Pasibaigus finansiniams metams, jau galima įvertinti, kokias neigiamas pasekmes Lietuvos gyventojams ir verslui atnešė naktinė mokesčių reforma, todėl Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius spaudos konferencijoje atkreipė žiniasklaidos dėmesį į aktualiausias problemas. „Auga nedarbas, padidėjo emigracija, auga šešėlinė ekonomika, o pastaruoju metu daug diskutuojame, ar valstybė skolinasi ne per brangiai“, – kalbėjo A. Butkevičius. Jo teigimu, valstybė, skolindamasi ilgesniam laikotarpiui (daugiau kaip 10 metų), sutikdama mokėti 7,625 proc. palūkanų, jas privalės mokėti visą paskolos laikotarpį, nepaisant ateityje galimo ekonominio pagerėjimo. „Kai pinigų rinkoje palūkanų norma žymiai sumažės, tai valstybės turės ir toliau mokėti tas pačias palūkanas. Tai rodo, kad pasitikėjimas mūsų valstybe yra žemas“, – kalbėjo LSDP frakcijos seniūnas.
Tačiau dar skaudžiau naktinė mokesčių reforma palies pačius smulkiausius verslininkus – individualių įmonių savininkus, kurie tik dabar susizgribo, kokie mokesčiai jiems gresia. Jie turės deklaruoti grynąsias pajamas, nuo jų mokėti mokesčius arba sumokėti mokesčius nuo minimalios algos. Pasak politiko, į Seimo narius kreipiasi daug individualių įmonių savininkų, kurie piktinasi, jog pernai net neuždirbo tokių pajamų, kurias teks sumokėti valstybei. Pasirinkę galimybę mokėti mokesčius nuo minimalios algos – 800 litų, socialiniam draudimui turės sumokėti 37,5 proc., taip pat 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Aritmetika labai paprasta: nuo 800 litų sumos verslininkas turės sumokėti 228 litus Sodrai, 72 litus privalomojo sveikatos draudimo fondui, ir dar 15 proc. GPM. Ir gautą sumą reikia padauginti iš 12.“, – vardino A. Butkevičius. Susidarys tikrai nemaža suma, todėl smulkieji verslininkai uždarinės savo įmones, nedarbas toliau augs.
Seimo LSDP frakcijos seniūną stebina akibrokštai ir mokant nekilnojamojo turto mokestį. „Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas buvo pakoreguotas, 2006 metais buvo atliktas masinis turto vertinimas, reikia pripažinti, kad tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo bene aukščiausios Lietuvos istorijoje, tačiau įstatyme aiškiai parašyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė verte yra laikoma vidutinė rinkos vertė, nuo kurios turi būti mokami mokesčiai“, – tvirtino A. Butkevičius. Į politiką kreipėsi keletas piliečių, kurie pateikė dokumentus, kuriuose vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė ir mokestinė vertė skiriasi keletą ar net dešimt kartų. Politiką stebina, kodėl piliečiai turi mokėti didesnius mokesčius už nekilnojamąjį turtą nei to reikalauja įstatymas, todėl jis Seimo LSDP frakcijos vardu ketina kreiptis į Finansų ministeriją bei Mokesčių inspekciją, jog šios institucijos atsakytų, kodėl apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį kai kuriais atvejais vadovaujamasi ne Seime priimtu įstatymu. A. Butkevičius baiminosi, kad dėl tokio mokesčių skaičiavimo gali nukentėti ne vienas kaimo ar mažo miestelio parduotuvės savininkas, kuriam nekilnojamojo turto mokestis gali būti nepakeliamas ir sužlugdys jo nedidelį verslą.
Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė
Tel.: 2396327, 865292009
