Apie Komiteto posėdžius 

EN  FR

BFK (2011 12 12) posėdis


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

POSĖDŽIO  PROTOKOLAS

2011-12-12 Nr.109-P-55

Vilnius

                Posėdis įvyko (2011-12-12, 13 val. 00 min.).

                Posėdžio pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

                Posėdžio protokolą rašė – Danguolė Zabulėnienė.      

                Komiteto posėdyje dalyvavo:  Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Kęstutis Glaveckas, Vitas Matuzas, Petras Luomanas, Algimantas Salamakinas, Jurgis Razma, Žilvinas Šilgalis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėjas Gediminas Morkūnas, patarėjai Alina Brazdilienė, Janina Baltrušaitienė, Aleksandras Mikalauskas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė (1 priedas pridedamas prie protokolo). Kvorumas buvo.

                DARBOTVARKĖ:

                1. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Bronius Pauža, Jonas Juozapaitis, Edvardas Žakaris, Edmundas Jonyla ir Albinas Mitrulevičius pateikė pasiūlymą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo“ projektui Nr. XIP-3862(2).

SVARSTYTA. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Bronius Pauža, Jonas Juozapaitis, Edvardas Žakaris, Edmundas Jonyla ir Albinas Mitrulevičius pateikė pasiūlymą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo“ projektui Nr. XIP-3862(2).

Argumentai: Nustatytas maksimalus 4 procentų žemės mokesčio tarifas, atsižvelgiant į šiuo metu esamą ekonominę situaciją bei į kaimo gyventojų pajamas, yra per didelis. Siūloma mažinti žemės mokesčio tarifą ir nustatyti maksimalią ribą iki 2 procentų.

NUTARTA.     Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Broniaus Paužos, Jono Juozapaičio, Edvardo Žakario, Edmundo Jonylos ir Albino Mitrulevičiaus pateiktam pasiūlymui.

Argumentai:

        Perėjus prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo indeksuotos nominalios žemės vertės prie žemės vidutinės rinkos vertės ne visose savivaldybėse esančios žemės vertės padidės.

        Tai reiškia, kad galimas platus tarifų intervalas (tarifų ,,žirklės) nuo 0,01 iki 4 proc. yra pasirinktas neatsitiktinai, o atlikus skaičiavimus, kuriais buvo siekiama apskaičiuoti, kad savivaldybių tarybos, perėjus prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo nominalios prie vidutinės žemės rinkos vertės, galėtų užtikrinti tokias pat savivaldybių pajamas iš žemės mokesčio, kaip taikant iki tol taikyta 1,5 proc. mokesčio tarifą nuo nominalios žemės vertės. (Pavyzdžiui, siekiant išlaikyti nepakitusią mokesčio naštą, šiuo metu galiojantį 1,5 proc. tarifą reikėtų, tarkime Vilniaus r. savivaldybėje, sumažinti apie 11 kartų, o Kalvarijos sav. tarifas turėtų būti padidintas apie 4 kartus).

       Be to, tokia priemonė, t. y. savivaldybių tarybų teisė nustatyti mokesčio tarifus plačiose ribose (nuo 0,1 iki 4 proc.), buvo efektyvi pradėjus valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės (duomenys rodo, kad savivaldybės pasinaudojo savo teise nustatyti tarifus nustatytose ribose, siekiant amortizuoti mokesčio išaugimą).

          Galimam mokestinės naštos padidėjimui amortizuoti taip pat yra numatytos pareinamojo laikotarpio nuostatos, kurios numato taikyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, kasmet pridedant po 20 proc. skirtumo tarp buvusios mokestinės žemės vertės ir remiantis nauja įstatymo redakcija nustatytos vertės.

Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė – 0.

 

 

Posėdžio pirmininkas                                                                                          Kęstutis Glaveckas

 

Posėdžio sekretorė                                                                                               Danguolė Zabulėnienė





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ