LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui 2011-11-10
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka: įsipareigojimų neįgaliesiems įgyvendinimas atspindi visuomenės brandą
Lapkričio 10 dieną, Seimo Žmogaus teisių komitetui bendradarbiaujant su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija Viltis, Žmogaus teisių stebėjimo institutu, buvo surengta konferencija JT neįgaliųjų konvencijos teisių įgyvendinimas. Konferencijoje aptartos 2010 metais ratifikuotų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo spragos.
Sveikindamas renginį Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka akcentavo, kad vaikai, turintys negalią, vis dar nepakankamai dalyvauja visuomenės ir kultūriniame gyvenime, visuomenė ignoruoja asmenis, turinčius jiems būdingus bruožus ir netelpančius į stereotipinius tobulo visuomenės nario standartus. Pasak A.Lydekos, reikia sutelkti jėgas skatinant visuomenę domėtis neįgaliųjų pasauliu ir taip padėti žmonėms, turintiems negalią, atsiskleisti ir realizuoti savo potencialą. Atsiskleidęs neįgaliųjų pasaulis praturtins mūsų gyvenimo filosofiją naujomis spalvomis, ugdys visuomenės solidarumo jausmą, tuo pačiu atvers ir gilesnę žmogaus teisių sampratą, sakė A.Lydeka.
Docentas Dainius Pūras kritikavo išlikusius sovietinius prioritetus kalbant apie rūpestį vaiku. Mes nebepriklausome besivystančiam pasauliui, todėl turime išsikelti naujus prioritetus, kalbėjo ekspertas. D. Pūras stebėjosi, kad kai kurios ministerijos prioritetą skiria vakcinacijai, yra investuojama į internatines įstaigas, tačiau mažai galvojama apie ankstyvąją reabilitaciją, tuo pačiu ir raidos sutrikimų ar savižudybių prevenciją. Pasak D.Pūro, sveiki vaikai, gyvenantys valdiškose įstaigose, negali normaliai vystytis. Tokiems vaikams garantuojama higiena ir maistas, tačiau kai netenkinamas prieraišumo poreikis, vaiko raida atsilieka.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė sakė, kad tyrimų duomenimis Lietuvos žmonės daug labiau vengia bendrauti su psichikos negalią turinčiais asmenimis nei kitose Europos valstybėse. Pastebimos ir patyčios internete iš neįgalių asmenų. Tačiau D.Šakalienė pabrėžė ir teigiamą tendenciją žmonės pastebi tokias patyčias ir apie jas informuoja žmogaus teisių gynėjus.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys į neįgaliųjų informacinę izoliaciją: neįgaliųjų reikalai sprendžiami be jų pačių ir jų globėjų dalyvavimo. Keltas klausimas dėl neišduodamų banko kortelių akliesiems, dėl nustatomų kitų išskirtinių apribojimų gryninant pinigus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010 m. šalyje gyveno 267 511 neįgalių asmenų, gaunančių netekto darbingumo pensijas ar išmokas.
Didžiąją dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, tokių asmenų yra 154 130. Sunkiausią negalią turinčių asmenų yra 34005. Asmenų, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, yra 63 639. 2010 metais šalyje gyveno 15737 vaikai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.
Eglė Gibavičiūtė (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
