
Seimo narių komitete skaičius		12
Biuro darbuotojų (etatų) skaičius		9*
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1	Seimo pavedimai komitetui (SPS duomenys), viso	174
	iš jų: kaip pagrindiniam komitetui	79
	kaip papildomam komitetui	95
1.2	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus, pateikta išvadų dėl subsidiarumo ir proporcingumo	20
1.3	Kitų komitetų, išskyrus ERK, prašymu ir/ar komiteto iniciatyva pateiktos išvados	3
1.4	Komiteto sprendimu ir/ar Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktų projektams rengti	2
1.5	Išnagrinėta pasiūlymų įstatymų ir kitų teisės aktų projektams, viso iš jų: Seimo narių ir kitų įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų (SPS duomenys)	911 381 530
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1	Komiteto posėdžiai, viso	51
	iš jų: išvažiuojamieji	1
	bendri su kitais komitetais	2
2.2	Klausymai	90
3. Parlamentinė kontrolė
3.1	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	8
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų (PS duomenys) Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų (pagal PVKIS duomenis komitete)	322 572
4.2	Parengta atsakymų ir raštų (PS duomenys) Parengta atsakymų ir raštų (pagal PVKIS duomenis komitete) iš jų: komiteto iniciatyva parengta raštų	176 570 119
5. Renginiai
5.1	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų, parodų ir kitų renginių		10
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1	Surengta vizitų	-
6.2	Priimta delegacijų	3

* iš 9 BFK biuro darbuotojų etatų skaičiaus 2 darbuotojai dirba nepilnu etatu

	Pavedimų BFK skaičius - viso	Tarp jų		Pavedimai BFK % nuo visų pavedimų Seimo komitetams	Tarp jų
	Pavedimų BFK skaičius - viso	pavedimai pagrindiniam komitetui	pavedimai papildomam komitetui	Pavedimai BFK % nuo visų pavedimų Seimo komitetams	pavedimai pagrindiniam komitetui	pavedimai papildomam komitetui
I-a sesija	60	42	18	20,1%	24,0%	14,6%
II-a sesija	107	39	68	16,6%	12,8%	20,0%
III-a sesija	95	51	44	11,5%	11,8%	11,2%
IV-a sesija	75	26	49	9,2%	5,3%	13,8%
V-a sesija	99	53	46	14,0%	14,7%	13,2%

Svarbiausi Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK)

Vienas svarbiausių teisės aktų priimtų Seimo rudens sesijoje yra Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kurį Biudžeto ir finansų komitetas kuravo kartu su kitais Seimo komitetais.

Priimtomis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisomis yra papildytas asmenų, kurie privalo deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), sąrašas. Jomis nustatyta, kad deklaruoti turimą turtą privalo komercinių bankų tarybų ir valdybų nariai, administracijų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, visuomenės informavimo priemonių tarybų ir valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, ir jų šeimos nariai. Šios pataisos padidina skaidrumą bankų ir visuomenės informavimo veiklos srityse. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti yra teikiama turintiems į ją teisę asmenims.

Rudens sesijoje priimtu Rinkliavų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymu asmenims, kuriems nesukako 18 metų, taip pat tiems, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, valstybės rinkliavos lengvata taikoma ne tik už paso, bet ir už asmens tapatybės kortelės išdavimą ir keitimą bendra tvarka bei nustatyta, kad valstybės rinkliavos lengvata Lietuvos Respublikos piliečio pasirinkimu taikoma tik už vieno iš šių dokumentų – paso arba asmens tapatybės kortelės – išdavimą ir keitimą.

Priimtu Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymu papildomas ir pakeičiamas Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlis, atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje įgyvendinamas Patentų teisės sutarties nuostatas Lietuvos Respublikai tampant Patentų teisės sutarties valstybe nare. Įstatyme numatyti mokesčiai nustatyti už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus. Atsižvelgiant į Patentų teisės sutarties nuostatas, Patentų įstatyme numatomos procedūrinės lengvatos, dėl to Įstatyme numatomi penki nauji mokesčiai už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus.

Biudžeto sandaros įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra užtikrintas ne tik skaidresnis biudžeto rengimo ir vykdymo procesas, bet ir efektyvesnis suplanuotų lėšų panaudojimas. Sudarant ir vykdant biudžetą, valstybės piniginiai ištekliai bus naudojami pačiu efektyviausiu būdu. Šiame įstatyme patikslintos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas programų finansavimas ir lėšų naudojimas. Papildytose nuostatose nustatytos ir ministrų valdymo sričių įstaigų, kurios vykdo atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turi pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos, teisės ir atsakomybė. Atsižvelgus į Seimo Audito komiteto pasiūlymą peržiūrėta nepanaudotų pagal paskirtį lėšų perskirstymo tvarka siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų vykdomos tik suplanavus jas iš anksto ir įtraukus į investicijų programą, atitinkamai patikslintos įstatymo nuostatas. Taip pat pakeistos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nepanaudotos programų asignavimų dalies, kurią sudaro biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos, naudojimas ir perkėlimas į kitus biudžetinius metus. Aiškiai nustatyta, kam gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos ir įtvirtinti įgaliojimai Vyriausybei sureguliuoti Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu įtvirtinti lankstesni nekilnojamojo turto mokestinių verčių koregavimo ženkliai ir netolygiai pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje mechanizmas bei procedūros, nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestį už lizingu įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka ne turtą perleidžianti finansų įstaiga, o įsigyjantis juridinis asmuo arba gyventojas, o valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, nebus mokesčio objektas. Įstatymas papildytas pakeitimas, kuriais aiškiau apibrėžtos savivaldos institucijų funkcijos ir įgaliojimai, taip pat kiti techninio pobūdžio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai.

Priimtų Akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 58¹ straipsniu įstatymo ir Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas – įgyvendinti Direktyvą 2010/12/ES dėl apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūros ir tarifų bei Direktyvos 2004/74/EB nuostatas dėl gazolių apmokestinimo akcizais. Įstatymu nuo 2011 m. sausio 1 d. atleisti nuo akcizų gamtines dujas, kurias vietinio reguliaraus susisiekimo autobusai naudoja kaip variklių degalus.

Pridėtinės vertės mokesčio 2, 3, 5¹, 9, 12, 12¹, 12³, 13, 14, 15, 19, 35, 36, 40, 41, 42, 45, 46, 47, 50, 51, 52, 53, 56, 58, 71, 83, 95, 101, 104, 106, 115¹, 115², 115³, 115⁵, 116, 118, 120 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu perkeltos ir įgyvendintos Tarybos direktyvos 2009/162/ES, 2009/69/EB, pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), už į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti bei šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti (toliau – šilumos energija ir karštas vanduo), knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius) ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti kai kurie apmokestinimo PVM tvarkos aspektai.

Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta, kad, kai galimybė sumokėti mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną nesudaryta, mokesčių mokėtojui fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis užtikrinama galimybė mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas sumokėti per kredito arba kitą mokėjimus priimančią įstaigą nemokamai. Tuo siekiama mažinti valdžios sektoriaus deficitą 2011 ir vėlesniais metais, neskatinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat nesudaryti prielaidų pažangių informacinių technologijų naudojimo finansų sektoriuje atsisakymui.

Priimtas Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas parengtas atsižvelgiant į tai, kad santaupų atkūrimas praktiškai baigtas ir pastaruoju metu į Komisiją gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti besikreipiančių gyventojų dėl santaupų atkūrimo skaičius mažėja. Šio įstatymo tikslas – baigti santaupų atkūrimo programą ir nustatyti Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti veiklos pabaigos terminą – 2011 m. liepos 31 d. Nustatyta, kad teisė gyventojams į atkurtas, bet neįskaitytas į banko sąskaitas, santaupas pasibaigia, jeigu gyventojai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. nesikreipia į banką dėl minėtų santaupų įskaitymo į šias sąskaitas. Taip pat nustatyta, kad Rusijos Federacijai grąžinus buvusios okupacinės sovietinės valdžios nusavintus indėlius, laikytus SSRS ekonominių ryšių su užsieniu Lietuvos skyriuje 1992 m. kovo 15 d., būtų nustatyta tvarka, pagal kurią indėlininkams bus grąžinti valiutiniai indėliai.

Priimti Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymą paskatino siekis apibrėžti trūkstamas ir tikslinti esamas įstatyme vartojamas sąvokas, nes susiduriama su atvejais, kai atitinkama sąvoka traktuojama skirtingai ir turi skirtingas reikšmes. Įstatyme pakoreguoti ir papildyti skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų teikimo tikslai, apibrėžti garantinių institucijų teikiamų garantijų tikslai bei patobulintos įstatymo nuostatos redakcinio pobūdžio pakeitimais.

Rudens sesijoje buvo priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1, 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo šeštuoju¹ skirsniu ir įstatymo 2 priedo papildymo įstatymas. Juose Viešajai įstaigai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui numatyti finansavimo šaltiniai ir nustatyti juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, esminiai atestavimo reikalavimai, taip pat nustatytauž atestatų ar jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava.

Posėdžiai

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas organizavo 51 posėdį. Iš jų vienas posėdis buvo išvažiuojamasis – 2010 metų lapkričio 24 dieną Komitetas vyko į Vilniaus teritorinę muitinę. Du posėdžiai buvo bendri su kitais komitetais.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Per 2010 metus Biudžeto ir finansų komitetas gavo 572 pareiškimus, raštus ir kitus dokumentus, išsiuntė – 570. Didžiausią dalį raštų sudarė susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Finansų bei kitomis ministerijomis, taip pat savivaldybėmis.

Parlamentinė kontrolė

1. 2010 metų balandžio 28 d. Komitete įvyko susitikimas su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais, kurio metu kalbėta apie sumažėjusį televizijos finansavimą ir galimą kanalų transliavimo atsisakymą.

2. 2010 metų balandžio 9 d. Komitete išklausyti nešališkų ekspertų pranešimai apie Lietuvos banko funkcijų 2005-2008 metais vykdymą. Diskusijoje dalyvaujant Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovai.

3. 2010 metų balandžio 29 d. Komitetas surengė diskusiją parlamentinės kontrolės klausimu apie apdoroto tabako akcizų ir muitų surinkimą ir šių gaminių kontrabandą Lietuvoje .

4. 2010 metų balandžio 29 d. Biudžeto ir finansų komitete vyko diskusija apie padėtį Lietuvos automobilių degalų rinkoje.

5. 2010 metų gegužės 12 d. vyko susitikimas su Lietuvos banko vadovais ir kitais atsakingais asmenimis, kurio metu kalbėta apie Lietuvos banko funkcijų vykdymą 2005-2008 metais ir pateiktas šios veiklos vertinimas, rezultatai ir išvados

6. 2010 metų spalio 13 d. įvyko parlamentinio tyrimo valstybinėse įmonėse rezultatų apibendrinimas. Klabėta apie valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą akcinėse bendrovėse “Vakarų skirstomieji tinklai”, “Rytų skirstomieji tinklai” ir “Lietuvos Energija”, įvyko susitikimai su minėtų institucijų vadovais .

7. 2010 metų spalio 27 d., tęsiant parlamentinę kontrolę, vyko diskusija “Valstybės turto ir jo panaudojimo efektyvumas”.

Tarptautiniai ryšiai

Komiteto nariai dalyvavo ivairiuose forumuose, tarptautiniuose susitikimuose, darė pranešimus, keitėsi nuomonėmis:

1. Į 2010 m. sausio mėn. Briuselyje (Belgijos Karalystė) vykusius Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto organizuojamus klausymus, kurių tema buvo “Kova su pavėluotais mokėjimais”, vyko Komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas. Pagrindinė šių klausymų tema – pasiūlymo dėl EP ir Tarybos direktyvos “Dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius”(nauja redakcija). Svarstymuose buvo išklausytos EP narių bei nacionalinių parlamentų atstovų pastabos ir pasiūlymai.

2. 2010 m. balandžio mėn. Komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas dalyvavo Madride (Ispanijos Karalystė) vykusiame ES valstybių narių parlamentų finansų ir biudžeto reikalų komitetų pirmininkų susitikime. Jo metu buvo svarstyti finansų stabilumo palaikymo klausimai, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai dėl finansų rinkų reguliavimo. Taip pat diskutuota apie ES finansų krizių prevenciją ir valdymo sistemos kūrimą bei finansinės naštos pasidalinimą tarp ES valstybių narių, aptartos dabarties ekonominė ir finansinė situacijos, paramos priemonių strategija, finansų rinkų reguliavimo reforma.

3. 2010 m. birželio mėn. Komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas dalyvavo Briuselyje (Belgijos Karalystė) vykusiame EP Biudžeto komiteto ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų posėdyje Europos Sąjungos biudžeto ir nacionalinių biudžetų klausimais. EP Biudžeto komiteto pirmininkas pristate atliktą studiją “Glaudesnės europos ir nacionalinių biudžetų sąveikos kūrimas”. Pristatyme ir diskusijose buvo aptarti mechanizmai ir procesai, kuriais būtų užtikrintas abiejų lygmenų biudžetų koordinavimas. EP rengiamų posedžių metu ir keičiantis nuomonėmis su kitų šalių parlamentarais gauta informacija panaudojama formuojant Lietuvos pozicija dėl Europos Sąjungos teikiamų siūlymų biudžeto klausimais, taip pat finansinės konsolidacijos klausimais

4. 2010 m. birželio mėn. Komiteto pirmninkas Kęstutis Glaveckas dalyvavo Sankt Peterburge (Rusijos Federacija) vykusiame XIX tarptautiniame ekonomikos forume. Pagrindinė diskusijų tema – “Finansų sistema po krizės”. Forumo dalyviai svartsė, kaip stiprinti tarptautinį pasitikėjimą finansų sektoriuje, sukuriant vieningą ekonomikos augimo modelį, pakeisiantį ankstesnį, kada šalių ekonominė raida nepriklausė viena nuo kitos.

5. 2010 m. rugsėjo mėn. Komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas vyko į Briuselyje (Belgijos Karalystė) organizuotą Finansų komitetų pirmininkų konferenciją Belgijos Federalinio Parlamento Senato ir Atstovų rūmų pirmininkų kvietimu. Svarbiausios nagrinėtos temos buvo tolimesnis ekonomikos atgavimo planų plėtojimas ir Stabilumo bei augimo pakto laikymasis bei numatomos finansų institucijų struktūros ir kontrolės priemonės. Diskutuota apie ekoligijos mokestį “Green tax”. Pokalbiai su kaimyninių šalių bei šalių narių ir kandidačių atstovais suteikė vertingos informacijos apie kitų šalių gerą patirtį ir jų klaidas ekonominės politikos foemavimo bei įgyvendinimo darbe.

6. 2010 m. lapkričio mėn. Briuselyje (Belgijos Karalystė) vykusiame bendrame parlamentiniame susitikime tema „Europos uždaviniai po krizės“, surengtame kartu su Belgijos federaliniu parlamentu Lietuvą atstovavo Komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Buvo aptartos skaudžiausios šių dienų valstybės skolų krizių aktualijos ir galimybės padėti išbristi iš jų, analizuojama esama ekonominė padėtis JAV ir Europoje. Aptartas Europos Sąjungos plėtros veiksmingumas ir jos perspektyvos iki 2015 m. ir vėlesniame laikotarpyje.

Prioritetiniai darbai, kurie planuojami atlikti

Seimo pavasario (VI) sesijoje

Seimo pavasario (VI) sesijoje Biudžeto ir finansų komitetas planuoja svarstyti šiuos įstatymo projektus:

Biudžeto sandaros įstatymo 1, 2, 3, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 33, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu įstatymo projektą ir net 6 kitus su šiuo projektu susijusius lydimuosius įstatymų projektus.

Šių įstatymų projektų tikslas - siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir įgyvendinant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai: ribojant galimybes daryti neskaidrius sprendimus, nesukeliant grėsmės kainų stabilumui, palaikant tvarų ilgalaikį ekonomikos augimą ir užimtumą, užtikrinant nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ūkio pokyčių, taip pat kontroliuojant, kad būtų laikomasi biudžetinės drausmės visuose valdžios sektoriuose ir pastoviai įgyvendinant šiuose įstatymuose numatytus įsipareigojimus dėl apdairios biudžeto politikos, kad būtų išsaugotas finansų rinkų pasitikėjimas Lietuva.

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir net 41 kitą su šiuo projektu susijusį lydimąjį įstatymo projektą, tarp jų originalų naują Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo projektą.

Šių įstatymų projektų tikslas - sukurti teisinę bazę finansinių rinkų priežiūrai konsoliduoti. Numatoma likviduoti Vertybinių popierių komisiją ir Draudimo priežiūros komisiją, o jų atliekamos priežiūros funkcijas perduoti Lietuvos bankui.

Parlamentinės kontrolės srityje BFK numato tęsti stebėseną, kaip įgyvendinami Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2011 m. sausio 12 d. posėdžio protokolo išraše Nr. 109-P-1 Vyriausybei, Finansų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms pateikti pasiūlymai dėl pasirengimo kovai su šešėline ekonomika. Pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui numatoma daryti komiteto klausymus apie tai, kaip įgyvendinamos kovos su šešėline ekonomika priemonės ir koks jų efektyvumas padedant vykdyti atitinkamų ketvirčių biudžeto pajamų planus, taip pat apie tai, kaip sprendžiami atsiskaitymų ir mokėjimų grynaisiais pinigais, lemiančių šešėlinės ekonomikos išplitimo mastus, apribojimų įvedimo klausimai.

Komiteto pirmininkas K.Glaveckas