Komiteto posėdyje dalyvavo. Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Vitas Matuzas, Erikas Tamašauskas (pavaduojantis Kęstutį Glavecką), Danutė Bekintienė (pavaduojanti Rytą Kupčinską), Saulius Bucevičius, Vytautas Galvonas, Algirdas Butkevičius, Petras Luomanas, Edmundas Pupinis (pavaduojantis Jurgį Razmą), Žilvinas Šilgalis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėjas Gediminas Morkūnas, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Alina Brazdilienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Aleksandras Mikalauskas, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (1 priedas pridedamas prie protokolo). Kvorumas buvo.

Kviestinių asmenų sąrašas (2 priedas pridedamas prie protokolo).

DARBOTVARKĖ:

1. PASIŪLYMAS Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui

XIP-3862(3).

2. PASIŪLYMAS Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 11, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir PASIŪLYMAS Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 11, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XIP-3960.

3. PASIŪLYMAS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1), 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71(1), 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 63(1), 78(1), 89(1) straipsniais įstatymo projektui XIP-3721(2).

4. PASIŪLYMAS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1), 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71(1), 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 63(1), 78(1), 89(1) straipsniais įstatymo projektui XIP-3721(2).

1. SVARSTYTA. PASIŪLYMAI Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui

XIP-3862(3).

Pranešėjas Vitas Matuzas.

Kalbėjo Ingrida Šimonytė.

NUTARTA.

1.1. Seimo nariai Edmundas Jonyla, Edvardas Žakaris pateikė pasiūlymą. Argumentai: Informacinėse lentelėse „ 2011 m. žemės vidutinės rinkos vertės ir nominalios vertės palyginimas“ pagal paskirtis sodininkų bendrijų/ mėgėjiškų sodų žemės kaimo vietovėse negali būti atsiejamos ir turi būti prilyginamos prie žemės ūkio paskirties žemės.

Įstatymo projekte įtvirtintos tarifų nustatymo tvarkos „lankstumas“ yra netoleruotinas, kadangi savivaldybės galimybės savarankiškai nustatyti tarifus nuo 0,01-4 procentų ir tokiu būdu (kas gali paneigti) plėtoti savavaldžiavimą siekiant užlopyti savivaldybės biudžeto skyles gyvenančiųjų, verslą (pramoninį ar žemės ūkio ) turinčiųjų sąskaitą,- nes žemės mokesčio tarifo savavališkos diferencijavimo galimybės leidžia savivaldybėms varijuoti mokesčių nustatymo metodų taikymų siekiant pasipildyti biudžetą ir tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir daro neskaidrų žemės mokesčio dydžio nustatymą. Todėl privalu žemės mokesčio sumažinimo ir atleidimo nuo žemės mokesčio kriterijus ir principus ir jų dydžio nustatymą įtvirtinti įstatyme (tai privalo būti Vyriausybės funkcija) nepaliekant laisvės savivaldybių interpretavimui.

Pasiūlymas: „1. Mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų 1 procento žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nepritarti.

Argumentai:

Perėjus prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo indeksuotos nominalios žemės vertės prie žemės vidutinės rinkos vertės ne visose savivaldybėse esančios žemės vertės padidės.

Tai reiškia, kad galimas platus tarifų intervalas (tarifų ,,žirklės) nuo 0,01 iki 4 proc. yra pasirinktas neatsitiktinai, o atlikus skaičiavimus, kuriais buvo siekiama apskaičiuoti, kad savivaldybių tarybos, perėjus prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo nominalios prie vidutinės žemės rinkos vertės, galėtų užtikrinti tokias pat savivaldybių pajamas iš žemės mokesčio, kaip taikant iki tol taikyta 1,5 proc. mokesčio tarifą nuo nominalios žemės vertės. (Pavyzdžiui, siekiant išlaikyti nepakitusią mokesčio naštą, šiuo metu galiojantį 1,5 proc. tarifą reikėtų, tarkime Vilniaus r. savivaldybėje, sumažinti apie 11 kartų, o Kalvarijos sav. tarifas turėtų būti padidintas apie 4 kartus).

Be to, tokia priemonė, t. y. savivaldybių tarybų teisė nustatyti mokesčio tarifus plačiose ribose (nuo 0,1 iki 4 proc.), buvo efektyvi pradėjus valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės (duomenys rodo, kad savivaldybės pasinaudojo savo teise nustatyti tarifus nustatytose ribose, siekiant amortizuoti mokesčio išaugimą).

Galimam mokestinės naštos padidėjimui amortizuoti taip pat yra numatytos pareinamojo laikotarpio nuostatos, kurios numato taikyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, kasmet pridedant po 20 proc. skirtumo tarp buvusios mokestinės žemės vertės ir remiantis nauja įstatymo redakcija nustatytos vertės.

Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Edmundo Jonylos ir Edvardo Žakario pateiktam pasiūlymui.

Balsavimo rezultatai: už – 0; prieš – 3; susilaikė – 5.

1.2. Seimo nariai Edmundas Jonyla, Edvardas Žakaris pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas: „3. Savivaldybės taryba, Vyriausybės nustatyta tvarka gali nustatyti taikyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

Pasiūlymas:

Šiame projekte perkeliama jau eilę metų egzistuojanti ir pasiteisinusi praktika diferencijuojant nekilnojamojo turto mokesčio tarifus atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus.

Pažymėtina, kad Savivaldybės taryba yra kolegialus valdymo organas, todėl nemanytina, kad teisę diferencijuoti mokesčių tarifus ar teisę atleisti nuo mokesčio savivaldybių tarybos naudotų kaip įrankį privilegijuoti tam tikras mokesčių mokėtojų grupes.

Papildomai reikia įvertinti ir tai, kad savivaldybių tarybos yra arčiausiai gyventojų esančios institucijos, kurios geriausiai žino atitinkamos savivaldybės padėtį ir gali geriausiai įvertinti kaip turėtų būti diferencijuojami tarifai atitinkamoje savivaldybėje. Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendinamas subsidiarumo principas.

Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Edmundo Jonylos ir Edvardo Žakario pateiktam pasiūlymui.

Balsavimo rezultatai: už – 1; prieš – 1; susilaikė – 6.

1.3. Seimo nariai Edmundas Jonyla, Edvardas Žakaris pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas:

„5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos lengvatos taikomos atitinkamuose Savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.

Savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl žemės mokesčio lengvatų taikymo, remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Edmundo Jonylos ir Edvardo Žakario pateiktam pasiūlymui, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus.

Be to, pažymėtina, kad tokia praktika, kai lengvatas nustato savivaldybių tarybos, egzistuoja nuo pat savivaldybių mokesčių, kurie įskaitomi į savivaldybių biudžetus, įvedimo.

Balsavimo rezultatai: už – 1; prieš – 1; susilaikė – 6.

2. SVARSTYTA. PASIŪLYMAS Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 11, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir PASIŪLYMAS Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 11, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XIP-3960.

Pranešėjas Žilvinas Šilgalis.

2.1. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Paiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas, 2 ir 4 dalies pripažinimas netekusiomis galios

1. Pakeiti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi. Ekonominė veikla – veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą yra laikoma ekonomine veikla.“.

2. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 14 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, gyvenamųjų patalpų sąvoka būtų perteklinės nuostatos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.2. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Argumentai:

Siūloma neapmokestinti pagrindinio fizinių asmenų gyvenamojo būsto. Neteisinga apmokestinti būstą, kuriame gyventojas gyvena ir jį jau įsigijo iš jau apmokestintų pajamų. Būsto turėjimas ir galimybė jį išlaikyti yra itin svarbios žmogaus savijautai, nes tokiame būste žmogus jaučiasi ir psichologiškai, ir socialiai saugus. Atsižvelgiant į tai, valdžia neturi daryti spaudimo įvedant turto mokesčius būstui, kuriame žmogus gyvena.

Nekilnojamojo turto mokestis apsunkintų asmenų galimybes išmokėti jau paimtas paskolas už įsigytą būstą ir tik dar labiau padidintų nekilnojamojo turto krizę. Reikėtų įvertinti tai, jog stabili ilgalaikės nuomos rinka valstybėje dar nėra susiformavusi, o valstybė neinvestuoja į stipraus municipalinio būsto fondo kūrimą.

Šalyje vangiai vyksta būsto renovacija, todėl tai turės neigiamos įtakos gyventojų motyvacijai renovuoti būstus, o bus apmokestinamas nuvertėjantis turtas.

Gyventojų antrą ir paskesnius būstus siūloma apmokestinti taikant 1 proc. mokesčio tarifą, kuris bus taikomas mokestinei vertei, viršijančiai savivaldybės tarybos nustatytą neapmokestinamą dydį.

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Projekte numatyta, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas apmokestinamas, jei jo vertė viršija 1 milijoną litų, todėl manytina, kad toks apmokestinimo principas yra socialiai teisingas.

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.3. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Fizinio asmens antrasis ir paskesni būstai (gyvenamosios patalpos) ar jų dalys, kurioms netaikoma šŠio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto mokesčio lengvata ~~nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį,~~ apmokestinami iš nekilnojamojo būsto (gyvenamosios patalpos) mokestinės vertės atimant savivaldybių tarybų nustatytą neapmokestinamąjį dydį, neapmokestinamąjį dydį viršijančiai mokestinei vertei taik~~omas~~ant 1 procento mokesčio tarifasą. Būsto (gyvenamosios patalpos) priklausiniams taikomos tokios pačios apmokestinimo taisyklės kaip pagrindiniam daiktui.“

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.4. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) vienas fiziniams asmenimsui nuosavybės teise priklausan~~čių~~tis ar jųo įsigyjamųas būstas (gyvenamosios patalpos) ar jo dalis ~~, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio~~ ~~paskirties statinių (patalpų),~~ ~~žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertė, neviršijanti 1 milijono litų~~. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo turi kelis būstus (gyvenamąsias patalpas) ar jo dalis, jo pasirinkimu neapmokestinamas tik vienas mokesčio objektas - būstas (gyvenamosios patalpos) ar jo dalis. Būsto (gyvenamosios patalpos) priklausiniams taikoma mokesčio lengvata, jeigu ji taikoma pagrindiniam daiktui.“

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.5. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį šią dalį išdėstyti taip:

„2. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, ir neapmokestinamąjį dydį, kuris taikomas apmokestinant fizinio asmens antrąjį ir paskesnius būstus (gyvenamąsias patalpas), savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“.

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.6. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Argumentai:

Nekilnojamojo turto mokesčio įskaitymo į biudžetus tvarkos keitimas, kai mokestis fizinių asmenų turimą turtą vienais atvejais bus įskaitomas į valstybės, o kitais atvejais į savivaldybių biudžetus, yra netikslingas dėl šių motyvų:

1. Nekilnojamojo turto mokestis priskiriamas vietos mokesčiams, kuriuos paprastai nustato ir renka vietos savivaldybės. Europos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas dar 2001 m. rekomendacijoje yra iškęs susirūpinimą dėl ribotų pajamų, surenkamų Lietuvos vietos mokesčiais bei savivaldybių pajamų struktūroje vyraujančių valstybės dotacijų ir kitų mokėjimų. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje yra iškeltas tikslas – nustatyti ilgalaikius reikiamo dydžio savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius. Net ir Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos 249 p. yra pažadėta: „įvesime nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ir iš šio mokesčio pajamų sudarysime savarankišką finansinių išteklių šaltinį savivaldybėms“.

2. Bus pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi mokesčio mokėtojams, kurių mokestis patenka į valstybės biudžetą, mokestis negalės būti sumažintas ar jie nuo jo atleisti.

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį šią dalį išdėstyti taip:

„1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.~~, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip~~“.

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Siūlomu Įstatymo projektu be kita ko siekiama teigiamo poveikio valstybės biudžetui. Taip pat pažymėtina, kad šeimai priklausantys nekilnojamojo turto objektai galėtų būti registruoti keliose savivaldybėse, tokiu atveju, išliktų problemų, siekiant nustatyti į kurios savivaldybės biudžetą turėtų patekti nekilnojamojo turto mokesčio pajamos.

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.7. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį:

~~„2. Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:~~

~~„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“~~

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Nepritarti atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus.

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.8. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Argumentai:

2. Bus pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi mokesčio mokėtojams, kurių mokestis patenka į valstybės biudžetą, mokestis negalės būti sumažintas ar jie nuo jo atleisti.

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį šią dalį išdėstyti taip:

„1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.~~, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip~~“

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Nepritarti atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus.

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.9. Seimo narys Žilvinas Šilgalis pateikė pasiūlymą.

Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį:

~~„2. Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:~~

~~„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“~~

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Argumentai:

Nepritarti atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus.

Balsavimo rezultatai: už – 2; prieš – 4; susilaikė – 2.

2.10. Seimo narys Mantas Adomėnas pateikė pasiūlymą.

Argumentai:

Dabartiniame nekilnojamo turto įstatymo pakeitimo projekte numatytas nekilnojamojo turto apmokestinimas neturėtų diskriminuoti šeimoje gyvenančių asmenų ir sudaryti jiems mažiau palankias mokestines sąlygas.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertė, neviršijanti ~~1 milijono litų~~ 500 tūkstančių litų, tenkanti vienam asmeniui bendrą šeimos turtą padalinus iš šeimos narių skaičiaus (įskaičiuojant nepilnamečius vaikus, taip pat nepilnamečius vaikus, gyvenančius su vienu iš tėvų).“

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymui.

Įstatymo projektu nustatyta 1 milijono litų neapmokestinamoji vertė, kuria nebūtų apmokestinamas turimas turtas, įskaitant ir gyvenamąją vietą, kuria šeimos nariai dalinasi.

Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė - 0.

3. SVARSTYTA. PASIŪLYMAS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1), 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71(1), 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 63(1), 78(1), 89(1) straipsniais įstatymo projektui XIP-3721(2).

Pranešėja Agnė Zuokienė.

Kalbėjo Ingrida Šimonytė; Žilvinas Šilgalis.

Argumentai:

2010 m. gruodžio 1 d. Žaliojoje knygoje „PVM ateitis. Paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas“ (SEK(2010) 1455 galutinis) pripažįstama „lengvatinius tarifus dažnai rekomenduojama taikyti kaip politikos priemonę, visų pirma dėl sveikatos, kultūros ir aplinkos apsaugos priežasčių <...>“. Atsakas į Žaliąją knygą - 2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento (521 balsas už, 50 prieš, 58 susilaikė) priimta rezoliucija dėl PVM ateities (2011/2082(INI). Rezoliucijoje akcentuojama, kad strategiškai planuojant PVM ateitį pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sumažintiems tarifams, be kitų, ir aplinkai nežalingiems produktams ir paslaugoms skatinti.

Vaikų automobilio kėdutės ir kėdutės-paaukštinimai

Remiantis statistikos duomenimis ir tyrimais:

- vaikai gerokai dažniau nukenčia autoavarijose, sėdėdami automobiliuose, negu patekę po jų ratais;

- kelyje sužalotų ir žuvusių vaikų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje;

- 3 iš 4 į avariją patekusių vaikų gali išvengti sužalojimų ar net mirties, jeigu bus vežami specialiai vaikams pritaikytose kėdutėse.

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad jaunesnius negu 3 m. vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse (5 dydžiai). Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržais, kurie yra skirti suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas, tačiau tai turi būti atlikta taisyklingai. Jei suaugusiems skirtu saugos diržu užsegus vaiką diržas juosia ne vaiko petį, o kaklą, turėtų būti naudojama kėdutė-paaukštinimas. Neretai vyresnių vaikų tėvai mano, kad automobilinės kėdutės ar kėdutės-paaukštinimo jau nebereikia, nes vaikas jau didelis ir jį sulaikys saugos diržai. Tačiau ant galinės automobilio sėdynės saugos diržu prisegtas vaikas nėra toks saugus, kaip vežamas prisegtas automobilinėje kėdutėje, nes vaiko organizmas silpnesnis negu suaugusiojo. Vaiką prisegus suaugusiajam keleiviui skirtu saugos diržu, pastarasis gali jį net pasmaugti, kai vaikas stabdymo jėgų bus nublokštas tiesiog po diržu.

Rinkos tyrimų bendrovė "GfK CR Baltic" apklausa parodė, kad net 53,8 proc. apklaustųjų mano, kad į kėdutes reikėtų sodinti iki 18 kg, t.y. apytikriai iki 4 metų amžiaus ir tik 7 proc. mano, kad reiktų naudoti specialias kėdutes–paaukštinimus vyresniems vaikams, sveriantiems iki 36 kg, t.y. apytikriai iki 12 metų amžiaus. Tačiau didžioji dalis vaikų būtent nuo 3 metų tampa nuolatiniais keleiviais. Dažniausiai tokio amžiaus vaikus tėveliai, prieš vykdami į darbą, automobiliais veža į darželius, o po darbo juos pasiima. Kėdutės-paaukštinimai, skirti vaikams, sveriantiems 22-36 kg (apytikriai 6-12 m.). Automobilio saugos diržai nesulaiko mažesnio ūgio keleivių, jų klubai išslysta pro apatinę diržo dalį, o eismo įvykio metu labai svarbu, kad saugos diržas apkrautų tvirčiausios kūno dalies kaulus. Iš apklausos paaiškėjo, kad kėdutes-paaukštinimus naudoja tik 11,4 proc. visų apklaustųjų. Niekuomet jų nenaudoja net 34,4 proc.

Siekiant sukurti sąlygas saugių vaikų kelionių automobilyje kultūrai ir mažinti Lietuvoje populiaraus vaikų keliavimo „pastačius viduryje tarp priekinių sėdynių atlošų“ atvejus, siūlau nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Pavyzdžiui, D. Britanijoje taikomas 5 proc. tarifas.

Dviratininkų šalmai

Dviratis – ekologiška susisiekimo priemonė, mažinanti oro užterštumą, būtinas judėjimo šaltinis, kuris galėtų tapti mūsų sveikos gyvensenos pagrindu. Nors Lietuvoje dviratininkų kasmet daugėja, nerimą kelia ir didelis eismo įvykių, į kuriuos papuola dviračių mėgėjai, skaičius. Kanadoje, kur gyvena virš 30 mln. gyventojų, per metus žūsta tiek pat dviratininkų kiek Lietuvoje, turinčioje tik per 3 mln. gyventojų. JAV Dviratininkų šalmų saugos instituto duomenimis 2006 m. iš 770 žuvusių dviratininkų net 730 nedėvėjo šalmų, o du trečdaliai mirčių įvyko būtent dėl galvos smegenų traumų.

Lietuvoje jaunesni nei 18 m. dviratininkai arba jų keleiviai privalo būti su šalmais. Vyresniems, dviračiu važiuojantiems keliu, šalmą segėti - rekomenduojama. Tenka apgailestauti, jog ne tik šių rekomendacijų, bet ir privalomos taisyklės vaikams dėvėti šalmus laikomasi vangiai. Viena iš priežasčių – šalmo kaina - net pačių paprasčiausių šalmų kainos prasideda nuo 150-200 Lt. Padovanoto, pasikolinto ar pirkto panaudoto šalmo sėgėti nepatariama: norint, kad dviratininko šalmas atliktų savo funkciją, jis turi būti parinktas konkrečiam dviratininkui. Šalmą būtina teisingai sureguliuoti ir pakeisti po kiekvieno smūgio arba bet kokiu atveju po tam tikro laiko, net jei nesimato jokių pažeidimo požymių.

Siekiant paskatinti laikytis nustatytų taisyklių ir rekomendacijų bei sudaryti sąlygas įsigyti tinkamus šalmus siūlau pasinaudoti D. Britanijos patirtimi, kur dviratininkų šalmams taikomas nulinis PVM tarifas, bei taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą.

LR Vyriausybė 2011 m. gruodžio 15 d. išvadoje dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektų XIP-3721 ir XIP-3885 (Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Dėl LR Seimo narių pasiūlymų dėl LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5¹, 14, 19, 31, 32, 43, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 78, 79, 80, 83, 92 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir papildymo, 71¹ straipsnio pavadinimo pakeitimo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 63¹, 78¹,89¹straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-3721 ir LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3885) nepateikė neigiamos išvados – nepritarimo, lengvatinio PVM tarifo nustatymui dviratininkų šalmams ir vaikų automobilio kėdutėms bei kėdutėms paaukštinimams (Agnės Zuokienės pasiūlymas projektui Nr. XIP-3885).

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį 4-5 punktais:

„4) vaikų automobilio kėdutėms ir kėdutėms-paaukštinimams;

5) dviratininkų šalmams.“

NUTARTA. Nepritarti pasiūlymams.

Balsavimui buvo pateikta formuluotė pritarti pasiūlymams.

Dėl 3.4. balsavimo rezultatai: už – 4; prieš – 0; susilaikė – 5.

Dėl 3.5. balsavimo rezultatai: už – 1 – prieš – 0; susilaikė – 8.

4. SVARSTYTA. PASIŪLYMAS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1), 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71(1), 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 63(1), 78(1), 89(1) straipsniais įstatymo projektui XIP-3721(2).

Pranešėjas Vitas Matuzas.

Argumentai:

1. Pratęsus lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2012 metais netektų apie 17 mln. litų pajamų, kurias būtų sudėtinga kompensuoti kitomis priemonėmis, ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sektoriaus finansų politiką – mažinti viešojo sektoriaus deficitą.

2. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo – lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė. Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat konstatuota, kad didžiausią naudą iš lengvatinio PVM tarifo gauna ne prekių (paslaugų) vartotojai, o įmonės, tiekiančios lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamas prekes (teikiančios paslaugas), nors lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams. Statistinių duomenų analizė taip pat rodo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti lengvatinis 9 procentų PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms nesumažino šių paslaugų kainų: per 2011 metų I pusmetį apgyvendinimo paslaugų kainos, palyginti su 2010 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo 7,7 procento. Be to, statistiniai duomenys rodo, kad apgyvendinimo paslaugų sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis mažėjo: bruto darbo užmokestis 2011 metų I ketvirtį, palyginti su 2010 metų I ketvirčiu sumažėjo 1,2 procento, o 2011 metų II ketvirtį atitinkamai – 1,3 procento.

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį:

~~„2. 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „iki 2011 m. gruodžio 31 d.“ ir šį punktą išdėstyti taip:~~

„~~,,3) iki 2012 m. gruodžio 31 d.~~ ~~turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms~~.“

Nutarta. Pritarti pasiūlymui.

Pratęsus lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) 2012 metais netektų apie 17 mln. litų pajamų, kurias būtų sudėtinga kompensuoti kitomis priemonėmis, ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sektoriaus finansų politiką – mažinti viešojo sektoriaus deficitą.

1.2. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo – lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė. Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat konstatuota, kad didžiausią naudą iš lengvatinio PVM tarifo gauna ne prekių (paslaugų) vartotojai, o įmonės, tiekiančios lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamas prekes (teikiančios paslaugas), nors lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams. Statistinių duomenų analizė taip pat rodo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti lengvatinis 9 procentų PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms nesumažino šių paslaugų kainų: per 2011 metų I pusmetį apgyvendinimo paslaugų kainos, palyginti su 2010 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo 7,7 procento. Be to, statistiniai duomenys rodo, kad apgyvendinimo paslaugų sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis mažėjo: bruto darbo užmokestis 2011 metų I ketvirtį, palyginti su 2010 metų I ketvirčiu sumažėjo 1,2 procento, o 2011 metų II ketvirtį atitinkamai – 1,3 procento.

Balsavimo rezultatai: už – 5; prieš – 2; susilaikė – 2.

Posėdžio pirmininkas Vitas Matuzas

Posėdžio sekretorė Danguolė Zabulėnienė