Trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos narys Juozas Olekas, aukštąsias mokyklas vienijančių profesinių sąjungų bei Studentų atstovybių sąjungos atstovai dėstė susirūpinimą dėl šiuo metu Seime intensyviai svarstomo naujojo Mokslo ir studijų įstatymo. J.Olekas stebėjosi valdančiųjų noru pirmiau priimti įstatymo pataisas, o tik vėliau atsakyti visuomenei į rūpimus klausimus. Stebina, kad visas šis svarstymas apgaubtas paslapties skraiste, - stebėjosi socialdemokratų frakcijos narys. Politikui abejonių kelia ir noras paversti aukštąsias mokyklas viešosiomis įstaigomis, nes tokia aukštojo mokslo reforma gali baigtis baigsis universitetų turto privatizavimu.
"Didelių abejonių kelia aukštųjų mokyklų pavertimas viešosiomis įstaigomis ir taryboms suteikimas ypatingų teisių valdant turtą, tai gali sudaryti sąlygas naujai privatizavimo bangai. Pakeitus valdymą ir suteikus ministro paskirtiems žmonėms teisę disponuoti turtu, bijau, kad po kurio laiko nebeliktų nei kokybės, nei turto", - sakė J. Olekas. Politikas pažadėjo, kad sieks, kad prieš priimant įstatymą būtų surengtos viešos diskusijos, kuriose dalyvautų ir studentų, ir profesinių sąjungų ir mokslo bendruomenės atstovai, kurie turėtų galimybę išdėstyti savo nuomonę.
J.Olekas įsitikinęs, kad valdančiųjų siūlomas studijų krepšelių principas mažins studijų kokybę, nes aukštosios mokyklos esą stengsis išlaikyti studentą, mokantį pilną studijų kainą. Seimo narį stebina Švietimo ir mokslo ministro bandymai įtikinti, kad visi studentai tokiai krepšelizacijai pritaria.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigė, jog abejonių kelia siūloma tvarka, jog nebeliktų rotacijos, į valstybės finansuojamą vietą įstojęs studentas dėl jos galėtų būti ramus, nepaisant mokymosi rezultatų. Pagal siūlomą tvarką, į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą. Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas - jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus metus abiturientams žinomus baigimo kriterijus (egzaminų ir kitus rezultatus), kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. "Kaip žinia, abitūros egzaminai nėra galutinis rezultatas, neturėtų taip būti, kad įstojęs į nemokamą vietą nemokėtų visus ketverius metus. Rotacija per ketverius metus turėtų būti", - sakė I.Vareikytė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė doc. Asta Lapinskienė baiminosi politikų ketinimais politizuoti aukštąjį mokslą. "Šiandien akivaizdu, kad norima politizuoti aukštąją mokyklą, pačiame valdyme numatoma, kad daugumą skirs ministerija ir valdančioji dauguma, ir visas mokslas taps politizuotas", - kalbėjo doc. A.Lapinskienė. Naujoje įstatymo redakcijoje ji pasigedo ir dėstytojų socialinių garantijų reglamentavimo. "Dabartiniam įstatyme numatyta, kad dėstytojas dirba pagal sutartį, penkeriems metams, ir be jokių išeitinių išmetamas į gatvę, jei neišrenkamas dėstyti toliau. Jauni žmonės nesirenka darbo universitete, nes neturi jokių socialinių garantijų, dirba su terminuotom sutartim", - kalbėjo A.Lapinskienė.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Tel. 2396327, 865292009
