Gerbiami Seimo nariai,
Jums visiems buvo išplatintas G. Steponavičiaus raštas "Dėl LR mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) konstitucingumo. Savo išvadoje ministras teigia: "Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo teigti, kad MSĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai."
Tokią pačią poziciją žodžiu plenarinio posėdžio metu išdėstė ir Ministras pirmininkas A.Kubilius. Tą pačią poziciją patvirtino dėl KT 2009-10-28 sprendimo ir Premjero sudaryta darbo grupė. Tuo tarpu Seimo Teisės departamento išvados yra kitokios:
"atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aktais formuojamos konstitucinės doktrinos reikšmę vertinant ir tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, teikiame savo nuomonę dėl galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, kurių turinys svarstytinas bei galėtų būti peržiūrėtas, remiantis Seimo narių grupės rašte minimuose Konstitucinio Teismo sprendimuose pateiktu aukštųjų mokyklų veiklos valstybinio reguliavimo principų išaiškinimu."
Teisės departamentas nurodė bent aštuonias problematiškas straipsnių vietas. Suprantama, KT nenagrinėjo dabar galiojančio MSĮ konstitucingumo, kuo ir motyvuoja Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius.
Tačiau KT pasisakė, kad "Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio Teismo."
Šis konstitucinis imperatyvas tiesiogiai galioja ir mums, Seimo nariams.
KT pasisakė ir apie atsakingą valdymą bei Seimo narių priesaikos vykdymą:
"Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (KT 2004 m. liepos 1 d. nutarimas)."
"Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.
Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.
Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas, Seimo nario konstitucinė priedermė atstovauti Tautai, jo įgaliojimai aiškintini atsižvelgiant į visą konstitucinį teisinį reguliavimą."
Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos šios bei kitos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t. y. jos negali būti interpretuojamos taip, kad būtų sudarytos prielaidos supriešinti Seimo nario viešuosius ir privačius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, naudoti Seimo nario laisvą mandatą ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Todėl nei Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, nei jos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą ir ignoruojant kitas konstitucines nuostatas bei jų sąsajas inter alia su Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą ir/arba asmens teises ir laisves, ignoruojant šių konstitucinių nuostatų turinio tarpusavio santykį, konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmę (KT 2004 m. liepos 1 d. nutarimas)."
Taigi, kolegos, nevykdyti savo priesaikos ir ignoruoti konstitucinį imperatyvą yra nusikalstama. Todėl mes, grupė Seimo narių, parengėme Seimo nutarimo dėl kreipimosi į KT projektą ir norime, kad Seimas kreiptųsi į KT, kad būtų galutinai išaiškintas aukštojo mokslo ir studijų konstitucinės doktrinos bei dabar galiojančio mokslo ir studijų įstatymo teisinis konstitucinis santykis. Aplaidus neveikimas užtraukia teisinę atsakomybę.
Pagarbiai,
Vytenis Andriukaitis
