Seimo socialdemokratai, pasikvietę į frakcijos posėdį Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną, domėjosi situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje. Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius klausė, ar teisinga žiniasklaidoje pasklidusi informacija, kad į motininius Švedijos bankus buvo išpumpuota per 3 mlrd. Litų. Socialdemokratai taip pat teiravosi, kaip būtų atsiskaitoma su indėlininkais, jeigu kuris iš bankų atsidurtų sudėtingoje situacijoje, ar pati valstybė negalėtų įsteigti valstybinio komercinio banko.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas kalbėjo, jog natūralu, kad ekonominiam sunkmečiui paveikus ūkio subjektus, pasekmės juntamos ir bankiniame sektoriuje. Įmonės bankrutuoja, negrąžina paskolų, didėja blogų paskolų portfelis, bankai patiria nuostolių. Lietuvos banko valdybos pirmininkas nesutiko, jog bankai nebekredituoja verslo. Per pirmąjį pusmetį verslui buvo suteikta 4,5 mlrd. Lt. naujų paskolų, nors bendras paskolų portfelis ir sumažėjo 1 proc. lyginant su ankstesniu laikotarpiu. R.Šarkinas neigė, kad Lietuvos bankai teikia paskolas su aukščiausiomis palūkanomis Europos Sąjungoje, kadangi vidutinis palūkanų dydis (8,1 proc.) yra žemesnis nei Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, su šiek tiek mažesnėmis palūkanomis gali skolintis kaimynai lenkai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas socialdemokratams tvirtino, kad šiuo metu iš Skandinavijos bankų į mūsų šalį yra atvežta viso 34,2 mlrd. litų, jie cirkuliuoja Lietuvos ūkyje. Pasak R.Šarkino, kai baigiasi sutartys su motininiais bankais ir nerandama, kur būtų galima investuoti Lietuvoje, dalis finansų grįžta į motininius bankus, tačiau tai nereiškia, jog iš Lietuvos iškeliauja bankų pelnas. Kaip pozityvų reiškinį R.Šarkinas įvardijo indėlių nors ir nedidelį augimą, stebimą paskutiniu metu mūsų šalies bankuose. Indėlininkai gali būti ramūs, kadangi veikia indėlių draudimo įstatymas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas tvirtino nematąs tikslo valstybei turėti savo banką, nes šis turėtų dirbti analogiškomis sąlygomis kaip ir kiti šalies bankai, neiškreipiant bankų rinkos, nerealu, kad toks bankas kredituotų ūkį daug mažesnėmis palūkanomis nei kiti bankai. Pagaliau valstybė šiuo metu ir neturi tokių lėšų, kurios būtinos bankui įsteigti.
Nors šalies komerciniai bankai ir Lietuvos bankas yra dažnai kaltinami, kad pernelyg aukšti skolinimo tempai sukėlė ekonomikos perkaitimą, bet R.Šarkino teigimu, išdalinta paskolų gausa turi ir privalumą daug žmonių išsprendė nuosavo būsto klausimą. R.Šarkinas neigė, kad nebegalintys mokėti paskolų asmenys masiškai kraustomi iš įsigytų butų. Jo teigimu, pas antstolius atsiduria nebent tie, kurie nemoka nei paskolos, nei palūkanų, nei komunalinių mokesčių.
Socialdemokratai padėkojo už galimybę ne tik išklausyti informaciją, bet ir pasikeisti nuomonėmis. Seimo LSDP frakcija palankiai įvertino Lietuvos banko sprendimą skelbti šalies komercinių bankų pateikiamas skolinimo palūkanų normas, pagal kurias Lietuvos bankas skaičiuoja VILIBOR indeksą, ir tikisi, jog tai padės palaipsniui sumažinti palūkanas. Seimo LSDP frakcijos seniūno A.Butkevičiaus nuomone, tarp valstybės institucijų (Seimo ir Vyriausybės) ir Lietuvos banko būtinas konstruktyvesnis dialogas ir bendradarbiavimas, tai padėtų pasiekti didesnio skaidrumo Lietuvos banko veikloje, politikai ir visuomenė turėtų daugiau informacijos, būtų lengviau priimti sprendimus, atitinkančius visuomenės poreikius šiuo ekonominio sunkmečiu.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Tel. 2396327, 865292009
