Pastaruoju metu pasigirsta kalbų apie statybos sektoriaus atsigavimą, tačiau džiūgauti dar nėra ko, nes šio itin reikšmingo visai ekonomikai sektoriaus augimas lėtas ir labai nežymus. Šioje srityje dirbantys specialistai sako susiduriantys su įvairiomis problemomis. Statybos sektorius atsigautų greičiau, jei nestrigtų ES parama.
Statybos sektorius savotiškas veidrodis, kuriame atsispindi reali šalies ekonomikos padėtis. Šis sektorius skatina vidaus paklausą, sukuria daug darbo vietų, į biudžetą patenka mokesčiai. Yra paskaičiuota, kad nuo statybos darbų, kurių vertė 1 mlrd. litų, į biudžetą grįžta pusė sumos, įskaitant netiesioginius mokesčius. Sukuriama 10 tūkst. darbo vietų. Štai kodėl statyba itin reikšminga visų šalių ekonomikoms, spaudos konferencijoje liepos 21 d. aiškino Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Parlamentaro teigimu, nuo statybos sektoriaus iš dalies priklauso ir vidaus vartojimas, o šis kol kas Lietuvoje nekinta. Eurostat duomenimis, Lietuva kartu su Latvija viena iš paskutiniųjų Europos Sąjungos šalių pagal vidaus vartojimą.. Statybos sektoriaus pirmojo ketvirčio nuosmukis Lietuvoje taip pat vienas didžiausių tarp ES šalių narių 42,9 proc.
Statybos sektoriaus atsigavimas kol kas labai nedidelis. Reikėjo suskubti statyti ar renovuoti objektus, kuriems buvo paskirtas finansavimas iš Europos Sąjungos ar valstybės investicijų programos, tokiu atveju statybos sektorius būtų atsigavęs kur kas greičiau. Kai yra pinigų stygius, Lietuva turi pasirūpinti, kad ES lėšos būtų panaudotos kuo greičiau ir efektyviau. Šiemet numatyta įsisavinti per 8 mlrd. litų ES lėšų. 2 mlrd. litų taip ir liko neįsisavinti praėjusiais metais. Lietuva vėluoja dėl įvairių priežasčių. Statybinių organizacijų vadovai skundžiasi, kad Lietuvos verslo paramos agentūroje dirbančiųjų kompetencija kelia abejonių. LVPA paliko jos vadovas, paskui pavaduotojas. Lieka dirbti kompetencijos ir patirties stokojantys žmonės, sako LSDP frakcijos seniūnas.
Aplinkos projektų vertinimo agentūra, tų pačių statybos įmonių vadovų teigimu, dirba efektyviau, bet yra problemų.
Vėluoja atsiskaitymai už atliktus darbus. ES lėšų kai kada tenka laukti ir tris mėnesius, o taip būti neturėtų. Dėl to sutrinka atsiskaitymai tarp ūkio subjektų. Dar viena problema švietimo objektų renovacija. Artėja mokslo metų pradžia, lėšos paskirtos, bet sutarčių pasirašyta labai mažai. Peršasi išvada, kad dėl vėlavimo dalyje mokyklų mokslo metus gali tekti pradėti ne rugsėjį, bet spalį, sako A. Butkevičius.
Atstovė spaudai Evelina Butkutė
Tel. 2396327, 865048830
