Gruodžio 17-oji tokia Lietuvos valstybingumo istorijos data, kurios mums nereikia minėti, tačiau kurios mes neturėtume užmiršti. Tą dieną, prieš 82 metus, Lietuvoje įvyko politinis perversmas, sudavęs skaudų smūgį jaunos, dar devynerių metų nesulaukusios nepriklausomos valstybės parlamentinės demokratijos pamatams. Šį perversmą paprastai vadiname autoritariniu, arba tiesiog smetoniniu.
Mūsų valstybingumas nuolatos tapdavo svetimų galingesnių valstybių auka. Mes patirdavome jų invazijas, jų okupacijas, jų aneksijas. Tuo tarpu ši gruodžio 17-osios data yra mūsų vidaus politikos faktas. Jauna demokratija šiuo atveju neatsilaikė pati prieš save.
Matyt, pati svarbiausia pamoka, kurią mums perša tautos ir valstybės gyvenimo tokio pobūdžio datos tai glaudus ryšys ir subtili riba tarp vidaus ir užsienio politikos. Viena vertus, valstybė turi sugebėti save apginti, bet tai retai kada pavyksta vien savo jėgomis. Antra vertus, autoritarizmą vidaus politikoje visada maitina garsus išorinio pavojaus skelbimas.
O žvelgdami į dabartinį mūsų valstybės istorijos tarpsnį, mes turime teisę pasidžiaugti, kad pakartotinai atkūrus Vasario 16-ąją, mums pavyko neatkurti gruodžio 17-osios.
Taigi neminėkime, bet neužmirškime.
