Žmogaus teisių
komitetas: Europos Žmogaus Teisių Teismas turi funkcionuoti efektyviai
Kovo 21 d.
Žmogaus teisių komitetas posėdyje, dalyvaujant teisingumo viceministrui Tomui
Vaitkevičiui ir Vyriausybės atstovei Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyrai
Baltutytei, svarstė klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo ateities.
Europos Žmogaus Teisių
Teismas (toliau Teismas) pagrindinis Europos žmogaus teisių konvencijoje ir
jos papildomuose protokoluose (toliau Konvencija) nustatytų teisių ir laisvių
įgyvendinimo garantas. Teismas nagrinėja skundus fizinių asmenų, asmenų grupių
bei nevyriausybinių organizacijų, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar
laisvės, įtvirtintos Konvencijoje. Tam, kad skundas būtų nagrinėjamas,
pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisminės gynybos priemones savo
valstybėje. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių Konvencijos dalyvių
(aukštųjų susitariančių šalių). Tačiau teisėjai dirba savo vardu, jie savo
šaliai neatstovauja, savo veikloje teisėjai yra nepriklausomi ir nešališki. Šio
teismo jurisdikcija yra privaloma visoms Konvencijos šalims.
Valstybės, Europos Tarybos
narės, pastaruoju metu intensyviai diskutuoja dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo
ateities. Išaugęs skundų skaičius bei platėjantis individualiuose skunduose
keliamų problemų ratas nulemia nepakeliamai didelį Teismo darbo krūvį. Šios
problemos trukdo užtikrinti sklandų žmogaus teisių gynimo mechanizmo veikimą.
Atsižvelgiant į kilusias problemas, aukščiausiojo lygio konferencijose dėl
Europos Žmogaus Teisių Teismo ateities (2010 m. Interlakene ir 2011 m. Izmyre)
buvo priimtos Interlakeno ir Izmyro deklaracijos, numatančios ilgalaikio
Konvencijos sistemos veiksmingumo gaires.
Deklaracijose,
įvertinus išskirtinį Teismo indėlį į žmogaus teisių apsaugą Europoje,
įvardintos būtinos priemonės tam, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp Teismo
priimtų sprendimų ir gautų pareiškimų skaičiaus, bylos būtų išnagrinėjamos per
pagrįstą laiką ir būtų užtikrinamas visiškas Teismo sprendimų vykdymas.
Deklaracijose pabrėžta Konvencijos dalyvių pareiga užtikrinti Konvencijos
taikymą.
2012 m.
balandžio mėn. Braitone įvyks aukščiausiojo lygio konferencija, kurioje
rengiamasi priimti Braitono deklaraciją. Braitono deklaracijos projekte
akcentuojama Konvencijos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu svarba ir šalys
raginamos imtis atitinkamų priemonių. Tarp šių priemonių įvardinta ir
nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo būtinybė. Siekiant padėti
Konvencijoms dalyvėms gerinti Konvencijos įgyvendinimą, siūloma įtvirtinti
patariamosios nuomonės prašymą, kurį valstybė dalyvė galėtų pateikti Teismui.
Taip pat aptariama galimybė įtvirtinti elektroninės peticijos teisę.
Žmogaus teisių
komitete palankiai įvertintas siekis užtikrinti pusiausvyrą tarp Teismo priimtų
sprendimų ir gautų pareiškimų skaičiaus bei bylų išnagrinėjamą per pagrįstą
laiką. Tačiau išreikštas susirūpinimas dėl Didžiosios Britanijos Vyriausybės
siūlymo trumpinti bylos priėmimo terminą. Šiuo metu Teismas priima nagrinėti
bylą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas
galutinis sprendimas pačioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu
Konvencijos dalyvės išsako nuomonę Europos Tarybos Ministrų Komitete dėl
Braitono deklaracijos projekto, Žmogaus teisių komiteto nariai šiuo klausimu
pasisakys rytoj Teisingumo ministerijoje organizuojamoje apskrito stalo
diskusijoje.
Parengė Žmogaus teisių komiteto
biuro patarėja E.Gibavičiūtė tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
