Sausio 27 dieną Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankėsi Šiaulių rajone, kur apžiūrėjo atliekų tvarkymo įrenginius ir surengė pasitarimą Šiaulių rajono savivaldybėje. Posėdžio tikslas : susipažinti su atliekų tvarkymu Šiaulių regione ir baigiama statyti pavojingų atliekų deginimo įmone UAB „Toksika“.

Vienintelę Lietuvoje pavojingų atliekų deginimo įmonę UAB „Toksika“, naudojančią modernią itališką deginimo technologiją, planuojama pradėti eksploatuoti jau šių metų balandžio mėnesį. Šiaulių rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra šis visos Lietuvos poreikius tenkinsiantis objektas, domėjosi galimybėmis gauti papildomai pajamų, susijusių su įmonės veikla. Įmonės vadovai patikino Seimo narius ir savivaldybės vadovus, kad deginimo įmonė neišmes pavojingų teršalų, kad joje bus įdiegta automatinė teršalų monitoringo sistema ir esant bet kokiems pažeidimams, numatytos didelės baudos.

Seimo komitetas ir Aplinkos ministerijos atstovai, dalyvavę posėdyje, žadėjo pasidomėti, kaip kitose ES šalyse reglamentuojamos kompensacijos vietos bendruomenėms ir savivaldai už panašių įmonių veiklą.

Taip pat komitetas apsilankė greta pavojingų atliekų deginimo įmonės už ES lėšas įrengtame naujajame Aukštrakių komunalinių atliekų sąvartyne. Pasak komiteto pirmininko Jono Šimėno, kelia susirūpinimą tai, kad jis labai greitai pildomas ir į jį patenka nerūšiuotos buitinės atliekos, kurios turėtų ir galėtų būti perdirbtos ar kitaip panaudotos. Pasitarimo dalyviai buvo informuoti, kad Aplinkos ministerija inicijuoja ir nuo 2012 metų planuoja įgyvendinti naują sąvartyno mokestį, kuris padėtų spręsti atliekų rūšiavimo klausimą. Tačiau savivaldybės gali pačios, rinkliavų ar mokesčių pagalba skatinti fizinius ir juridinius asmenis, ūkininkus, sodininkus ir kitus gyventojus rūšiuoti atliekas. Ir visų pirma atskirti jų bioskaidžią dalį. Atliekų tvarkymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir jos pačios geriausiai gali nustatyti skatinimo mechanizmus atliekoms tvarkyti.

Pasitarimo metu buvo išsakyta nuomonių prieš savivaldybėje nustatytą rinkliavą už atliekų rinkimą, tačiau konstatuota, kad rinkliava padėjo įtraukti į atliekų tvarkymo procesą net 95 procentus rajono gyventojų. Tačiau dabartinė sistema reikalauja tobulinimo, pvz. buvo pasiūlyta įvesti diferencijuotą rinkliavą gyventojams, savo ūkiuose atskirai renkantiems biologiškai skaidžias atliekas. Taip pat svarbus yra gyventojų švietimas, informavimas ir kiti motyvacijos rūšiuoti atliekas skatinimo būdai.

Pasitarime buvo paminėtos ir kitos problemos, kaip poreikis tobulinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifus ir įgyvendinimo tvarką.

Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo Aplinkos ministerijos atstovai, atsakingi už atliekų tvarkymo strategiją ir valdymą bei įgyvendinimą. Tačiau Seimo nariai negalėjo gauti konkrečių atsakymų į klausimus apie vykdomą aplinkos kokybės kontrolę iš regiono aplinkos apsaugos departamento vadovybės, nes pastarieji nedalyvavo posėdyje.

Posėdžio pabaigoje, išklausę visų jo dalyvių nuomones, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai įvertino atliekų tvarkymo situaciją ne tik Šiaulių regione, bet ir visoje Lietuvoje, kaip nepatenkinamą dėl to, kad nevykdomi atliekų hierarchijoje numatyti prioritetiniai rūšiavimo, perdirbimo bei kiti naudojimo būdai. Jie žadėjo Seimo pavasario sesijoje skirti šiems klausimams didžiausią prioritetą, o esant reikalui, keisti padėtį radikaliai.

Rasa Matusevičiūtė

AAK patarėja, tel. 2396190