LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO Žmogaus teisių
komiteto pAREIŠKIMAS
DĖL ŽMOGAUS
TEISIŲ PADĖTIES TIBETE
2012 m. kovo 14
d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo
Žmogaus teisių komitetas,
vadovaudamasis
visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, kaip
įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis, tai
yra pagarbos valstybių suverenitetui ir teritorijos vientisumui, laisvam tautų
apsisprendimui ir žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms principais;
pripažindamas Tarptautinio
pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnyje, Tarptautinio ekonominių,
socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnyje bei 1970 m. spalio 24 d.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės
principų, susijusių su draugiškais valstybių santykiais ir bendradarbiavimu
pagal Jungtinių Tautų Chartiją, įtvirtintą visų tautų laisvo apsisprendimo
teisę, kuri leidžia jas be kišimosi iš svetur nustatyti savo politinį statusą
ir pasirinkti ekonominės, socialinės bei kultūrinės raidos kelią;
pabrėždamas Visuotinės
žmogaus teisių deklaracijos 1 ir 2 straipsnių nuostatas, kad visi žmonės
gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis ir turi šiomis teisėmis naudotis
be jokių skirtumų dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių
ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar
kokios nors kitokios padėties, įskaitant gyvenamos teritorijos politinį,
teisinį ar tarptautinį statusą;
pritardamas nuosekliai ir
nekintančiai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pozicijai, kad visuotinis
visų tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimas yra esminė sąlyga veiksmingai
garantuoti žmogaus teises, kuri pastaraisiais metais buvo išreikšta 2007 m.
gruodžio 18 d. rezoliucijoje Nr. 146(62) ir 2008 m. gruodžio 18 d.
rezoliucijoje Nr. 163(63) dėl visuotinio tautų apisprendimo teisės
įgyvendinimo;
smerkdamas jėgos naudojimą
siekiant sunaikinti nepriklausomas valstybes, varžyti tautų apsisprendimo
teisę, paneigti individualias žmogaus teises, vykdyti bet kuriuos kitus
sistemingus ir šiurkščius tautų bei žmogaus teisių pažeidimus;
suvokdamas, kad tokie
tautų ir žmogaus teisių pažeidimai pagal šiuolaikinę tarptautinę teisę negali
būti laikomi kurios nors vienos šalies vidaus reikalu;
gerbdamas Kinijos ir
Tibeto tautas, jų tūkstantmetę istoriją bei kultūrą;
matydamas skausmingus
Baltijos valstybių ir tautų bei Tibeto istorijos panašumus;
prisimindamas, kad 1949
metais Kinijos Liaudies Respublika užėmė Tibetą bei 1951 metais aneksavo jo
teritoriją, primesdama 17 punktų susitarimą dėl taikaus Tibeto išvadavimo, ir
nuo tada Tibeto tauta neteko galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje,
Tibete yra paminamos prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo
kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir asociacijų laisvės;
atsižvelgdamas į tai, kad
pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Tibete šalinti ragino
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rezoliucijose Nr. 1353(XIV), Nr.
1723(XVI) ir Nr. 2079(XX) dėl Tibeto, Europos Parlamentas daugiau kaip 30
įvairių rezoliucijų, taip pat kitų tarptautinių tarpvyriausybinių ir
nevyriausybinių organizacijų institucijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos,
Australijos, Belgijos, Nyderlandų, Airijos, Vengrijos, Čekijos, Liuksemburgo,
Lichtenšteino bei kitų šalių nacionaliniai parlamentai;
pažymėdamas, kad 1959 m.
kovo 10 d. sukilimas, 2008 ir 2012 metų tibetiečių protestai primena, jog
nepaisant represijų Tibeto tauta nesusitaikė su prievartiniu jos teisių
varžymu, o Tibeto problemos sprendimas ir žmogaus teisių užtikrinimas Tibete
įmanomas tik paisant Tibeto tautos teisių;
įvertindamas Tibeto ministro
pirmininko išeivijoje dr. Lobsang Sangay kreipimąsi minint Tibeto nacionalinio
sukilimo 53-ąsias metines, kuriame padėtis Tibete apibūdinama kaip kritinė,
vertina Jo Šventenybės
XIV-ojo Dalai Lamos ir Tibeto vyriausybės tremtyje pastangas siekti Tibetui ir
Kinijai priimtino bei jų interesus atitinkančio Tibeto problemos sprendimo
taikiomis derybomis ir nekeliant išankstinių sąlygų;
ragina Kinijos
Liaudies Respublikos vadovus ir Tibeto vyriausybę tremtyje pradėti nuoširdų
dialogą dėl Tibeto ateities ir siekti visų ginčijamų klausimų sprendimo,
atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo
interesus;
siūlo Lietuvos
Respublikos Vyriausybei skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir
Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu bei kitose
tarptautinėse organizacijose, prisidedančiose prie taikos ir saugumo, pagarbos
žmogaus teisėms ir laisvėms stiprinimo pasaulyje.
Seimo Žmogaus
teisių komitetas
