Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Vaidotas Bacevičius, Vytautas Bogušis, Vida Marija Čigriejienė, Julius Dautartas, Jonas Juozapaitis, Vytautas Kurpuvesas, Antanas Nedzinskas, Konstantas Ramelis, Rūta Rutkelytė, Algimantas Salamakinas, Dalia Teišerskytė, Ona Valiukevičiūtė, Mečislovas Zasčiurinskas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymu ir remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies nuostata, išnagrinėjo klausimą dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio galimai neteisėtų veiksmų viršijant jam suteiktus įgaliojimus.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – Klaipėdos TLK) 2010-02-02 raštu Nr. A1-438 kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama ištirti:

„1. Ar Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis per masines visuomenės informavimo priemones skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir pateikdamas kaltinimus pačioje tyrimo pradžioje, neatlikus tyrimo ir nesant Antikorupcijos komisijos išvadų, pažeidė Seimo Antikorupcijos įstatymo nuostatas?

2. Ar Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis per masines visuomenės informavimo priemones skleisdamas melagingą informaciją, kad „Per vienerius metus, maždaug už 500 tūkst. Lt buvo atimta iš kaimo vietovių – šie pinigai turėjo būti skirti GMP paslaugoms kaimo vietovėse apmokėti. Vietoj to, jie skirti miestui ir – tai mums sukėlė įtarimų – dalis šių pinigų nukeliavo į privačią GMP“, taip pat, kad lėšas GMP įstaigoms finansuoti TLK turi skirstyti pagal 2004 m. įsakymą ir taip dezinformuodamas visuomenę (o ne LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio įsakymą Nr. V-329 „Dėl greitosios medicinos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei greitosios medicinos paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ bei jį papildantį 2006 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. V-420 (būtent šie įsakymai nustato, kad TLK paskirsto lėšas GMP paslaugų teikėjams pagal gyventojų skaičių) nepažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 5, ir 6 punktuose nustatytų valstybės politikų elgesio principų (sąžiningumo, padorumo ir pavyzdingumo).

3. Ar Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko K. Komskio pasisakymai per masines visuomenės informavimo priemones išskirtinai akcentuojant dėmesį į Klaipėdos TLK, jos direktorių A. Bumblį, galimai yra suvokiamos informacijos spragos, ar piktnaudžiaujama pateikiant netikslią arba sąmoningai iškreiptą informaciją, ar tai – metodas spręsti kažkokius neaiškius interesus.

4. Ar gali Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, neatlikęs tam tikrų procedūrų – nesupažindinęs tyrime dalyvavusių su Antikorupcijos komisijos darbo grupės tyrimo išvadomis, neinformavus jų apie priimtus sprendimus, mūsų žiniomis, net nebalsavus už šio klausimo sprendimą Antikorupcijos komisijos nariams, skelbti Antikorupcijos komisijos sprendimus per masines visuomenės informavimo priemones.

5. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko K. Komskio elgesys tyrimo metu, primygtinis savo nuomonės, kaip jau išaiškintos tiesos, teikimas ir skleidimas per masines visuomenės informavimo priemones pagrįstai leidžia kelti klausimą, ar vyksta tyrimas, ar Komisijos pirmininkas K. Komskis iš viso domisi pateiktais faktiniais duomenimis. O gal, kas irgi leidžia daryti prielaidą, ar aukščiau minėtas skundas yra tik neaiškių kėslų priedanga.

6. Ar tai, kad į posėdį buvo pakviesta tik vienos – UAB „Ambulansas“ Šilalės GMP skyriaus vadovė (iš 12-os ir buvo išklausyta tik jos nuomonė), o ne visi Klaipėdos TLK zonoje veikiančių GMP įstaigų atstovai ar vadovai, nerodo galimai tendencingo (ar net šališko) tyrimo, galimai net vienos UAB „Ambulansas“ interesų atstovavimo.“

Klaipėdos TLK 2009 m. gruodžio 10 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos raštą, kuriame buvo teigiama, kad „Klaipėdos teritorinė ligonių kasa medicinos paslaugas teikiančioms įmonėms nesumoka už atliktas paslaugas, dėl ko yra susidariusi didelė skola. Tai pat skundžiamasi, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius vengia pasirašyti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis dėl apmokėjimo joms už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl daroma prielaida, kad direktorius A. Bumblys netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos rekomendacijas dėl būtinų sutarčių sudarymo.“ (Į Seimo Antikorupcijos komisiją kreipėsi Jungtinė valstybės institucijų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybės įmonių bei jų darinių profesinės sąjungos pirmininkas Algimantas Jucys).

Seimo Antikorupcijos komisija sudarė darbo grupę, kuri 2009 m. gruodžio 14 d. buvo nuvykusi į Klaipėdos TLK ir paprašė pateikti dokumentus apie lėšų paskirstymą greitosios medicinos pagalbos įstaigoms 2007 metais.

Klaipėdos TLK atkreipė dėmesį, kad dėl lėšų paskirstymo greitosios medicinos pagalbos įstaigoms 2007 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą, dėl kurio priimtas sprendimas nutraukti minėtą tyrimą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme Jungtinės valstybės institucijų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybės įmonių bei jų darinių profesinės sąjungos pirmininkui Algimantui Juciui nurodo, kad nustatyta, jog Klaipėdos TLK iš 221 gauto prašymo dėl objektyvių priežasčių nepatenkinti tik 6 prašymai sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Tikrinant Klaipėdos TLK veiklą nenustatyti kurios nors asmens sveikatos priežiūros įstaigos diskriminavimo faktai. Be to, Valstybinė ligonių kasa teigia, kad bet kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga, manydama, kad Klaipėdos TLK nepagrįstai atsisakė sudaryti su ja sutarti, gali pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė.

2009 m. gruodžio 14 d. vakare per visuomenės informavimo priemones Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, duodamas interviu, pateikė informaciją, kad: „Klaipėdos TLK, skirstant lėšas GMP įstaigoms, proteguoja Klaipėdos miesto greitąsias – vieną viešąją ir vieną privačią įstaigą, skirdamas joms didesnę lėšų sumą ir nuskriaudžiant rajonų GMP įstaigas.“

2009 m. gruodžio 14 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ išspausdintas Kęsto Komskio komentaras: „Greitųjų finansavimą Klaipėdoje prieš kurį laiką tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Mūsų tikslas – peržiūrėti, ar pinigai įstaigoms buvo perskirstyti teisingai. Per kelias valandas visko neįmanoma išsiaiškinti. Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pasiėmėme dokumentus, kuriuos vešimės į Vilnių. <...> Skunde, kurį gavome iš klaipėdiečių rašoma, kad greitosios buvo finansuojamos ne pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Vienoms finansavimas su pamažintas, o kitoms – nepagrįstai padidintas. Lėšų sumažinta rajoninėms, padidinta Klaipėdos miesto tarnyboms – vienai privačiai, kitai valstybinei. Tyrimas parodys, ar Klaipėdos teritorinė ligonių kasa padarė pažeidimų. Domėsimės, ar tokie atvejai nėra sistemingi.“

2010 m. sausio 15 d. „Delfi“ tinklapyje buvo išplatinta informacija: „ Seimo Antikorupcijos komisija, pradėjusi domėtis, ar skaidriai teritorinės ligonių kasos (TLK) skirsto lėšas medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms, turi įtarimų dėl neteisėtų veiksmų ir galimos korupcijos. Įtarimą TLK veiklos skaidrumu komisijai sukėlė gauta informacija, jog visos penkios Lietuvoje veikiančios teritorinių ligonių kasų įstaigos lėšas skirsto savo nuožiūra, vadovaudamosi pačių susikurtomis taisyklėmis, nors visos turėtų remtis vienu sveikatos apsaugos ministro 2004 m. patvirtintu įsakymu. Jis reglamentuoja privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymą pagal gyventojų skaičių ir kaimo gyventojų išlaidų koeficientą. Anot Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio, panašu, kad TLK įstaigos tvarkosi taip, lyg būtų atskiros niekam nepavaldžios institucijos, niekas jų nekontroliuoja ir nežino, kaip jos naudoja iš valstybės biudžeto gautus pinigus. Kol kas Antikorupcijos komisija dėl lėšų skirstymo apklausė tris TLK įstaigas ir iš visų gavo skirtingus atsakymus. Paaiškėjo, kad Klaipėdos TLK apskritai nesivadovauja sveikatos apsaugos ministro patvirtintais metodais ir netaiko numatyto 1,25 koeficiento, skirstydama lėšas miesto ir rajono greitosios pagalbos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Klaipėdos TLK remiasi savo nuožiūra sudarytomis taisyklėmis ir neaiškiu būdu nusistatytu "išlyginamuoju" koeficientu. Komisijos duomenimis, dėl šių priežasčių įstaigos, turinčios gauti didesnes sumas, gauna žymiai mažesnes, o mažiau finansuotinos apdovanojamos didesnėmis sumomis. Dažniausiai tokiomis tampa privačios greitosios medicinos pagalbos įstaigos. Kauno TLK komisijai nurodė, kad minėto koeficiento taip pat netaiko, nes vadovaujasi visai ne šiuo sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pirminiais duomenimis, vienintelė iš apklaustų TLK įstaigų Panevėžio TLK šio ministro įsakymo nepažeidė.“

Klaipėdos TLK kasa kreipimesi paaiškino, kad planuojant sutartines sumas atskiroms GMP paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nuo 2006 m. Klaipėdos TLK vadovaujamasi LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-329 „Dėl greitosios medicinos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei greitosios medicinos paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ bei jį papildančiu 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-420, kurie nustato, kad TLK paskirsto lėšas GMP paslaugų teikėjams pagal gyventojų skaičių, o ne 2004 m. patvirtintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

2010 m. sausio 21 d. dienraštyje „Lietuvos sveikata“ buvo cituojamas Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio pasisakymas: „Patikrinę gautą medžiagą pamatėme, kad Klaipėdoje pinigai greitosios medicinos pagalbai (GMP) skirstomi nepaisant ministro įsakymo. Ten viską nurodinėja TLK direktorius. Per vienerius metus, maždaug 500 tūkst. Lt buvo atimta iš kaimo vietovių - šie pinigai turėjo būti skirti GMP paslaugoms kaimo vietovėse apmokėti. Vietoj to, jie skirti miestui ir - tai mums sukėlė įtarimų - dalis šių pinigų nukeliavo į privačią GMP. Anot Klaipėdos TLK vadovo, jis pamatė, kad pinigų GMP paslaugoms kaimo vietovėse ir taip užteks, o kadangi Klaipėdos mieste GMP paslaugas teikiančios įmonės gali bankrutuoti, nusprendė pinigus pervesti joms. Iš esmės motyvai tokie - kaip norėjau, taip padariau, - pasakoja K.Komskis. - Ten viską lemia TLK vadovo norai ir įsakymai. Tai yra akivaizdus įgaliojimų viršijimas. O ar bus nustatytas piktnaudžiavimas - parodys tyrimas, tačiau aš manau, kad taip tikrai bus.“

2010 m. sausio 22 d. vyko Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Teritorinėms ligonių kasoms skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms tvarkos ir lėšų skirstymo kontrolės. Į posėdį buvo pakviestas Klaipėdos TLK direktorius Alfridas Bumblys ir viena UAB „Ambulansas“ Šilalės GMP skyriaus vadovė. Klaipėdos TLK manymu ši aplinkybė kelia abejones dėl galimai tendencingos tyrimo eigos.

Po darbo grupės posėdžio 2010 m. sausio 22 d. TV3 Žinių laidoje Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas apskelbė, kad „Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Klaipėdos TLK veiklos.“

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis 2010-03-31 paaiškinime Komisijai nurodė, kad komisija, gavusi Jungtinės valstybės institucijų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų bei jų kitų darinių profesinės sąjungos kreipimąsi dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio ir jo sutuoktinės, dirbančios Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, veiklos, pavedė darbo grupei atlikti tyrimą.

Antikorupcijos komisijos pirmininkas kęstas Komskis paaiškino, kad nors ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenij Maichailovskij 2009-09-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2008-10-15 LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-222-08, įtariant Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorių Alfridą Bumblį piktnaudžiavus tarnyba, tačiau nutarime konstatuota, kad Alfrido Bumblio veiksmai neatitiko lokalinių norminių aktų reikalavimams ir jis viršijo įgaliojimus. Todėl, 2009-12-14 atvykus į Klaipėdos TLK, direktoriaus Alfrido Bumblio buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl prokuroro nutarime minimų pažeidimų, o taip pat pasidomėta ar tokie patys pažeidimai nėra daromi šiais metais planuojant ir skirstant lėšas greitosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti.

Dėl kaltinimo galimai skleidžiant melagingą informaciją apie taikytiną 2004 m. sveikatos ministro įsakymą, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis nurodė, kad „darbo grupės 2010-01-22 posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė N.Ribokienė paaiškino ir patvirtino, kad ne K. Komskis „neteisingai supranta“ minimą konkretų ministro įsakymą, o kai kurios teritorinės ligonių kasos nepagrįstai šiuo įsakymu nesivadovauja“.

Rašte Komisijai dėl pasisakymų per masines visuomenės informavimo priemones Kęstas Komskis paaiškino, kad Antikorupcijos komisijos veikla ir posėdžiai yra vieši, todėl yra privaloma visuomenę informuoti apie Komisijos nagrinėjamus klausimus, pastebėtus pažeidimus. Seimo Antikorupcijos Komisijos įstatymo 8 str. 7 d. yra numatyta, kad informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas komisijos narys. Šiuo metu Komisijoje yra atliekamas tyrimas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo kontrolės tiek valstybinėje ligonių kasoje, tiek teritorinėse ligonių kasose. Komisijos darbo grupė renka informaciją, ją analizuoja, sistemina ir artimiausiu metu bus parengtas išvados dėl atliekamo tyrimo projektas, kurį darbo grupė teiks tvirtinti Komisijai.

Į kaltinimą, kad į Antikorupcijos komisijos sudarytos darbo grupės posėdį buvo pakviesta viena UAB „Ambulansas“ Šilalės GMP skyriaus vadovė ir Klaipėdos TLK manymu ši aplinkybė kelia abejones dėl tendencingos tyrimo eigos, Kęstas Komskis atkreipė dėmesį, kad informacija apie Komisijos ar jos darbo grupių nagrinėjamus klausimus, priimamus sprendimus yra vieša, todėl yra skelbiama Komisijos internetiniame tinklapyje. UAB „Ambulansas“ vadovė į posėdį raštu kviesta nebuvo. Tačiau apie organizuojamą posėdį ir jame nagrinėsimus klausimus informacija buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo bei Antikorupcijos komisijos internetinėje svetainėje. Ši informacija visiems yra prieinama, o Antikorupcijso komisijos darbo grupės posėdžiai yra vieši, todėl nebuvo pagrindo neleisti UAB „Ambulansas“ vadovei dalyvauti posėdyje ir išsakyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Darbo grupei vadovauja Antikorupcijos komisijos narys Saulius Bucevičius.

Seimo Antikorupcijos komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Antikorupcijos komisijos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 92-3209). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad Antikorupcijos komisijos sudarytos laikinosios tyrimo grupės parengtos ir Komisijai pateiktos išvados svarstomos Komisijos posėdyje. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisijos sprendimai priimamai Komisijos posėdyje atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas Komisijos nariams, numatantis, kad kol Komisija priims sprendimus dėl nagrinėjamo klausimo, Komisijos nariai privalo neskelbti informacijos apie klausimo tyrimo eigą, su juo susijusius asmenis ir gautą medžiagą.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Rekomenduoti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Kęstui Komskiui, viešai teikiant informaciją apie Seimo Antikorupcijos komisijos ar jos darbo grupės atliekamo tyrimo eigą, su juo susijusius asmenis ir būsimą komisijos sprendimą, laikytis Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2.

Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas

	Pažymos apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose
	2008 metai