06-17) apsvarstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 metų veiklos ataskaitą. Komitetas pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 metų veiklos ataskaitai ir Komiteto teikiamam Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos” projektui (XIP-793). Teikiamame Seimo nutarimo projekte komitetas pateikė pasiūlymus Vyriausybei, Energetikos ministerijai bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Kaip įgyvendinamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Komitetas (2009-04-29) svarstė, kaip įgyvendinamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. pradžios). Buvo aptartos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos finansavimo galimybės, rizikos kapitalo fondai ir panašūs finansiniai instrumentai bei jų naudojimo pradžios terminai, verslo aplinkos gerinimo priemonės, viešųjų paslaugų verslui teikimo tinklo veikla, šios veiklos efektyvumas, finansavimas ir perspektyvos, 2008 metų viduryje patvirtintos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veikla, jos indėlis ir galimybės formuojant šalies smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką.

Komitetas minėtu klausimu (2009-05-20) priėmė sprendimą ir pasiūlė Vyriausybei:

1. Parengti ir pateikti Seimui Valstybės skolos įstatymo pakeitimus, numatančius: kad būtų taikomos lizingo (finansinės nuomos) garantijos (tam tikriems lizingo sandoriams, kuriuose numatoma pakankamai didelė pradinė įmoka, pavyzdžiui, finansuojant unikalios įrangos įsigijimą);

galimybę garantijų institucijoms teikti garantijas apmokėti draudimo išmokas draudimo įmonėms, kurios draudžia verslo subjektų eksporto kreditus.

2. Imtis priemonių verslo aplinkai gerinti, taip pat siekti sumažinti smulkiajam verslui tenkančią bendrąją mokesčių naštą.

3. Įgyvendinti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas dėl valstybės paramos fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, sudaryti jiems galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir garantijų institucijos UAB "Investicijų ir verslo garantijos" paramos instrumentais.

4. Užtikrinti, kad, optimizuojant verslo informacijos centrų ir inkubatorių veiklą, kokybiškos, lengvatinėmis sąlygomis teikiamos viešosios paslaugos būtų prieinamos visų Lietuvos rajonų verslininkams.

5. Užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams viešųjų paslaugų, susijusių su inovacijų diegimu, pakankamumą.

6. Ieškoti galimybių glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, užtikrinti jai realias galimybes dalyvauti formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką ir tolimesnės jo plėtros strategines kryptis, taip pat spręsti šios tarybos veiklos finansavimo klausimą.

7. Siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, verslo skatinimą ir palankias valstybės paramos jam sąlygas, parengti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir iki 2009 m. rugsėjo 1 d. pateikti jį Seimui.

Gautame (2009-06-19) atsakyme, kurį Ministro Pirmininko pavedimu parengė Ūkio ministerija, nurodoma: jau yra parengtas Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymo projektas (kuriame numatyta reglamentuoti valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems prekinio kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis); Verslo aplinkos gerinimo komisija parengė ir Vyriausybei teikia įvairius verslo aplinką gerinančius pasiūlymus; siekiant, kad fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą (kaip ir smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės) galėtų naudotis finansinės inžinerijos priemonėmis (finansuojamomis ES struktūrinės paramos lėšomis), keičiamas Ekonomikos augimo veiksmų programos priedas; verslo informacijos centrų ir inkubatorių veiklos optimizavimo klausimu dar diskutuojama su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (šis klausimas yra sudėtinė tikslinamo Lietuvos ekonominės plėtros agentūros reorganizavimo projekto dalis); Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos techniniam ir ūkiniam aptarnavimui 2009 m. numatyta skirti 40 tūkst. Lt (iš Specialiosios ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos). Be to, Ekonomikos komitetas papildomai informuotas, kad parengtas ir nuo 2009 m. birželio 22 d. pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9 straipsniu įstatymo projektas. Šio projekto tikslas – įteisinti ombudsmeno instituciją, nagrinėjančią smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skundus (prašymus) dėl galimai neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių veiksmų, taip pat supaprastini smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarką.

Ekonomikos skatinimo planas (projektas). Komitetas 2009 m. vasario 18 d. svarstė Ūkio ministerijos parengtą Ekonomikos skatinimo plano projektą. Šio plano tikslas – palengvinti verslo veiklos sąlygas, įlieti papildomų lėšų į Lietuvos rinką bei palengvinti verslui galimybę pasiskolinti, išlaikyti darbo vietas ir tokiu būdu mažinti socialines įtampas visuomenėje. Jame numatytos penkios ekonomikos skatinimo kryptys: verslo finansavimo galimybių išplėtimas, pastatų energetinio efektyvumo didinimas, spartesnis Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas („Saulėtekis“) ir eksporto bei investicijų skatinimas.

Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė Ekonomikos skatinimo plano projekto nuostatoms ir pasiūlė Ūkio ministerijai papildyti projektą siekiamo rezultato jį įgyvendinus rodikliais (kiek bus išlaikyta ir sukurta naujų darbo vietų, kiek bus sumažintas ekonomikos nuosmukis), taip pat parengti konkrečias, gerai apgalvotas, su suinteresuotais asmenimis aptartas Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemones, nurodant jų finansavimo apimtis ir šaltinius, įgyvendinimo mechanizmus, įgyvendinimo terminus, atsakingas institucijas.

Ūkio ministerija Ekonomikos komitetą informavo: Vyriausybė 2009 m. vasario 25 d. pritarė jos parengtam su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene suderintam, iki 5,7 mln. Lt vertės paramą verslui numatančiam Ekonomikos skatinimo planui; ministerija rengia šio plano įgyvendinimo priemones, kuriose bus nurodomi finansavimo šaltiniais, atsakingi vykdytojai, įvykdymo terminai ir priemonių įgyvendinimo vertinimo rodikliai.

Dėl turizmo plėtros problemų. Komitetas (2009-06-03) apsvarstė parlamentinės kontrolės klausimą Dėl turizmo plėtros problemų. Išklausęs Lietuvos turizmo asociacijos keliamas problemas kartu su suinteresuotų institucijų atstovais, Komitetas (2009-06-10) priėmė svarstyto klausimo sprendimą. Komitetas, atsižvelgdamas į viešbučių ir restoranų verslui kylančias problemas, sąlygotas ekonominio sunkmečio, pasiūlė Vyriausybei: išnagrinėti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos alternatyvos (naudojimo pajamų vertės metodo) taikymo nustatant viešbučių ir restoranų nekilnojamojo turto apmokestinamąją vertę tikslingumą. Taip pat siūlė išnagrinėti galimybę įmonėms, investavusioms lėšas į kultūros paveldo objektus ir juose vykdančioms savo veiklą, atitinkamai sumažinti Nekilnojamo turto mokestį. Paspartinti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008-2012 metu programos įgyvendinimo priemonių 485 punkte numatomo parengti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo būtų nustatyta įmonės leidžiamiems atskaitymams būtų galima priskirti tam tikras išmokas, esančias gyventojų pajamų mokesčio objektu, mokamas darbuotojams, pateikimą Seimui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2009-04-28 posėdžio sprendimą bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2009-05-21 potvarkio Nr. 182 nuostatas, rengiant pasiūlymus dėl Tarptautiniame Vilniaus oro uoste susidariusių problemų sprendimo bei bazinio vežėjo steigimo, įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos turizmo rinkodaros strategijoje 2009-2013 m. nustatytus Lietuvos turizmo rinkų lygmens rodiklius. Parengti Turizmo plėtros strategiją bei jos įgyvendinimo priemonių planą.

AB „Klaipėdos kartonas“ (2009-04-06) raštas „Dėl popierinės ir kartoninės pakuotės panaudojimo“. Komitetas (2009-04-29) parlamentinės kontrolės klausimą svarstė komiteto posėdyje. AB „Klaipėdos kartonas“ atstovas A. Avulis išdėstė problemas, su kuriomis susiduria įmonė. Buvo akcentuota, kad kai kurie atliekų surinkėjai, norintys eksportuoti atliekas, susiduria būtent su kliūtimis patekti į pažymų išdavėjų sąrašą. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis pažymėjo, kad ministerija artimiausiu metu galutinai priims sprendimą dėl atliekų eksporto. Jis paminėjo du variantus. Pirmas – palikti seną tvarką, tik sugriežtinti kontrolę. Antras – išbraukti iš sąrašo tuos atliekų eksportuotojus, kurie neturi tiesioginių sutarčių dėl atliekų perdirbimo. Išklausęs informaciją, komitetas priėmė (2009-05-06) sprendimą. Komitetas konstatavo, kad šiuo metu galiojanti Aplinkos ministro įsakymu „Dėl atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka iš esmės prieštarauja LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. nuostatoms, neskatina vykdyti Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme nustatytų pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetų, neskatina ūkio subjektų vykdyti pakuočių atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo užduočių, kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktų, vietoj to skatinamas pakuočių atliekų eksportas (kas valstybei nėra ekonomiškai naudinga), vystosi neskaidri prekyba pažymomis už tariamai sutvarkytas pakuotės atliekas. Komitetas pasiūlė Aplinkos ministerijai: Pataisyti Aplinkos ministro įsakymą, taip kad jis neprieštarautų LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatoms, kurių pagrindu suteikiama teisė pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata; Siekiant skatinti atliekų perdirbimą ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą Lietuvos įmonėse bei šių produktų eksportą, pažymas, atleidžiančias įmones nuo mokesčio už aplinkos teršimą, išduoti tik už pakuotės atliekų perdirbimą Lietuvoje arba jų eksportą į Europos Sąjungos valstybes, jeigu yra pateikti atliekų perdirbimo faktą patvirtinantys perdirbėjų dokumentai.

Seimo narių R.Rutkelytės, V.P.Andriukaičio (2009-01-30) raštas “Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo teisinio reglamentavimo”. Komitetas (2009-05-06) Seimo narių kreipimąsi svarstė komitete. Seimo nariai aiškino gaunantys daug signalų, kad sutartys yra palankios tik elektros įmonėms. Pasak pareiškėjų, dabartinė baudų skaičiavimo formulė leidžia nepagrįstai paskirti tūkstantines baudas. Todėl Seimo nariai kreipėsi į Ekonomikos komitetą su prašymu inicijuoti dabar galiojančių taisyklių pakeitimus. Išklausius pareiškėjų bei suinteresuotų institucijų informaciją, Komitetas priėmė sprendimą ir įpareigojo Energetikos ministeriją iki 2009 m. birželio 1d. pateikti Komitetui naują Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakciją. Energetikos ministerija (2009-05-27) raštu Nr. (7.1-09)-3-561 Komitetą informavo, kad yra sudaryta Energetikos sektoriaus problemų sprendimo darbo grupė ir kadangi darbo grupės nariai išsakė daug esminių pataisų ir pasiūlymų, todėl prašo pratęsti terminą pateikti galutinei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijai iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu susijusių klausimų nagrinėjimas. Komitetas parlamentinės kontrolės tvarka (2009-05-13) surengė išvažiuojamąjį komiteto posėdį į VĮ Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Komiteto nariai nagrinėjo šiuo metu su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu susijusius aktualiausius klausimus, temomis: 1) AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų tarifų nustatymo tvarkos trūkumai; 2) Mokesčio uosto direkcijai už valstybės turto naudojimą taikymo problemos; 3) Uosto plėtros ir gyvenamųjų namų statybos prie uosto teritorijų prieštaravimai; 4) Aplinkosaugos teisės aktai dėl uosto grunto išvežimo į jūrą – uosto vystymo stabdžiai.

Komitetas (2009-06-03) priėmė sprendimą išvažiuojamojo posėdžio metu svarstytų klausimų. Komitetas nusprendė: 1. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai išnagrinėti tikslingumą sudaryti darbo grupę (nuolat veikiančią konsultacinę komisiją ar pan.) iš Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovų, kuri išnagrinėtų, parengtų ir pateiktų Susisiekimo ministerijai AB „Lietuvos geležinkeliai“ tarifų nustatymo (keitimo) ir tvirtinimo principus (tvarką), išnagrinėjant galimybę tarifus nustatyti kartą per metus, kartu išnagrinėjant kitus Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos įmonėms aktualius, su pervežimais geležinkelių transportu susijusius, klausimus;

2. Atsižvelgiant į šių metų pirmojo ketvirčio krovos Klaipėdos valstybiname jūrų uoste rezultatus (konstatuotas ženklus krovos apimčių sumažėjimas), taip pat siekiant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą išlaikyti konkurencingu, pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti tikslingumą parengti ir teikti Seimui svarstyti Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatyta minėto mokesčio lengvata Klaipėdos valstybinį jūrų uostą valdančiai valstybės įmonei;

3. Pasiūlyti pagal kompetenciją Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai parengti ir teikti priimti reikalingus teisės aktus, kuriais būtų įteisintas uosto rezervinių teritorijų valdymas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pasiūlyti Vyriausybei parengti ir, esant reikalui - teikti Seimui priimti reikalingus teisės aktus, kuriais būtų įteisinta tvarka, pagal kurią nebūtų reikalinga kiekvienu atveju rengti detalųjį planą valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomiems statybos darbams;

4. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai paspartinti reikalingų teisės aktų ar jų pataisų priėmimą, kuriais būtų nustatyti reikalavimai uosto gruntui, išvežamam į jūrą, įvertinant ir atsižvelgiant į kaimyninių valstybių, turinčių jūros uostus, patirtį bei taikomą praktiką.

Komitetas (2009-06-23) gavo Aplinkos ministerijos atsakymą, kuriame informuojame apie tai, kad rengiami teisės aktų projektai dėl grunto kasimo jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto tvarkymo. Suderinus projektą ministerijai pavaldžiose institucijose, projektas liepos mėn. bus teikiamas derinti suinteresuotiems asmenims.

Komitetas (2009-07-01) gavo Susisiekimo ministerijos atsakymą, kuriame išdėstytas pritarimas komiteto pateiktiems pasiūlymams, įvardinami atlikti ir artimiausiu metu numatomi atlikti darbai ir pavedimai.

Komitetas (2009-07-01) gavo Finansų ministerijos atsakymą, kuriame informuojame apie tai, kad mokesčių mažinimas ir lengvatų pakartotinis nustatymas būtų netikslingas.

Su AB „Lietuvos geležinkeliai“susijusių klausimų nagrinėjimas. Komitetas (2009-06-10) parlamentinės kontrolės tvarka surengė išvažiuojamąjį posėdį į AB ”Lietuvos geležinkeliai”. Komitetas nagrinėjo klausimus, susijusius su AB „Lietuvos geležinkeliai“, temomis: 1. Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendinamų priemonių siekiant ūkio krizės laikotarpiu užtikrinti bendrovės ekonominį stabilumą, finansinį pajėgumą, konkurencingumą bei išvengti socialinės įtampos. 2. Dėl Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos krypčių. 3. Dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje: eiga, perspektyvos, problemos, jų sprendimo būdai.

Komitetas (2009-06-17) priėmė svarstytų klausimų sprendimą. Komitetas nutarė: 1. Įvertinus sudėtingą AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinę būklę, kurią lėmė visuotinė ūkio krizė ir sumažintas Lietuvos valstybės finansavimas bendrovės vykdomoms viešosioms funkcijoms, rekomenduoti bendrovės akcijų valdytojui – Susisiekimo ministerijai, skirstant bendrovės 2008 m. pelną, nenustatyti dividendų už 2008 m. mokėjimo valstybei.

Sprendžiant Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos klausimus: konstatuoti, kad Lietuvos valstybei tikslinga išsaugoti integralią nacionalinę geležinkelių kompaniją, kuri konkuruotų su kitų šalių nacionalinėmis geležinkelio kompanijomis vietinėje ir tarptautinėse rinkose; pasiūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, kurie užtikrintų nediskriminacines nacionalinio Lietuvos geležinkelių vežėjo veiklos sąlygas vietiniuose ir tarptautiniuose pervežimuose, lygias konkurencijos sąlygas tarp skirtingų transporto rūšių.

Siekiant užtikrinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, pasiūlyti Vyriausybei: paspartinti teisės aktų, reikalingų išspręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams problemas, parengimą ir priėmimą (esant poreikiui – ir teikimą Seimui); sudaryti ilgalaikį „Rail Baltica“ projekto finansavimo planą ir užtikrinti jo vykdymą.

Eksporto strategijos koncepcijos pristatymas. Komiteto nariams (2009-07-15) Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis pristatė Eksporto plėtros strategiją 2009-2012 m., kurios tikslas - vykdyti efektyvią ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką. Viceministro teigimu, numatytų priemonių įgyvendinimas skatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą bei kokybiškų paslaugų teikimą, sudarys sąlygas mažiausiomis sąnaudomis efektyviai prekiauti su užsienio partneriais ir mažinti užsienio prekybos deficitą. Ministras Dainius Kreivys pažymėjo, kad Lietuva turi galimybę tapti aukštą pridėtinę vertę kuriančiu Baltijos regiono centru. Lietuvoje yra gerai išplėtotas automobilių ir jūrų kelių tinklas, mokslo infrastruktūra, žemesni darbo kaštai, todėl ministro nuomone, mes turime nemažas galimybes konkuruoti su Skandinavijos šalimis ir pritraukti naujas investicijas. Ūkio viceministras trumpai pristatė eksporto plėtros strategijos uždavinius ir akcentavo, kad ateityje eksportas turi tapti šalies ilgalaikiu ekonominio augimo varikliu. Pagrindinės eksporto kryptys būtų Baltijos jūros regionas, ES rinka, taip pat NVS šalių (Rusija, Baltarusija. Ukraina) ir kt. šalių rinkos. Viceministras taip pat pristatė svarbiausius eksporto prioritetus, ekonominio Lietuvos atstovavimo perspektyvas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Komitetas vykdydamas ūkio valdymo ir kontrolės institucijų veiklos parlamentinę kontrolę (2009-04-22) apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą ir jai pritarė.

4. Konferencijos, seminarai, diskusijos

Seimo Europos informacijos biure (2009-04-22) vyko Seimo Ekonomikos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro Europos Savaitės diskusija „Lietuvos ekonomika – kaip įveiksime pasaulinės krizės iššūkius?“, skirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje penkerių metų sukakčiai paminėti. Komiteto pirmininkas Dainius Budrys įžanginiame žodyje pabrėžė, kad aktualiausia tema šiandieną ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra – kaip įveikti globalios finansų krizės pasekmes, stabilizuoti ekonomiką ir atkurti jos augimą. Tarp krizės priežasčių jis įvardijo ir ūkio augimo finansavimą pigiai skolintais pinigais; ir sparčiai augusius uždaruosius sektorius, ir tai, kad net gamybos įmonės buvo perorientavę savo veiklą į pelningus nekilnojamojo turto projektus, tuo pat metu atsisakydamos investicijų į gamybos inovacijas ir pajėgumų plėtrą; taip pat ir 2008 metais prasidėjusį natūralų ciklinį ekonomikos sulėtėjimą, kurį dar labiau sustiprino JAV prasidėjusi pasaulinė finansų krizė. Kviesdamas diskusijai Ekonomikos komiteto pirmininkas pabrėžė dialogo visais lygmenimis svarbą teigdamas, kad šiuolaikiniam globaliam pasaulyje tik bendros pastangos, bendri veiksmai gali duoti vaisų.

Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktorius Vidmantas Purlys pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo iniciatyvos“ pristatė jau pateiktas Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo iniciatyvas ir supažindino su numatoma ES finansų sektoriaus reforma bei rengiamais teisės aktais, taip pat su globaliais ES veiksmais bei įvardijo G20 susitikimo, vykusio Londone, rezultatus, tarp jų - susitarimus dėl TVF galių ir finansinių išteklių padidinimo, finansinių institucijų priežiūros stiprinimo bei susitarimą vengti protekcionistinių priemonių.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius kalbėdamas tema „Ekonomikos skatinimo planas – galimybės ir realybė“ supažindino su Lietuvos ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemonėmis ir jų teikiamomis galimybėmis. Jis kalbėjo apie pastangas verslo aplinkos gerinimui ir akcentavo būtinybę verslui pasinaudoti visomis numatytomis ekonomikos skatinimo priemonėmis ir instrumentais.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis kritiškai vertino Vyriausybės daugiabučių renovavimo programos įgyvendinimo galimybes, ir nuostatą, kad 85 proc. būsto renovavimo sumos privalėtų dengti patys gyventojai banko paskolos lėšomis. Jis pateikė pavyzdį: jeigu dviejų kambarių standartinio buto gyventojai per pusę metų (šildymo sezono metu) už šildymą sumoka 2250 Lt. (kas mėnesį po 375 Lt.) ir renovacijai paima 40 tūkst. Lt. paskolą su 3 proc. palūkanomis 20-čiai metų, tai renovavus būstą galima tikėtis, jog sąskaita už šildymą sumažės iki 1125 Lt. (6 mėnesiams), tačiau gyventojai vis tiek kas mėnesį ir visus metus turės mokėti paskolą po 167 Lt. plius palūkanos – dar 100 Lt. Vadinasi, bendra suma per metus – 4329 Lt. Pranešėjo nuomone, pateiktas pavyzdys puikiai iliustruoja, kad siūloma schema neatsiperka, tačiau kartu pabrėžė, kad jeigu valstybė 40 centų nuo kiekvieno lito, skirto renovacijai, grąžintų į atgal į renovavimo schemą, tuomet visa tai taptų patraukliu ir atsiperkančiu projektu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pranešime „Lietuva – drąsi šalis“ kritiškai vertino Vyriausybės planus 1 mlrd. Lt „apkarpyti“ valstybės investicijų programą ir 600 mln. Lt sumažinti finansavimą Kelių fondui, teigdamas, kad šios investicijos po kelerių mėnesių jau duos grąžą, tuo pačiu nebankrutuos įmonės ir nedidės bedarbių skaičius. Siūlė mažinti mokesčius, argumentuodamas ES tyrimo duomenimis, kad didėjantys mokesčiai skatina šešėlinę ekonomiką.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas savo pasisakyme akcentavo sąlygų verslui gerinimo būtinybę, nes pasak jo, tyrimai rodo, kad mokestinė našta smulkiajam verslui, lyginant su stambiuoju, yra daug didesnė, ir tik 1 proc. jaunimo planuoja steigti įmonę ir kurti verslą. Išklausius pranešėjų pasisakymus, vyko dalykinė diskusija.

Komitetas domėjosi, dalyvavo ir kituose seminaruose, konferencijose, diskusijose.

5. Susirašinėjimas

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas susirašinėjo su įvairiomis institucijoms, organizacijomis bei piliečiais. Iš viso gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų - 358 , parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų - 344 .

Į Komitetą kreipėsi įvairūs asmenys su įvairiais pasiūlymais arba dėl pagalbos sprendžiant įvairius jiems iškilusius klausimus ir kt.. Dalį gautų laiškų Komitetas persiuntė vykdomosios valdžios ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, tuo padėdamas pareiškėjams išsiaiškinti ar išspręsti jiems rūpimus klausimus. Dalį gautų laiškų Komitetas apsvarstė ir įvertino svarstydamas atitinkamus įstatymų projektus bei klausimus.

6. Tarptautinis bendradarbiavimas

Aktyvus bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje sudaro sąlygas spartesnei ekonomikos, energetikos, transporto, verslo, investicijų, ryšių sektoriaus bei informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje. Vystant tarptautinį bendradarbiavimą, Komitetas per ataskaitinį laikotarpį suorganizavo 5 susitikimus su įvairiomis užsienio delegacijomis.

Komiteto pirmininkas D.Budrys (2009-06-02) susitiko su Irano Islamo Respublikos ambasadoriumi Lietuvai (reziduojančiu Varšuvoje) Hadi Farajvand bei Irano Islamo Respublikos ambasados patarėju politiniams klausimams Mohammad Reza Karami. Vizito metu aptarti Irano santykiai su Lietuva ir kitomis ES šalimis. Skatinant bendradarbiavimą tarp šalių politiniame, ekonominiame (ypač energetiniame lygmenyje), kaip strateginiai bendradarbiavimo sektoriai buvo paminėti naftos, dujų gavybos ir prekybos, aplinkosauginės technologijos, automobilių ir jų dalių gamybos, medicinos pramonės. Komiteto pirmininkas pritarė dėl glaustesnio politinio bendradarbiavimo skatinimo (tiek tarp Parlamentų Ekonomikos komitetų, tiek įkuriant parlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupę). Ekonominio bendradarbiavimo srityje ypač aktualūs yra dujų suskystinimo terminalų projektai. Buvo aptartos potencialios Lietuvos privataus ir valstybinio kapitalo dalyvavimo plečiant jau turimą tokių terminalų tinklą Irane bei Irano įmonių investavimą statant tokį terminalą Lietuvoje.

Komiteto pirmininkas D.Budrys (2009-03-11) susitiko su D.Britanijos ambasadoriumi Simon Butt. Susitikimo metu domėtasi Lietuvos ekonomikos aktualijomis, taip pat akcentuota bendravimo ir bendradarbiavimo tarp nacionalinių parlamentų svarba ir reikšmė, ypač šalims sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip energetika. Buvo aptarti finansinės pasaulinės krizės įveikimo būdai, domėjosi D.Britanijos pasirinktų krizės įveikimo priemonių sėkmingumu, šios didžiosios ES valstybės pozicija energetinių projektų „Nabucco“ ir „Nordstream“ atžvilgiu, galimybėmis pritraukti investicijų iš D.Britanijos bei Lietuvos emigrantų, dirbančių šioje šalyje, likimu krizės akivaizdoje.

Komiteto pirmininkas Dainius Budrys

Komiteto darbo ataskaitos ir darbo planai

Ekonomikos komiteto veiklos XI Seimo III (pavasario) sesijos ataskaita

Patvirtinta:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO VEIKLOS XI SEIMO II (PAVASARIO) SESIJOS METU

A T A S K A I T A

I. KOMITETO SUDĖTIS

II. BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

2. Posėdžiai ir klausymai

4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

5. Renginiai

6. Tarptautiniai ryšiai