Ilgą laiką Europos Sąjunga skatino gaminti biodegalus iš grūdinių kultūrų ir jais skiesti naftos produktus – dyzeliną ir benziną, o žemdirbius bei perdirbėjus malonino subsidijomis bei lengvatiniais akcizais. Biokuro gamyba pasaulyje taip įsisiūbavo, kad net trečdalis pasaulinio derliaus grūdų buvo skirta biokuro gamybai. Tačiau tokia politika pasirodė nei toliaregiška, nei progresyvi. Ekonomikos augimo metu, tai labai padidino grūdų kainas, Lotynų Amerikoje buvo kertami miškai, o tai dar labiau paspartino klimato kaitą mūsų planetoje.
Tačiau baisiausia laukia mūsų ateityje. Daugelyje pasaulio vietų labai greitai senka požeminiai geriamo vandens ištekliai. Sparčiausiai tai vyksta Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Jeigu tokie klimato kaitos palydovai kaip sausros ar gaisrai sukelia rimtą visuomenės dėmesį bei susirūpinimą, tai vandens išteklių mažėjimas vyksta tyliai ir nepastebimai. Tačiau mokslininkai jau muša pavojaus varpais ir sako, kad Trečias pasaulinis karas kils dėl vandens.
Gali kilti klausimas, kaip tai susiję su biodegalais iš grūdų? Ogi labai paprastai. Išsekus geriamo vandens ištekliams, šalys neužsiaugins pakankamai grūdų, o tai sudaro pagrindinį besivystančiųjų šalių gyventojų raciono dalį.
Prie to pridėkite dar nereguliuojamą gyventojų skaičiaus augimą besivystančiose šalyse ir vaizdas taps labai niūrus. Reikia pažymėti, kad jeigu žmogus per parą vidutiniškai išgeria 4 litrus vandens, tai maistui, kurį jis suvartoja, išauginti, perdirbti, paruošti, reikia 2000 litrų vandens. Kai kurios turtingosios šalys – tokios kaip Saudo Arabija jau dabar perkėlė savo žemės ūkio produktų gamybą į besivystančias šalis, kad kuo daugiau išsaugotų geriamo vandens išteklių.
Nors Europos žemynui tokia katastrofa likti be vandens negresia ir netolimoje ateityje ji taps vos ne pagrindiniu pasaulio grūdų aruodu, tačiau iš grūdų gaminti degalus yra nusikaltimas.
Europos Komisijai reikia prisipažinti, kad biodegalų iš grūdų skatinimo politika buvo klaida, skubiai reikia nutraukti tokios gamybos subsidijavimą ir atsiprašyti perdirbėjų, kurie suklaidinti prisistatė biodegalų perdirbimo įmonių. Be abejonės, susitarti su Europos žemdirbiais bus nelengva, nes šiandien jiems tai labai palankus verslas, tačiau kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo daugiau bėdų ir kataklizmų mes galime išvengti ateityje.
P.S. šias mintis autorė parsivežė iš “Kairas + 15“ konferencijos, vykusioje praėjusią savaitę Adis Abeboje (Etiopijoje), kurioje be kitų klausimų buvo nagrinėjami gyventojų plėtros bei klimato kaitos klausimai.
Birutė Vėsaitė,
LR Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos teisių parlamentinės grupės pirmininkė
Tel. 869842143
