Apie posėdžius 

 

         LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

                                                ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui                                                2009-10-16  

 

            Žmogaus teisių komitetas pareiškė poziciją dėl žmogaus teises ginančių kontrolės institucijų reorganizavimo

 

Seimo statute nustatyta, kad Žmogaus teisių komitetas teikia pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo. 2009 m. rugsėjo 23 d. Seimo valdyba pavedė Komitetui: išanalizuoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklą ir pateikti pasiūlymus dėl šių valstybės įstaigų sujungimo arba jų funkcijų perdavimo Seimo kontrolierių įstaigai;  išanalizuoti Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir pateikti pasiūlymus dėl šios institucijos veiklos tobulinimo bei optimalaus Seimo kontrolierių skaičiaus nustatymo.

            Išanalizavęs Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą Lietuvoje, įvertinęs šių institucijų  veiklos teikiamą naudą visuomenei, atkreipęs dėmesį į kai kuriuos jų veikos trūkumus, palyginęs šių institucijų veiklą su tarptautine žmogaus teisių gynėjų (ombudsmenų) veiklos praktika, komitetas pareiškė nuomonę:

            1. Seimo kontrolierių turi būti 2 (1 valstybės institucijų ir 1 savivaldybių pareigūnų biurokratizmui ir piktnaudžiavimui tirti);

            2. Neįmanoma sujungti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos;

            3. Neįmanoma perduoti minėtų tarnybų funkcijų Seimo kontrolierių įstaigai.

 

            Valstybei iš Konstitucijos kyla pareiga jas saugoti ir ginti žmogaus teises. Garantuoti žmogaus teisių apsaugą  Konstitucija valstybę įpareigoja įvairiais būdais: priimant teisės aktus, prisiimant tarptautinius įsipareigojimus, steigiant žmogaus teises ginančias institucijas.

            Konstitucinis reguliavimas lemia, kad būtų ne vienas, o keli Seimo kontrolieriai. Kadangi Konstitucijos 73 straipsnyje Seimo kontrolierių kompetencija įvardinta konkrečiai ir apima dvi atskiras pareigūnų grupes, t.y. valstybės pareigūnus ir savivaldybių pareigūnus, Komiteto nuomone,  ir Seimo kontrolieriai turi būti 2 (1 valstybės institucijų ir 1 savivaldybių pareigūnų biurokratizmui ir piktnaudžiavimui tirti). Juo labiau, kad įvertinus 2007-2009 m. kiekvienam Seimo kontrolieriui tekusių skundų skaičių matyti, kad valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą tiriantys Seimo kontrolieriai (2) bei apskričių bei savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą tiriantys  Seimo kontrolieriai (3) gavo maždaug vienodą skundų skaičių (atitinkamai 2007 m. - 764 ir 786, 2008 m. -  831 ir 813, 2009 m. -  608 ir 570).

            Stiprinant žmogaus teisių apsaugą ir siekiant efektyvesnės institucijos veiklos, Komitetas manytų, kad Seimo kontrolieriams būtina aktyvinti šviečiamąjį darbą žmogaus teisių srityje, jiems galėtų būti pavesta rengti žmogaus teisių padėties apžvalgas.

Komitetas, išanalizavęs lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą, nusprendė,  kad yra netikslinga atsisakyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos  ar apjungti ją su kitomis esančiomis kontrolierių institucijomis, nes nepriklausoma lygybę užtikrinanti institucija yra privaloma pagal ES teisę (Direktyvos 2006/54/EB, 2002/73/EB, 2004/113/EB, 2000/43/EB). Savarankiškos lygybę užtikrinančios institucijos panaikinimas pagal ES teisę gali būti traktuojamas kaip bendro apsaugos lygio sumažinimas.Pasaulinės finansų krizės metu diskriminacijos problematika visuomenėje aštrėja, todėl tokiu metu lygybę užtikrinančios institucijos svarba yra didesnė.

Įvertinęs Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos veiklą Lietuvos institucijų, ginančių vaiko teises, kontekste ir susipažinęs su vaiko teisių gynėjų  veikla kitose šalyse, Komitetas nusprendė, kad vaiko teisių gynėjo funkcijų perdavimas vienam iš Seimo kontrolierių  arba Lygių galimybių tarnybos ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos sujungimas pablogintų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą Lietuvoje.

Seimo kontrolieriams priskirti išskirtinai valstybės ir savivaldybių  pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tyrimo uždaviniai. Tuo tarpu Vaiko teisių kontrolierius tiria  vaiko teisių pažeidimus privačioje erdvėje, taip pat  gali nagrinėti ir juridinių asmenų vykdomus vaiko teisių pažeidimus. Vaiko teisių kontrolierius taip pat tiria ir pačių vaikų skundus. Pastaroji funkcija svarbi vaiko gebėjimo savarankiškai spręsti savo problemas ugdymui.   Pastebėtina, kad daugelis Europos vaiko teisių gynėjų (ombudsmenų), kurie  užtikrina JT vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą, įstatymu nėra ribojami pareigūnų biurokratizmo ar piktnaudžiavimo tyrimu.  

Vaiko teisių apsaugos institutas išskirtinai būdingas demokratinėms šalims. Demokratijai gyvuoti būtina sąlyga – sąmoningi piliečiai. Stipri valstybės institucinė vaiko teisių apsaugos sistema savaime negali užtikrinti laimingos vaikystės, tačiau gali padėti šeimai spręsti problemas ir ugdyti tėvų bei visuomenės gebėjimus gerbti vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo išreiškiamas apgailestavimas, kad „ne visos valstybės narės yra įsteigusios vaikų teisių ombudsmeno instituciją, kurią įkurti ragina JT Vaiko teisių komitetas, siekdamas, kad būtų puoselėjamos vaikų teisės ir toliau įgyvendinama JT Vaiko teisių konvencija, ir ragina minėtas valstybes nares kuo greičiau tai padaryti; mano, kad ES turėtų skirti lėšų Europos vaikų ombudsmenų tinklui (EVOT) remti siekiant, kad EVOT padėtų greičiau visos ES lygmeniu spręsti su vaiko teisėmis susijusius klausimus. “.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiškos institucijos, atskaitingos Seimui. Komitetas atkreipė dėmesį, kad Parlamentas, mažindamas sau atskaitingų institucijų, disponuojančių savarankiškais biudžetais, skaičių, mažina įstatymų leidžiamosios valdžios įtaką bei vykdomosios valdžios kontrolę.

            Komiteto nuomone, tobulinant minėtų kontrolierių institucijų organizacinę veiklą bei taupant valstybės biudžeto lėšas, svarstytina šių įstaigų vieningo techninio-administracinio aptarnavimo, bendrų patalpų galimybė.

 

Eglė Gibavičiūtė  (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. eggiba@lrs.lt