Frakcijos naujienos 

EN  FR

Registruotas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į KT, ar sveikatos draudimo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai


Šiandien Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vydas Gedvilas ir Petras Gražulis registravo Seimo nutarimo projektą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

 

Politikai tikisi, kad Konstitucinis Teismas išaiškins, ar įstatymo nuostata, jog asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos nemoka draudėjai, „kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

 

Pasak V.P.Andriukaičio, KT nesyk yra pasisakęs apie socialinio draudimo teisinį reguliavimą, kuris yra grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. „Visuotinumo principas reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti visi dirbantys asmenys (išskyrus tam tikras išimtis), iš savo veiklos gaunantys draudžiamųjų pajamų, o solidarumo principas – kad dirbantys ir draudžiamųjų pajamų gaunantys asmenys prisideda prie socialinio draudimo lėšų kaupimo, kurios  mokamos tiems asmenims, kuriems reikalinga valstybės parama“, - sako V.P.Andriukaitis. Jo teigimu, įpareigojimas nedirbantiems ir pajamų negaunantiems asmenims mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas prieštarauja konstitucinei doktrinai.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką”. Pasak V.P.Andriukaičio, teisę į nemokamą būtinąją medicininę pagalbą turėjo ir dirbantys, ir darbo rinkoje nedalyvaujantys asmenys. „Buvo pažeista asmens teisių ir pareigų vienovė: asmenų, anksčiau nedalyvavusių privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, teisės apimančios nemokamą būtinąją medicinos pagalbą nepasikeitė, tačiau pareigos nepagrįstai išaugo. Šie asmenys priversti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nors iš esmės naudodavosi ir toliau tesinaudoja tik būtinąja medicinos pagalba. Taip subjektai, nedalyvavę darbo santykiuose ir todėl nedalyvavę privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, neteko konstitucinės teisės į „nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose“, - teigiama Seimo nutarimo projekte.

 

V.P.Andriukaičio teigimu, KT  yra ne kartą pasisakęs teisės aktų hierarchijos klausimais: įstatymas negali nustatyti reguliavimo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lygiai taip pat įstatymas negali paneigti konstitucinių teisių, įskaitant teisės į nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse įstaigose. Tuo tarpu Sveikatos draudimo įstatymas paneigė konstitucinę teisę į nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse įstaigose panaikindamas subjektų kategoriją – asmenys, nedalyvaujantys darbo rinkoje ir todėl nedalyvaujantys privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, – kuri anksčiau šia teise naudodavosi.

 

Seimo LSDP frakcijos narys V.P.Andriukaitis tikisi, kad Seimo nutarimo projektas bus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje antradienį.

 



www.lsdp.lt


© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ