Komisijos nariai: Vaidotas Bacevičius, Julius Dautartas, Jonas Juozapaitis, Egidijus Klumbys, Konstantas Ramelis, Rūta Rutkelytė, Algimantas Salamakinas, Dalia Teišerskytė, Mečislovas Zasčiurinskas.

Kviestieji asmenys: Seimo Pirmininko patarėjas Egidijus Rumbutis, Kompozitorių sąjungos narys Anatolijus Lapinskas.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau – Komisija) kreipėsi Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, prašydamas paaiškinti, ar tokia Seimo narių veikla, kai atliekama koncertinė programa, už kurią sumokamas autorinis honoraras, yra laikytina kūrybine veikla, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos mėn. 1 d. nutarimas Nr. 04/04 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnyje teigiama, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ir įmonėse. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Šio Konstitucijos straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Seimo nario teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto 6 straipsnyje atkartojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Seimo statuto 15 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Šiame statuto straipsnyje pateikiama, kas laikytina Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą –„autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t. y. kaip tokį Tautos atstovą, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla ir kad Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises, apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno.

2004 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarime, aiškinant kūrybinės veiklos konstitucinę sampratą, pažymėta, kad „Pagal Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.“ Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje irgi nurodoma, kad „autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veikos rezultatas.“

Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas Konstitucijos 42 straipsnio ir 60 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad Seimo nario kūrybinė veikla Konstitucijoje yra atribota nuo darbo, tarnybos ar pan. santykių ir Seimo narys kūrybinės veiklos laisvę įgyvendina ne kaip darbo, tarnybos ar pan. santykių subjektas.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 60 straipsnio sąvoką „darbas“, pažymėjo, kad „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ vartojama sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos.“

Taip pat Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad „Sprendžiant, ar Seimo nario tam tikra veikla yra užsiėmimas verslu, komercija ir pan., kiekvienu atveju reikia įvertinti tos veiklos turinį bei visas kitas aplinkybes.“

Koncertinės programos atlikimas kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Atlikėjas, tuo pačiu ir autorius, gali pateikti savo autorinį, originaliai atliekamą muzikos, ar kitą sceniniam atlikimui skirtą kūrinį, bet gali tik atlikti ir kito autoriaus sukurtą muzikos ar kitą sceniniam atlikimui skirtą kūrinį. Bet kuriuo atveju atlikėjas įsipareigoja už tam tikrą atlygį (autorinį honorarą ar bet kokią kitą piniginę išmoką), tam tikrai įstaigai, įmonei ar organizacijai atlikti tam tikrą darbą, t. y. pravesti ar kaip nors kitaip atlikti koncertinę programą. Be to, originalus muzikos ar kitas sceniniam atlikimui skirtas kūrinys paprastai būna sukurtas anksčiau, negu jis pateikiamas koncertinės programos atlikimo metu.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 2003, Nr.28-1125) 6 straipsnyje apibrėžiama, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata, autorius yra autorinių teisių subjektas. Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamas atlikėjo apibrėžimas. „Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius“. Atlikėjai, remiantis aukščiau minėto įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostata, nelaikytini autorių teisių subjektais. Atlikėjai kartu su fonogramos gamintojais, transliuojančiomis organizacijomis, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojais, yra gretutinių teisių subjektai. Taigi autorinių sutarčių subjektais gali būti tik kūrinį sukūrę autoriai, kurie remiantis autorinėmis sutartimis turi teisę į autorinį atlyginimą. Atlikėjai už kūrinio atlikimą turi teisę gauti atlyginimą, bet ne autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, t. y kūrinio sukūrimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnyje ir Seimo statuto 15 straipsnio 4 dalyje Seimo nariui suteikiama galimybė gauti (išskyrus atlyginimą, mokamą iš valstybės biudžeto už Seimo nario darbą) atlyginimą (autorinį honorarą) už kūrybinę veiklą.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Seimo narių veikla, kai atliekama koncertinė programa, už kurią sumokamas autorinis honoraras, nelaikytina kūrybine veikla.

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė –1.

Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas

	Pažymos apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose
	2008 metai