Nors komerciniai bankai džiaugiasi pelnu, bankinių operacijų įkainiai auga, skelbiama, jog bus atleidžiami darbuotojai. Socialdemokratai pakvietė Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską pasikalbėti, kaip Lietuvos bankui sekasi užtikrinti komercinių bankų priežiūrą, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymas nepabrangins skolinimosi, ar Lietuvai ne parankiau buvo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, kiek Lietuvos komerciniai bankai nukentės nuo Graikijos krizės ir kitais klausimais.
Atsakydamas į Seimo nario Broniaus Paužos klausimą apie galimybes skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), V. Vasiliauskas kalbėjo, jog Lietuva turėtų turėti galimybę rinktis. Jo teigimu, kaimynai latviai pasirinko griežtesnę programą kreditą su didžiuliais įsipareigojimais, tačiau yra ir švelnesnių instrumentų: lankstesnė kredito linija, kuri yra tarsi draudimo polisas, kurį prireikus galima panaudoti. Mano asmenine nuomone, mes turime turėti galimybę pasirinkti. Turėdami galimybę būtume laisvi spręsti, kalbėjo V. Vasiliauskas.
Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas teiravosi, ar Seimui priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą nebrangs skolinimasis iš bankų, kuo neretai pagąsdina komercinių bankų atstovai. Nematau jokių grėsmių, kad skolinimasis išaugs. Bankai visais laikais vertino savo klientą, vertino jų galimybes sugrąžinti paskolas. Tas baubas nėra toks baisus, kaip jis piešiamas, teigė Lietuvos banko vadovas.
V. Vasiliauskas nuramino socialdemokratus, jog dėl Graikijos krizės komerciniai bankai didelių nuostolių nepatirs, nes į Graikijos vertybinius popierius yra investavę labai nedidelę dalį savo turto. Jis pripažino, kad į šios šalies vertybinius popierius pinigų įdėjęs yra ir Lietuvos bankas. Mes taip pat esame investavę į Graikijos vertybinius popierius, tačiau konkretaus skaičiaus aš nenorėčiau ir negalėčiau įvardyti, sakė Lietuvos banko vadovas.
Kalbėdami apie bankų paslaugas apmokant komunalinius mokesčius, socialdemokratai atkreipė dėmesį, jog kai kurie šalies bankai gudrauja, imdami rinkti daugiau mokesčių, o gyventojai nebegali vienu pavedimu atsiskaityti už kelias komunalines paslaugas. Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas pasiūlė įstatymais įteisinti vieningą atsiskaitymų knygelę. Kaip pavyzdį jis paminėjo Vokietiją, kur yra tokia sistema.
Kaip didžiausią galvos skausmą V. Vasiliauskas įvardino bankų įkainius už mokėjimus eurais. Mokant internetu Lietuvoje tenka sumokėti 44 litus dvigubai daugiau nei Latvijoje. Atsiskaitant eurais banke, pavedimas Lietuvoje kainuoja 58 litus.
Pasak jo, Seimas netrukus turėtų priimti įstatymo pataisas ir nuo kitų metų šalies gyventojai, nepatenkinti bankų įkainiais, galėtų kreiptis į Lietuvos Banką, o ne į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė
