Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija) Jonas Juozapaitis, Egidijus Klumbys, Vytautas Kurpuvesas, Konstantas Ramelis, Algimantas Salamakinas, Ona Valiukevičiūtė, Mantas Varaška, Mečislovas Zasčiurinskas išnagrinėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos prašymus ištirti, ar Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė, vesdama 2009 m. balandžio 28 d. Seimo plenarinį posėdį, nepažeidė Seimo statuto.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr.170/64 kreipėsi į Komisiją, nurodydama, kad 2009 m. balandžio 28 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, svarstant 1-2 klausimą dėl Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ (projektas XIP-575), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis, vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsniu, prašė klausimo svarstyme padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kuriame galėtų dalyvauti asmuo, kurio atleidimo iš pareigų klausimas yra svarstomas - Seimo kancleris G. Vilkelis, tačiau Seimo posėdžiui vadovavusi Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė atsisakė suteikti galimybę Seimo nariams balsuoti dėl pertraukos, motyvuodama, kad tai yra specialioji procedūra ir pertraukos prašyti negalima. Frakcijos nuomone, Seimo posėdžio pirmininkė, atsisakydama teikti balsuoti dėl pertraukos, galimai pažeidė Seimo statuto 109 straipsnio nuostatas.

Seimo statuto 109 straipsnyje reglamentuojama klausimo svarstymo pertraukos ir svarstymo atidėjimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.

Seimo statuto specialiajame trisdešimt penktajame skirsnyje „Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimas“ numatyta Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimo tvarka. Statuto 217 - 218 straipsniuose įtvirtintos specialiosios normos, kurios taikomos atleidžiant iš pareigų Seimo pareigūnus ir valstybės institucijų vadovus. Tačiau spręsdamas šių asmenų atleidimo iš pareigų klausimus, Seimas taip pat yra saistomas bendrųjų Seimo statuto normų, kurios reglamentuoja teikiamo pasiūlymo atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą teisinę formą (turi būti pateiktas Seimo nutarimo projektas), taip pat sprendimo priėmimo tvarką (balsavimo dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų ir balsų skaičiavimo procedūra taip pat numatyta Seimo statuto septynioliktajame skirsnyje). Pažymėtina tai, kad bendroji Seimo statuto 109 straipsnio norma, reglamentuojanti klausimo svarstymo pertraukos ir svarstymo atidėjimo tvarką, nustato, kad minėtame straipsnyje nurodyti subjektai gali reikalauti padaryti pertrauką ar atidėti klausimo svarstymą kitam artimiausiam posėdžiui svarstant kiekvieną klausimą. Specialiosios Seimo statuto 217 – 218 straipsnių normos nenustato kokių nors imperatyvių išlygų dėl klausimo svarstymo pertraukos ar svarstymo atidėjimo. Sistemiškai aiškinant bendrųjų ir specialiųjų Seimo statuto normų taikymo klausimą, teisiškai nepagrįsta teigti, jog svarstant Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo klausimus, negalima vadovautis Seimo statuto 109 straipsnio nuostatomis.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 2009 m. balandžio 28 d. rašte Komisijai Nr.170/65 nurodė, kad 2009 m. balandžio 28 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, svarstant klausimą dėl Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ (projektas XIP-575) Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, remdamasi Seimo statuto 218 straipsnio 2 dalimi, siūlė klausimo galutinį sprendimą atidėti, kol pasveiks Seimo kancleris Gintautas Vilkelis ir galės atsakyti į Seimo narių klausimus bei išdėstyti savo nuomonę. Pirmininkaujanti Seimo posėdžiui Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė nesutikusi to daryti, frakcijos nuomone, galimai pažeidė Seimo statuto nuostatas.

Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Seimo statuto 218 straipsnyje reglamentuota Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimo procedūra. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į kalsimus. 2009 m. balandžio 28 d. Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas Seimo kanclerio G. Vilkelio atleidimo iš pareigų klausimas, Seimo kancleris G. Vilkelis posėdyje nedalyvavo (dėl ligos). Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, atsakydamas į Seimo narių priekaištus dėl to, kad nesuteikiama galimybė Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui pasiaiškinti dėl jam mestų kaltinimų ir atsakyti į Seimo narių klausimus, nurodė, kad „kiek aš žinau, nelabai ruošiasi atsakyti į kai kuriuos mūsų klausimus“ ir pažymėjo, kad „Seimo kancleriui G. Vilkeliui yra įteiktas pranešimas, kad šiandien Seimo posėdyje bus svarstomas Seimo nutarimo dėl kanclerio atleidimo projektas. Taigi tikrai sudarytos galimybės ir teisė kalbėti ir išsakyti savo nuomonę.<...> Taigi, aš manau, kad fiziškai išgirsti arba išsakyti jums savo argumentus, mielieji kolegos, kancleris norėdamas tikrai galėjo, arba, informuodamas apie gautą ir įteiktą sekretoriato informaciją, galėjo paprašyti, kad būtų galima nukelti į kitą dieną. Jokios reakcijos, deja, nebuvo“.

Sistemiškai aiškinant Seimo statuto 31 straipsnio ir 218 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai galima teigti, jog Seimo kanclerio atleidimui iš pareigų yra būtini: a) motyvuotas Seimo Pirmininko siūlymas Seimui atleisti Seimo kanclerį iš užimamų pareigų ir b) Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas Seimo sprendimas atleisti Seimo kanclerį iš užimamų pareigų. Pažymėtina ir tai, kad Seimo statuto 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta Seimo pareigūno atleidimo procedūra taip pat saisto Seimą. Tai, jog minėto straipsnio nuostatos reikalauja, kad posėdyje, kuriame svarstomas Seimo pareigūno atleidimo klausimas, dalyvautų ir pats pareigūnas, dėl kurio atleidimo yra sprendžiama, užtikrina: a) absoliučią atleidžiamo pareigūno teisę į gynybą, t.y. galimybę pateikti argumentuotus atsakymus dėl nepasitikėjimo jo veikla; ir b) Seimo teisę išklausyti atleidžiamo pareigūno argumentus ir nuspręsti, ar atleidimo iniciatoriaus pateikti argumentai yra pagrįstas ir pakankamas pagrindas atleisti Seimo pareigūną iš užimamų pareigų. Kitaip tariant, šio straipsnio normos užtikrina teisės principo – tebūnie išklausyta ir antroji pusė – įgyvendinimą.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Pripažinti, kad 2009 m. balandžio 28 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, svarstant 1-2 klausimą dėl Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ (projektas XIP-575), buvo pažeistos Seimo statuto 109 ir 218 straipsnio nuostatos.

Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė – 0.

Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas

	Pažymos apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose
	2008 metai