Šiandien, gruodžio 16 d., Konstituciniame Teismo posėdyje buvo svarstomas Seimo nario V.Andriukaičio prašymas išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimo dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių nuostatas.
V.P.Andriukaičio teigimu, Konstitucinis Teismas jau išaiškino, kad pagrindinė aukštosios mokyklos autonomijos garantija yra Valstybės biudžete numatomi asignavimai ne tik aukštajam mokslui, bet ir kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai. V.Andriukaitis nori išsiaiškinti, ar lėšos numatytos gerai besimokančių piliečių nemokamam aukštajam mokslui turi būti numatytos ir šių mokyklų biudžetuose.
Kadangi Valstybės biudžetas yra tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metais, tai kyla klausimas, ar lėšos gerai besimokantiems valstybinėje aukštojoje mokykloje turi būti tvirtinamos kasmet, ar gali būti numatomos ilgesniam metu skaičiui. Konstitucinis Teismas turėtų išaiškinti, ar aukštosios mokyklos gali realizuoti savo autonomiją, jei jos biudžete nėra numatyti asignavimai gerai besimokančių studentų poreikiams patenkinti.
Taip pat Konstitucinis Teismas svarstys, ar valstybės lėšos skiriamos aukštosiose mokyklose gerai besimokančiųjų nemokamoms studijoms užtikrinti, gali būti skiriamos ir studijuojantiems nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
“Ar “gerai besimokančio piliečio aukštosiose mokyklose” sąvoka apima ir gerai vidurinę baigusio moksleivio pažymius, ar tik gerai besimokančio aukštojoje mokykloje rezultatus? Ar į pirmąjį kursą įstojusio studento rodiklius, kaip gerai besimokančio, turi būti įtraukti mokyklos baigimo rezultatai, o taip pat universiteto nustatyti kriterijai, ar tokie dydžiai turėtų būti numatyti įstatyme?”, - klausė V.Andriukaitis.
Anot V. Andriukaičio, kad būtų įgyvendinta Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostata, laiduojanti nemokamą mokslą “gerai besimokantiems piliečiams aukštosiose mokyklose”, ji turi būti apibrėžta įstatymu.
