Apie posėdžius 

 

         LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui                                           2011-04-13

 

 

            Apsvarstyta Seimo kontrolierių veikos ataskaita

Balandžio 13 d. Žmogaus teisių komitetas posėdyje apsvarstė Seimo kontrolierių 2010 metų veiklos ataskaitą, kurią pristatė Seimo kontrolieriai Romas Valentukevičius ir Augustinas Normantas. R.Valentukevičius nagrinėja pareiškėjų skundus dėl valstybės institucijų pareigūnų biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, A.Normantas tiria savivaldybių institucijų pareigūnų  biurokratizmą ar piktnaudžiavimą.

2010 metais Seimo kontrolierių įstaigoje iš viso gauti 1 986 fizinių ir juridinių asmenų pareiškimai, iš kurių 1 282 nauji skundai; pareiškėjų skunduose iškeltos 2587 problemos, kurias Seimo kontrolieriai išnagrinėjo iš esmės. Pagrįstais pripažinti 39 proc., nepagrįstais – taip pat 39 proc. skundų. 22 proc. skundų tyrimas buvo nutrauktas išnykus skundžiamoms aplinkybėms, pareiškėjui atsiėmus skundą, paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas teisme, ar, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, problema buvo išspręsta gera valia. Aštuoniolika tyrimų atlikta Seimo kontrolierių iniciatyva.

Dažniausiai skųstasi dėl pažeistos teisės į teisingą viešąjį administravimą (36 proc. skundų) ir teisės į saugią ir ekologišką aplinką (21, 5 proc. skundų).

Seimo kontrolierius R.Valentukevičius akcentavo, kad dažnai aklai laikomasi teisės aktų, tačiau užmerkiamos akys žmogiškumui. Seimo kontrolierius savo iniciatyva atliko tyrimą dėl  į gatvę iš sanatorijos išvarytos sunkia liga sergančios pacientės. Pagal teisės aktus cistinės fibrozės gydymas kompensuojamas tik iki tol, kol pacientui sueina 18 metų, o po pilnametystės – ne. Sanatorija anksčiau buvo bausta už tai, kad prižiūrėjo pacientą jau suėjus 18 metų, todėl pasikartojus situacijai, pacientei buvo pasiūlyta išvykti  Tuo tarpu žmonės sergantys šia liga turi būti gydomi visą gyvenimą. Seimo kontrolierius pasiūlė keisti teisės aktus ir imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrinamas šios ligos gydymo tęstinumas.

Seimo kontrolierius A.Normantas išskyrė nagrinėtą daugiabučių bendrųjų patalpų administravimo problemą. Buvo pastebėta, kad nenustatytas aiškus administratorių veiklos kontrolės mechanizmas, nepakankamas savininkų informavimas apie administratoriaus vykdomą veiklą, neaiški finansinė atskaitomybė. Kontrolierius  pateikė savivaldybėms rekomendacijas dėl savivaldybės ir administratoriaus veiklos skaidrumo užtikrinimo. Taip pat A.Normantas atkreipė komiteto narių dėmesį ir į mokyklų veiklos optimizavimo problemas. Seimo kontrolierius priminė žinomą posakį – „kas uždarinėja mokyklas – stato kalėjimus“. A.Normantas minėjo atvejus, kai mokyklos uždaromos dėl nepakankamo mokinių skaičiaus, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę bei tėvų ir privačių bendrovių ryžtą padėti mokyklas išlaikyti.

Taip pat Seimo kontrolieriai minėjo biurokratizmo atvejus sprendžiant aplinkos pritaikymo neįgaliesiems, komunalinių atliekų tvarkymo bei kitas problemas.

Komitete pritarta Seimo kontrolierių 2010 metų veiklos ataskaitai, tačiau buvo pasiūlyta kreiptis į Seimo valdybą ir prašyti sudaryti darbo grupę, kuri kodifikuotų visus žmogaus teisių srityje dirbančių kontrolierių įstatymus, nustatytų kontrolierių veiklos sistemą, padedančią efektyviausiai spręsti atitinkamos srities problemas. Darbo grupėje galėtų būti apsvarstytas klausimas dėl Seimo kontrolieriaus teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Svarstytas klausimas ir dėl centrinės žmogaus teisių institucijos atitinkančios Paryžiaus principus (tokios Lietuvoje dabar nėra), funkcijų delegavimo Seimo kontrolierių įstaigai. Tokia institucija rekomenduojama tarptautinių organizacijų ir ekspertų. Ji turėtų vykdyti žmogaus teisių padėties stebėseną Lietuvoje, valdžios institucijų konsultavimą ir kritikavimą, visuomenės švietimą bei viešąją diskusiją žmogaus teisių klausimais. Pasak teisingumo ministro patarėjo Tomo Baranovo, jei veiktų institucija, kuriai priskirtos paminėtos funkcijos,  būtų formuojama pagarbos žmogaus teisėms kultūra. Komiteto nario Manto Varaškos nuomone, ne papildomų institucijų steigimas, o esamos sistemos gryninimas  gali efektyviau užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.

 

 

 

 

 

Eglė Gibavičiūtė  (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]