Dabartinės valdžios nustatyta ir įstatymais reglamentuota gyventojų atsiskaitymo už šaltą ir vandenį tvarka Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose prašosi rimtos pertvarkos. Tokią išvadą galima padaryti po pirmadienį vykusio narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės, laikinosios sostinės savivaldybės tarybos narės, Socialdemokratų partijos Kauno skyriaus pirmininkės Orintos Leiputės susitikimo su Kauno vicemeru Kęstučiu Kriščiūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi Antanu Nesteckiu, akcinių bendrovių Kauno vandenys ir Kauno energija vadovais Viliumi Buroku ir Rimantu Baku.
Susitikimuose su Seimo nare Birute Vėsaite kauniečiai jau seniai skundžiasi nevykusia gyventojų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį tvarka, dėl įvairių priežasčių gerokai pabranginančia komunalines paslaugas. Nemažai sumaišties čia įnešė Energetikos ministerija, agitavusi gyventojus rinktis karšto vandens tiekimą iš dviejų būdų, kai iš tiesų, anot savivaldybės administracijos direktoriaus socialdemokrato Antano Nesteckio, jokio pasirinkimo nebuvo.
Lapkričio 1-ąją įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios turėtų griežčiau reglamentuoti monopolistinių šilumos tiekėjų veiklą. Be to, šilumos tiekėjams neleidžiama daryti įtakos šilumos punktų įrenginių darbui, todėl pirmasis būdas iš viso neteko prasmės.
Dabar jau ta pati Energetikos ministerija jau agituoja už antrąjį karšto vandens tiekimo būdą ir planuoja teikti Seimui naujo Šilumos ūkio įstatymo projektą, kuriame žadama atsisakyti ir pirmojo, ir antrojo karšto vandens tiekimo būdo, iš esmės paliekant individualų karšto vandens tiekimą vietoje (bute), naudojant dujas, elektrą, kietąjį kurą geriamam vandeniui iki higienos normomis nustatytos temperatūros pašildyti. Tai būtų revoliucinė pertvarką, kuri galėtų būti įgyvendinama tik vienu metu visame mieste, nes kitaip būtų išbalansuota visa karšto vandens tiekimo sistema.
Gyvenamųjų namų bendrijos, kaip sakė susitikime dalyvavusi Dainavos bendruomenės pirmininkė Daiva Valentaitė, šiuo metu yra sutrikusios, neaiški ir supainiota karšto vandens tiekimo sistema, apsunkina gyventojų atsiskaitymą už paslaugas, kontrolę, kiek iš tiesų sunaudota vandens ir šilumos.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kokia galėtų būti geriausia karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo sistema, siūlė savo variantus, tačiau galiausiai pripažino, kad kai kurioms idėjoms įgyvendinti vis dėlto trūksta teisinių aktų. Seimo narė Birutė Vėsaitė žadėjo dėl to kreiptis į Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetus, kai kurias ministerijas.
