Frakcijos naujienos 

EN  FR

Kodėl nuo Lietuvos gyventojų slepiama būsima elektros kaina?


Ar Lietuvos gyventojai žino, kas jų laukia 2010 metais, kai bus uždaryta Lietuvos atominė elektrinė? Šia tema Seime spaudos konferenciją surengę Seimo LSDP frakcijos nariai informavo apie situaciją energetikos sektoriuje.  Pasak socialdemokratų, antradienį susitikę su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku,  frakcijos nariai įsitikino, kad didžioji dalis namų darbų kol kas nepadaryta: nėra paruošti reikiami teisės aktai, nepakeisti įstatymai ir nepriimti Vyriausybės nutarimai. „Didžiausia staigmena, kad daugelis elektros energijos vartotojų taps laisvaisiais vartotojais. Jais taps visi subjektai, kurie per metus sunaudoja daugiau kaip 400 kW elektros energijos“, - kalbėjo Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, tiek suvartoja didelė mokykla, tokiais laisvaisiais vartotojais taps praktiškai visos ligoninės ir panašios įstaigos. Laisvieji vartotojai turės sudaryti elektros energijos pirkimo sutartį su tiekėjais. „Pavojus tame, kad jis turės užsakyti elektros energijos kiekį tam tikram laikotarpiui, jeigu užsisakys per daug ir nesunaudos – turės mokėti baudas ir delspinigius“, - teigė A.Butkevičius.  Jo teigimu, apie tokius pasikeitimus būsimieji vartotojais turėjo būti informuoti gerokai anksčiau.

Seimo narė Birutė Vėsaitė stebėjosi, kodėl Lietuvos piliečiai turės brangiau mokėti už Energetikos ministro norą patenkinti savo kaprizą sukurti laisvą rinką. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Elektrėnų elektrinė gamins elektros energiją naudodama mazutą. „Tai labiausiai aplinką teršianti ir CO2 emisiją didinanti kuro rūšis, todėl nesuvokiama, kodėl Lietuvos energetikos ministerija pasirenka būtent šią kuro rūšį. Elektros energijos, pagamintos Elektrėnuose, savikaina bus 2 kartus didesnė nei numatomos importuoti elektros energijos. Neaišku, kodėl Lietuvos vartotojai turės 2 kartus brangiau mokėti už elektros energiją, o tai vartotojams kainuos nei daug nei mažai – apie 100-200 mln. Lt. per metus“, - stebėjosi Seimo narė B.Vėsaitė.

Pasak jos, argumentas, kad tokiu būdu bus užtikrinta nepriklausomybė nuo Rusijos yra niekinis, nes pirminių energijos (mazuto, dujų) gavėjų kilmės šalis yra ta pati – Rusija. B.Vėsaitei kelia nuostabą ministerijos nuostata pirkti po 1 TWh iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. „Neaišku, kaip techniškai galima nusipirkti elektros energijos iš Baltarusijos ir Ukrainos“,- sako politikė. Jos manymu, nesusitarus su Rusija, elektros energijos pirkimas iš Baltarusijos ir Ukrainos yra labai komplikuotas, nes didelė dalis Ukrainoje pagaminamos elektros energijos techniškai gali atkeliauti tranzitu tik per Rusiją. Įvertinus tai, kad Baltijos šalims Ukraina gali pasiūlyti tik 200 MW, ir kad dalis eis per Rusiją, Lietuvai gali nieko nelikti.

                      Seimo narei kelia įtarimą ir sąlyga viešojo pirkimo konkurse, kad perkamo mazuto temperatūra, turėtų būti ne mažiau kaip 50 laipsnių Celsijaus. „Kas galėtų paneigti, kad tokią mazuto temperatūrą galėtų užtikrinti tik PKN-Orlen tiekėjas? Ar konkursas nėra išimtinai skirtas šiai įmonei? Ar tai nėra Lietuvos užmokestis už „Klaipėdos naftą“, kvepiantis nauju „Williamsu“?“, - klausia B.Vėsaitė.

Apibendrindama parlamentarė pastebi, kad LRV programos priemonė 352: parengti svarbių priemonių, skirtų sumažinti neigiamas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais pasekmes – 2009 m. II ketv. – neįvykdyta. Reikiamų teisės aktų projektai, leidžiantys sumažinti Rusijos energetinio importo kompanijų įtaką, neparuošti ir nepriimti. Laisvieji vartotojai nepasiruošę ir neinformuoti apie tai, kad patys turės apsirūpinti elektros energija po 2010 metų. Vartotojams teikiama klaidinga informacija apie būsimas elektros energijos kainas. Energetikos ministerija neturi vadybinių ir kvalifikacinių pajėgumų išanalizuoti ir paruošti reikiamus teisinius ir organizacinius sprendimus. Elektros energetikos įmonių vadovybės pakeistos ir neveiklios. Susitarimai dėl elektros energijos ir transportavimo pajėgumų užsakymo su kaimyninių valstybių energetikos įmonėmis nepadaryti.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs frakcijos narys Stanislovas Giedraitis kalbėjo, kad pasikeitus ekonominei situacijai, Lietuva galėtų bent pabandyti kreiptis į ES dėl Ignalinos atominės elektrinės II bloko sustabdymo termino patikslinimo. Jo teigimu, Lietuvos Vyriausybė tokio žingsnio nedaro, nors argumentų tam tikrai pakaktų: Atominės elektrinės uždarymo termino pratęsimas būtų naudingas ES ir finansiškai: Europa galėtų sutapyti 300 mln. Eurų, jau nekalbant apie energetinį saugumą bei aplinkos taršą, jei elektros energiją tektų gaminti naudojant mazutą. Politikas informavo, kad grupė Seimo narių renka parašus, kad parlamente būtų priimtas įstatymas dėl Ignalinos AE II bloko sustabdymo termino patikslinimo, kurį jau pasirašė dauguma Seimo LSDP frakcijos narių.

 

Daugiau informacijos:

Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius, tel. 869842665

Seimo narė Birutė Vėsaitė, tel. 869842143

Seimo narys Stanislovas Giedraitis, tel. 869999302

 

Seimo LSDP frakcijos informacija

Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė

Tel. 2396327, 865292009

 



www.lsdp.lt


© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ