2010-01-14 Nr.
101-I-1
Vilnius
Seimo
Etikos ir procedūrų komisija (toliau Komisija): Vaidotas Bacevičius, Vytautas
Bogušis, Vida Marija Čigriejienė, Julius Dautartas, Jonas Juozapaitis, Egidijus
Klumbys, Vytautas Kurpuvesas, Antanas Nedzinskas, Rūta Rutkelytė, Algimantas
Salamakinas, Ona Valiukevičiūtė, Mečislovas Zasčiurinskas remdamasi Lietuvos
Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio1 dalies 4 punkto nuostata nagrinėjo
procedūrinį ginčą dėl Seimo nutarimo Dėl vietos savivaldos modelio ir
tiesioginių mero rinkimų projekto Nr. XIP 1582 pateikimo atitikimo teisės
aktų nuostatoms.
Etikos
ir procedūrų komisija konstatuoja:
2009
m. gruodžio 22 d. vakariniame Seimo plenariniame posėdyje buvo pateiktas Seimo
nutarimo Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių mero rinkimų projektas
Nr. XIP 1582 (toliau Projektas), kurio iniciatorius Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Projekto pateikimo Seimo posėdyje metu kilo abejonės, ar Vyriausybė
gali rengti ir teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo projektą.
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 68 straipsnyje nurodoma, kad įstatymų leidybos
iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir
Vyriausybei bei 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Ši
Konstitucijos nuostata išplėsta Seimo statuto 135 straipsnio 1 dalyje, kur
teigiama, kad įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų
leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją
turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstatymo 20 straipsnyje, aptariant Vyriausybės įstatymų
leidybos iniciatyvos teisę, šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Vyriausybė
turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Antrojoje šio straipsnio
dalyje, reglamentuojančioje Vyriausybės veiksmus įgyvendinant įstatymų leidybos
iniciatyvos teisę, jau minimi ne tik įstatymų projektai, bet ir Seimo nutarimų
projektai: Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima
nutarimą.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 29 d. nutarime pažymėjo, kad
Poįstatyminiai aktai, tarp jų ir Konstitucijos 70 straipsnio antrojoje dalyje
minimi kiti Seimo priimti aktai, paprastai skiriami įstatymams įgyvendinti,
todėl jie leidžiami remiantis galiojančiais įstatymais ir negali jiems
prieštarauti. <...>Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo
realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties
įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia
konkuruotų su įstatymo normomis.
Seimo
Teisės departamentas išvadoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl vietos
savivaldos modelio ir tiesioginių mero rinkimų projektui nurodė, kad Projektu
siekiama nustatyti ne įgyvendinimo kryptis, bet reglamentuoti tuos
visuomeninius santykius, kurie turi būti reglamentuojami įstatymu. <...>
šių teisinių santykių reglamentavimas poįstatyminiu teisės aktu, o ne įstatymu,
gali iškreipti iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, kurios
privalo paisyti įstatymų leidėjas ir kiti teisėkūros subjektai. Teisės
departamentas išvadoje dėl Projekto pasisakė, kad Teisės akto formos
nesilaikymas, kai Konstitucija reikalauja, kad tam tikri santykiai būtų
reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu
(nepriklausomai nuo to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir
įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame
akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai
nereguliuoja), gali būti pakankamu pagrindu tokį poįstatyminį aktą pripažinti
prieštaraujančiu Konstitucijai.
Seimo
statuto V dalyje reglamentuojama įstatymų leidybos procedūra. Seimo statuto V
dalies devynioliktojo skirsnio 138 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad jeigu Teisės
departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai
apsvarstyti šį projektą.
Seimo
statuto 135 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad Statuto V dalies reikalavimai,
išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių
aktų projektams.
Teisės
ir teisėtvarkos komitetas prieš pateikiant Projektą Seimui jo preliminariai
nesvarstė.
Etikos
ir procedūrų komisija nusprendė:
Remiantis
Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalies nuostata siūlyti perduoti Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetui preliminariai apsvarstyti Seimo nutarimo Dėl vietos
savivaldos modelio ir tiesioginių mero rinkimų projektą Nr. XIP 1582.
Balsavimo rezultatai:
už 11, prieš 0, susilaikė 1.
Komisijos
pirmininkas Algimantas Salamakinas