Žmogaus
teisių komitetas: Europos šalys turi suremti pečius kovoje su prekyba žmonėmis,
ypač užtikrinant efektyvią šio nusikaltimo prevenciją
Spalio 3 d. komitetas posėdyje svarstė Europos
Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija
2012–2016 m.“ ir pateikė specializuoto komiteto išvadą.
Prekyba žmonėmis – šiuolaikinė vergijos
apraiška. Tai šiurkštus individo laisvės ir orumo pažeidimas, sunkios formos nusikaltimas,
su kurio padariniais atskiros šalys dažnai negali veiksmingai kovoti vienos. 2012 m.
Tarptautinės darbo organizacijos pateiktais skaičiavimais, pasaulyje verčiami
dirbti ir seksualiai išnaudojami 20,9 mln. žmonių, iš jų 5,5 mln.
prekybos žmonėmis aukų – vaikai. Tačiau manoma, kad tai patys kukliausi
skaičiavimai. 2010 m. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir
nusikalstamumo prevencijos biuro ataskaitoje teigiama, kad 79 proc.
pasaulyje nustatytų prekybos žmonėmis aukų buvo išnaudojamos seksualiai,
18 proc. buvo verčiamos dirbti, o 3 proc. išnaudojamos kitais būdais.
66 proc. aukų buvo moterys, 13 proc. – mergaitės, 12 proc. – vyrai,
9 proc. – berniukai.
Didžiausia
atsakomybė už kovą su prekyba žmonėmis tenka valstybėms narėms. Šio svarstomo komunikato
tikslas – pagalbos priemonės valstybėms narėms tai daryti. Strategijoje
daugiausia dėmesio teikiama konkrečioms priemonėms, duosiančioms papildomos
naudos.
Šiame dokumente nustatomi
penki prioritetai, kuriems ES turėtų skirti daugiausia dėmesio spręsdama
prekybos žmonėmis klausimą:
1) nustatyti, apsaugoti ir remti
prekybos žmonėmis aukas;
2) stiprinti prekybos žmonėmis
prevenciją;
3) griežtinti prekiautojų žmonėmis
baudžiamąjį persekiojimą;
4) gerinti pagrindinių veikėjų
tarpusavio veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir politikos derinimą;
5) gilinti žinias apie problemas,
kylančias dėl visų formų prekybos žmonėmis, ir veiksmingiau jas spręsti.
Svarstymo metu
dalyvavo nevyriausybinės organizacijos „Caritas“ atstovė Kristina Mišinienė ir
Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija
Kurčinskaja. Nevyriausybinių organizacijų atstovių teigimu, ši strategija yra
labai laukiama ir reikalinga. Pasak K. Mišinienės, kova su prekyba žmonėmis
Lietuvoje – tarsi dramblys su molinėmis kojomis. Nevyriausybininkė sakė, kad nors
mūsų įstatymai yra geri ir tarptautiniame kontekste atrodome puikiai, tačiau
reali pagalba aukai išlieka problemine sritimi. Tokią pagalbą teikia
nevyriausybinės organizacijos. Tai yra gerai dėl nevyriausybininkų jautraus
požiūrio į problematiką. Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai negali
efektyviai apginti aukos dėl finansavimo ir kitokios pagalbos iš valstybės
stokos. Dažnai tenka rinktis suteikti psichologinę ar teisinę pagalbą. Tuo
tarpu vienu metu būtina spręsti aukai kilusias teisines, psichologines ir
sveikatos problemas. Taigi realiai nėra sukurta efektyvios pagalbos aukoms
sistema.
N.
Kurčinskaja pabrėžė, kad neskiriama pakankamai lėšų prekybos žmonėmis
prevencijai. Tuo tarpu žmogui, kuris buvo išvežtas ir parduotas keliolika
kartų, teikiama pagalba tampa neefektyvi.
Komitetas
nusprendė pritarti
strategijoje numatytiems prioritetams.
Komitetas
įvertino nevyriausybinių organizacijų pastabas dėl prekybos žmonėmis aukų
apsaugos ir šio nusikaltimo prevencijos priemonių įgyvendinimo. Komitetas nusprendė
atkreipti Vidaus reikalų ministerijos dėmesį, kad būtų laiku ir tinkamai
įgyvendintos strategijoje numatytos priemonės ir kad Lietuvos pirmininkavimo
ES tarybai metu būtų veiksmingai koordinuojamas šioje strategijoje numatytų
bendrų priemonių įgyvendinimas ES mastu.
Parengė Žmogaus
teisių komiteto biuro patarėja E.Gibavičiūtė tel. (8 5) 239 6809, el. p. eggiba@lrs.lt
