LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS
TEISIŲ KOMITETAS
Žmogaus teisių
komitetas aptarė nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo klausimą
Birželio 8 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė nacionalinės žmogaus
teisių institucijos, atitinkančios Paryžiaus principus, steigimo klausimą ir
galimus modelius. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo klausimą
daug metų kelia nevyriausybinės organizacijos. Svarstyme dalyvavo teisingumo
ministras, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, visuomenės
atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.
Pasaulyje veikia
67 nacionalinės žmogaus teisių institucijos, kurios atitinka vadinamus Paryžiaus
principus Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos patvirtintus Nacionalinių
žmogaus teisių institucijų principus.
Paryžiaus
principuose yra numatytos šiai institucijai priskirtinos funkcijos: žmogaus
teisių stebėjimas, patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl
galiojančių ir rengiamų teisės aktų; žmogaus teisių sklaida ir visuomenės
švietimas žmogaus teisių klausimais; tarptautinis bendradarbiavimas ir galima
papildoma skundų nagrinėjimo funkcija Pagal Paryžiaus principus šios institucijos
kompetencija nustatoma įstatymu arba Konstitucija.
Svarstymo metu
buvo išsakytos nuomonės dėl tokios institucijos steigimo poreikio Lietuvoje.
Seimo narys Mantas Varaška pasisakė, kad būtina
stiprinti esamas institucijas bei peržiūrėti žmogaus teises ginančių
kontrolierių siūlymus dėl žmogaus teisių apsaugos tobulinimo, o tik tada
galvoti apie naujas struktūras.
Aptartas Seimo
Žmogaus teisių komiteto kartu su Teisingumo ministerija inicijuotas institucijos
veiklos projektas, kuriuo siekiama išplėsti esamos Seimo kontrolierių įstaigos
galias bei suburti naują koordinacinę instituciją Žmogaus teisių tarybą (toliau
Taryba). Siūlyta derinti Seimo kontrolierių įstatymą su Paryžiaus principais.
Seimo kontrolierių įstatymas būtų papildomas nuostatomis dėl Paryžiaus
principuose numatytų funkcijų, taip pat dėl Tarybos sudarymo. Tarybos nariais
būtų žmogaus teises ginančių institucijų vadovai, nevyriausybinių organizacijų
atstovai, Seimo atstovai bei stebėtojų teisėmis Vyriausybės atstovai. Taip
būtų užtikrinamas pliuralistinio atstovavimo principas.
Visuomenės
atstovų nuomonės nesutapo buvo pritarta minėtam modeliui, keičiant Seimo
kontrolierių įstatymą, tačiau kai kurie nevyriausybininkai siūlė Tarybą
sudaryti vien tik iš visuomenės atstovų. Taip pat buvo kalbėta, kad Seimo
kontrolieriams būdingos funkcijos nesutampa su nacionalinei institucijai
priskiriamomis funkcijomis. Viena visuomenės atstovių kalbėjo apie tai, kad
žmogaus teises reikia ginti, o ne stebėti, todėl suabejojo institucijos misija.
Komiteto pirmininko
Armino Lydekos nuomone, siūlomas nacionalinės žmogaus teisių institucijos
modelis taupytų valstybės lėšas nereiktų steigti naujos institucijos, tuo
pačiu stiprintų žmogaus teisių apsaugos sistemą. Kuriamas modelis turėtų būti
aptariamas ir vystomas užtikrinant deramą visuomenės atstovų vaidmenį
formuojant institucijos veiklos principus bei numatant skaidrų visuomenės
atstovų dalyvavimą Taryboje.
A.Lydeka
pakvietė visuomenės atstovus teikti siūlymus kaip tokia institucija turėtų
veikti. Diskusijos apibendrintos nusprendus pradėti rengti teisės, nustatant
Seimo kontrolierių veiklą pagal Paryžiaus principus.
Eglė
Gibavičiūtė (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el.
p. [email protected]
