Birželio 6 dieną netekome šviesaus atminimo prof. Justino Karoso. Lietuvos politinėje padangėje užgeso dar viena žvaigždė. Justinas Karosas buvo ir liks pavyzdžiu ateinančioms kartoms, kaip santūriai, tyliai, bet nepaprastai išmintingai daryti didelius darbus, reikalingus gimtinei ir Lietuvos žmonėms.
Justinas Karosas gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono Sangrūdos kaime valstiečių šeimoje. 1958 m. baigęs Sangrūdos vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį baigė 1963 metais, tapdamas lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoju. Visą gyvenimą Justinas liko ištikimas savo profesijai ir gerbė gimtąją kalbą, nesidrovėdamas pataisyti netaisyklingai kalbančius kolegas, atkreipdamas dėmesį net į menkiausias klaidas.
19671969 m. Justinas Karosas studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje, apgynė filosofijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. 19711972 m. stažavo Austrijoje, Vienos universitete. 1981 m. jam buvo paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija, todėl nuo 1984 m. daugiau negu pusantrų metų stažavo Frankfurto prie Maino, Manheimo ir Gyseno universitetuose, kur rinko medžiagą habilitaciniam darbui.
1994 m. pirmasis iš nepriklausomos Lietuvos filosofų Vilniaus universitete apgynė habilitacinį darbą, už jį suteiktas habilituoto humanitarinių mokslų daktaro vardas. 19631967 m. Justinas Karosas buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas, vyresnysis dėstytojas, docentas. 1989 m. išrinktas šio universiteto naujo įkurto Filosofijos fakulteto dekanu, juo dirbo iki 1992 m. 2000 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Nuo tos dienos Justiną kolegos ir bičiuliai vadino Profesoriumi, pagerbdami jo išmintį ir filosofišką požiūrį į gyvenimą bei politikoje vykstančius procesus.
Tapęs politiku, Justinas Karosas niekada nesistengė retušuoti savo biografijos faktų. Jis buvo TSKP narys, aktyvus LKP atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, buvo partijos pirmininko pavaduotojas, tarybos narys. Nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys.
19921996 m. ir 19962000 m. Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Užsienio reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetuose, buvo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos seniūnas, seniūno pavaduotojas.
20002003 m. Justinas Karosas dirbo Druskininkų savivaldybės tarybos nariu. 2000-aisiais išrinktas Seimo nariu LazdijųDruskininkų rinkimų apygardoje. Dzūkijos žmonės įvertino Justino darbštumą, atsakingumą, konkrečius darbus sprendžiant vietinių žmonių problemas, todėl patikėjo jam mandatą ir 2004, ir 2008 metais. Atsidėkodami už gerus darbus, druskininkiečiai išrinko Justiną Karosą Druskininkų miesto Garbės piliečiu.
2004 m. Justinas Karosas vadovavo Seimo Užsienio reikalų komitetui, buvo Tarptautinių ryšių su Vokietija grupės pirmininkas. Užsienio politikoje Justinas Karosas akcentavo geros kaimynystės santykius, straipsniuose ir spaudos konferencijose pabrėždamas, jog mažai valstybei reikia išminties puoselėti gerus santykius su kaimynais, tik tokia užsienio politika bus naudinga Lietuvai.
Justinas Karosas buvo kelių knygų, keliasdešimties straipsnių ideologijos ir vertybių teorijos klausimais, paskelbtų Lietuvoje ir užsienyje, autorius. Apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Justinas mėgo bendrauti su jaunais žmonėmis, dosniai dalydamas sukauptą patirtį ir patarimus. Filosofinį požiūrį į gyvenimą ir politiko darbą puikiai atskleidžia jo paties žodžiai: Prancūzijos aristokratai mokėdavo kalbėti neįžeisdami, netiesiogiai, pavyzdžiui, užuot tarę sėskis, sakydavo padaryk kėdę laimingą, o vietoj žodžio meluoju vartodavo nesakau tiesos. Taigi politikas negali šnekėti pagautas impulsų. Jo žodžiai turi būti gerai apgalvoti, kad nepakenktų partijai ar net valstybei.
Justinas Karosas visą gyvenimą jautė didžiulę atsakomybę už žodį, už žmones, už savo kraštą. Savo kilniu pavyzdžiu įkvėpdamas ir kitus.
Kolegos ir bičiuliai Justiną prisimins kaip šviesų, šiltą žmogų, stebinusį ne tik išmintimi, santūrumu, bet ir nepaprastai subtiliu humoro jausmu, kurie padėdavo išspręsti sudėtingus klausimus, priversdavo susimąstyti ir pačius didžiausius karštakošius. Justinas Karosas buvo iš tų asmenybių, kurios mokėdavo padalyti laiką. Jis mylėjo savo šeimą žmoną Vidą Zitą, dukras ir penkis vaikaičius.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius). Atsisveikinimas birželio 7 d., ketvirtadienį, nuo 18 iki 21 val., birželio 8 d., penktadienį, nuo 9 iki 21 val. Velionis bus palaidotas birželio 9 d., šeštadienį, Vilniaus Antakalnio kapinėse, urna išnešama 11 val., laidojimo ceremonija 12 val.
Artimųjų prašymu velionį pagerbkime dviem gėlių žiedais.
