Jūsų kaip ir nėra. Kol žaibas netrenks. Kol nebus pavojuje žmonių gyvybės. Kol nedegs namas ar bažnyčia. Kai atsitinka nelaimė, visų žvilgsniai ir viltys – į Jus, ugniagesius. Ir man nelengva atsakyti į klausimą, kodėl Jūsų nemyli Jūsų, ugniagesių, generolas.
Kodėl uždaromos savivaldybių ugniagesių komandos vietoj to, kad būtų stiprinamos, modernizuojamos?
Kodėl Jūs, ne kartą rizikavę savo gyvybėmis, dabar metami į gatvę, nes kaimuose tik „imituojate gaisrų gesinimą“? Taip apie Jus, savo kolegas, dirbančius pagal darbo sutartis rajonuose, neseniai pareiškė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius generolas Remigijus Baniulis.
Sulaukėme: iš rajonų ugniagesių šaiposi ir jais piktinasi ne gyventojai, nukentėję ar bijantys nukentėti nuo gaisrų, o generolas. Pareigūnas, atsakingas už gyventojų ir jų turto saugumą, už priešgaisrinę gelbėjimo sistemą.
Ir ko čia nesišaipysi, nes nė piršto nepajudinta, kad situacija būtų kitokia. Juk Jumis rūpinasi nuskurdusios savivaldybės, kurioms valstybė neskiria pakankamai lėšų nei Jūsų atlyginimams, nei įrangai. Juk Jūs, savivaldybių ugniagesiai, ne tik neprivalote, neturite reikiamos įrangos, priemonių, bet ir teisės neturite eiti į ugnį, į uždūmintas patalpas, dirbti cheminėje, radiacinėje aplinkoje, ardyti ir lipti į aukštį. Nors patys pirmieji atvykstate į nelaimės vietą, žmonių, esančių degančiame name, negalite gelbėti. Arba tai darote be įrangos, savo nuožiūra rizikuodami prarasti savo gyvybę. Ir tik po kelių dešimčių minučių atvyksta stipresnės pajėgos, statutiniai ugniagesiai.
Ar svarbios tos minutės? Kai gelbėjamos žmonių gyvybės, turtas, svarbios ir minutės, ir sekundės. Generolas, neseniai atsakydamas į priekaištus dėl į gatvę išvaromų ugniagesių, dėl blogėjančio gyventojų saugumo viešai pareiškė, kad „minutė, jau įsiplieskus liepsnai, nieko nereiškia“.
Jei taip teigtų ugnies generolas, būtų normalu.
Jau prieš daugiau kaip dvejus metus Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovai reiškė aiškų nepasitenkinimą dėl priešgaisrinės situacijos, dėl varganos nestatutinių ugniagesių tarnybos ir vis didėjančio nesaugumo rajonuose. Kartu su ugniagesiais parengėme įstatymo pataisas, kad savivaldybių ugniagesių tarnybos pereitų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žinion, o pagal darbo sutartį dirbantys ugniagesiai taptų statutiniais pareigūnais. Pateikti argumentai, skaičiavimai. Galų gale, juk ugnis vienodai kaitri ir dirbančiam pagal darbo sutartį ugniagesiui, ir statutiniam ugniagesiui. Vienodai kaitri ir Vilniuje, ir Balbieriškyje.
Pritarimo nesulaukta nei Seime, nei Vyriausybėje, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente.
Parengėme įstatymo projektą, kad savivaldybių ugniagesiai, dirbantys pagal darbo sutartis, taptų bent mažiausiais, menkiausiai apmokamais valstybės tarnautojais. Vėl pritarimo nesulaukta.
Praėjusiais metais ugniagesiai piketavo – dėl numatomo priešgaisrinių punktų naikinimo, dėl skurdaus finansavimo, dėl mažėjančio visuomenės saugumo. Vidaus reikalų ministras viešai pasiūlė ugniagesiams „eiti derėtis su Finansų ministerija, o paskui su Seimu, nes, kaip žinote, biudžetas yra įstatymas, o įstatymai priimami Seime“. Žodžiu, ugniagesių problemos – ne ministro reikalas.
Pateikėme Seimui įstatymo pataisą, kad biudžete savivaldybių ugniagesiams būtų skirta papildomai 5 milijonai litų. Vėl pritarimo nesulaukta. Tų 5 milijonų litų šalies savivaldybių ugniagesiams šiemet neatsirado.
Maža to, ir ministras, ir generolas džiugiai paskelbė turį idėją fix: vietoj į gatvę išvaromų ugniagesių profesionalų gaisrus savivaldybėse gesins savanorių brigados. Seimui pateiktas Savanorių ugniagesių veiklos įstatymo projektas. Seime paaiškinta, kad savanoriams bus nupirkta apranga, įranga, nauji automobiliai, žodžiu, viskas aukščiausiame lygyje.
Esu už savanorystę. Tik neaišku, kodėl reikia į gatvę mesti profesionalus ugniagesius, jiems nemokėti atlyginimų, nepirkti nei specialių rūbų, nei įrangos, nei naujų automobilių, o visa tai nupirkti savanoriams. Juolab kad savanoriais ugniagesiais per vieną dieną netampama, būtinas ir specialus pasirengimas, ir patirtis. Tokią – savanorių ugniagesių sistemą – galima sukurti mažų mažiausiai per kelerius metus, jei apskritai pavyks sukurti.
Pirma sukurkim, o paskui naikinkim. Dabar daroma priešingai. O kas kenčia? Pirmiausia nedidelių miestų, miestelių ir kaimų gyventojai.
Reiktų padėkoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Arvydui Anušauskui, kuriam kilo daug rimtų klausimų dėl tų ugniagesių savanorių brigadų ir rožinėm spalvom piešiamo padidėsiančio visuomenės saugumo. Yra reali galimybė, kad pavasarį bus vėl grįžta prie Jūsų, savivaldybių ugniagesių, finansavimo ir statuso klausimo.
Su ugnimi žaisti nevalia. Net jei tu ministras ar generolas.
Seimo narys Valerijus Simulik
