LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
Visuomenės
informavimo ir žiniasklaidos
poskyriui 2012-05-23
Žmogaus
teisių komitetas: privačių detektyvų veikla negali nepažeisti žmogaus teisių ir
turi būti etiška
Gegužės
23 d. posėdyje komitetas taip pat svarstė Privačios
detektyvinės veiklos įstatymo projektą (XIP-4305).
Lietuvoje iki šiol privačią detektyvinę
veiklą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto nėra, privačių detektyvų
veiklą reguliuojama bendraisiais verslo subjektams taikomais teisės aktais.
Daugelyje pasaulio šalių privačių seklių ir detektyvų darbas
reguliuojamas įstatymais, tuo tarpu Lietuvoje minėtą veiklą gali vykdyti tiek
privačios saugos struktūros, tiek fiziniai asmenys be aiškių, įstatymu
nustatytų, veiklos apribojimų. Todėl detektyvų veikla gali atrodyti neteisėta
ar pažeidžianti žmogaus teisę į privatų gyvenimą.
Projekto iniciatoriai tikisi, kad priėmus
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą bus sunorminti privačios
detektyvinės veiklos organizavimo pagrindai, reglamentuotos privačių detektyvų
teisės ir pareigos, nustatytos galimos privačios detektyvinės veiklos formos,
numatytos paslaugos, kurias galės teikti privačia detektyvine veikla
užsiimantys asmenys. Kartu siūloma reglamentuoti, kad verčiantis privačia
detektyvine veikla būtų privaloma licencija.
Posėdyje
buvo pripažinta, kad privačių detektyvų veikla turi būti aiškiai reglamentuota,
tačiau pateikta nemažai pastabų dėl parengto įstatymo nuostatų.
Komiteto
nuomone, įstatymo projekte privačių detektyvų veiklos ribos yra apibrėžtos
nepakankamai, ypač kalbant apie duomenų ir dokumentų rinkimą. Komitete išsakyta
kritika dėl to, kad priėmus tokį įstatymą, galimybės rinkti asmens duomenis
privatiems detektyvams būtų suteikiamos platesnės nei teisėsaugos pareigūnams:
jei teisėsaugos pareigūnai turi gauti teismo leidimą telefoninių pokalbių
pasiklausymams privatiems detektyvams toks reikalavimas nenustatytas. Taip
būtų pažeistos žmogaus teisės į privatumą.
Taip
pat komitete iškelta abejonė dėl reikalavimo privačiam detektyvui mokėti
lietuvių kalbą ir turėti aukštąjį išsilavinimą, nes nėra aišku, ar šie
reikalavimai yra proporcingi ir būtini. Kalbant apie privačių detektyvų veiklą,
tai pat ir šios veiklos licencijavimo būtinumas kelia abejonių. Remiantis
paslaugų direktyva licencijavimo tvarka taikoma tik esant būtinumo kriterijui.
Be to neaišku, ar kitos šalies privatūs detektyvai, kuriems nėra nustatytas
veiklos licencijos reikalavimas, galėtų veikti Lietuvoje.
Vertindamas
įstatymo projekto tikslą aiškiai reglamentuoti privačių detektyvų veiklą,
komitetas įstatymo projektui iš esmės pritarė. Tačiau pasiūlyta tobulinti
įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto posėdyje išsakytas pastabas.
Atsižvelgiant
į tai, kad Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas numatys asmens
kilmės, giminystės ryšių, biografinių ir kitų duomenų apie asmenį rinkimą šio
asmens prašymu, rengėjai papildė ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro
įstatymą pateiktas lydimasis Lietuvos Respublikos
gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XIP-4306). Šiam projektui komitetas nepritarė atsižvelgiant
į Komitete išsakytas pastabas Privačios
detektyvinės veiklos įstatymo projektui dėl nuostatų, galimai pažeisiančių
žmogaus teises į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo principus, įtvirtintus Asmens
duomenų apsaugos įstatyme.
Žmogaus teisių komiteto
biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė tel. (8 5) 239 6809, el.p. [email protected]
