
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR
FINANSŲ KOMITETAS
POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2011-12-12 Nr.109-P-55
Vilnius
Posėdis
įvyko (2011-12-12, 13 val. 00 min.).
Posėdžio
pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Posėdžio
protokolą rašė Danguolė Zabulėnienė.
Komiteto
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų
komiteto nariai: Kęstutis Glaveckas, Vitas Matuzas, Petras Luomanas, Algimantas
Salamakinas, Jurgis Razma, Žilvinas Šilgalis. Biudžeto ir finansų komiteto
biuras: vedėjas Gediminas Morkūnas, patarėjai Alina Brazdilienė, Janina
Baltrušaitienė, Aleksandras Mikalauskas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė
Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė (1 priedas pridedamas prie protokolo).
Kvorumas buvo.
DARBOTVARKĖ:
1.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Bronius Pauža, Jonas Juozapaitis, Edvardas
Žakaris, Edmundas Jonyla ir Albinas Mitrulevičius pateikė pasiūlymą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo
įstatymo projektui Nr. XIP-3862(2).
SVARSTYTA. Lietuvos
Respublikos Seimo nariai Bronius Pauža, Jonas Juozapaitis, Edvardas Žakaris,
Edmundas Jonyla ir Albinas Mitrulevičius pateikė pasiūlymą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo
įstatymo projektui Nr. XIP-3862(2).
Argumentai:
Nustatytas maksimalus 4 procentų žemės mokesčio tarifas, atsižvelgiant į šiuo
metu esamą ekonominę situaciją bei į kaimo gyventojų pajamas, yra per didelis.
Siūloma mažinti žemės mokesčio tarifą ir nustatyti maksimalią ribą iki 2
procentų.
NUTARTA.
Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Broniaus Paužos, Jono Juozapaičio,
Edvardo Žakario, Edmundo Jonylos ir Albino Mitrulevičiaus pateiktam pasiūlymui.
Argumentai:
Perėjus
prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo indeksuotos nominalios žemės vertės prie
žemės vidutinės rinkos vertės ne visose savivaldybėse esančios žemės vertės
padidės.
Tai
reiškia, kad galimas platus tarifų intervalas (tarifų ,,žirklės) nuo 0,01 iki 4
proc. yra pasirinktas neatsitiktinai, o atlikus skaičiavimus, kuriais buvo
siekiama apskaičiuoti, kad savivaldybių tarybos, perėjus prie žemės mokesčio
skaičiavimo nuo nominalios prie vidutinės žemės rinkos vertės, galėtų
užtikrinti tokias pat savivaldybių pajamas iš žemės mokesčio, kaip taikant iki
tol taikyta 1,5 proc. mokesčio tarifą nuo nominalios žemės vertės. (Pavyzdžiui,
siekiant išlaikyti nepakitusią mokesčio naštą, šiuo metu galiojantį 1,5 proc.
tarifą reikėtų, tarkime Vilniaus r. savivaldybėje, sumažinti apie 11 kartų, o
Kalvarijos sav. tarifas turėtų būti padidintas apie 4 kartus).
Be to,
tokia priemonė, t. y. savivaldybių tarybų teisė nustatyti mokesčio tarifus
plačiose ribose (nuo 0,1 iki 4 proc.), buvo efektyvi pradėjus valstybinės žemės
nuomos mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės (duomenys rodo, kad savivaldybės
pasinaudojo savo teise nustatyti tarifus nustatytose ribose, siekiant
amortizuoti mokesčio išaugimą).
Galimam mokestinės naštos padidėjimui amortizuoti taip pat yra numatytos
pareinamojo laikotarpio nuostatos, kurios numato taikyti 5 metų pereinamąjį
laikotarpį, kasmet pridedant po 20 proc. skirtumo tarp buvusios mokestinės
žemės vertės ir remiantis nauja įstatymo redakcija nustatytos vertės.
Balsavimo
rezultatai: už 6; prieš 0; susilaikė 0.
Posėdžio pirmininkas Kęstutis
Glaveckas
Posėdžio sekretorė Danguolė
Zabulėnienė