LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

 

 

Posėdžių sekretoriatui                                                                         2011-03-09  Nr.V-2011

 

 

 

 

 

 

DĖL KOMITETO 2010 METŲ RUDENS SESIJOS VEIKLOS ATASKAITOS 

 

 

 

Siunčiame Žmogaus teisių komiteto 2010 metų rudens sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio veiklos ataskaitą, patvirtintą 2011 m. kovo 9 d. Komiteto posėdyje.

          PRIDEDAMA. Ataskaita, 11 lapų.

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                Arminas Lydeka

  

     LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

2010 metų rudens sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio

Žmogaus teisių komiteto veiklos

 

A T A S K A I T A

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau – Komitetas) veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2011 m. kovo 9 d. Komiteto posėdyje.

 

KOMITETO SUDĖTIS

 

1. Arminas Lydeka – Komiteto pirmininkas

2. Valerijus Simulik – Komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys

4. Dalia Kuodytė - Komiteto narė

5. Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė – Komiteto narė

6. Ona Valiukevičiūtė - Komiteto narė

7. Mantas Varaška – Komiteto narys

 

KOMITETO BIURAS

 

1. Jolanta Savickienė - Biuro vedėja

2. Eglė Gibavičiūtė - patarėja

3. Rūta Ragaliauskienė - patarėja

4. Jūratė Mikulskienė – padėjėja

5. Deimantė Žegunė - padėjėja

6. Dalia Skapaitė – sekretorė

 

 

I. BENDRA INFORMACIJA

 

 

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui      Iš jų kaip pagrindiniam komitetui              kaip papildomam  komitetui	28 3 25
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	7
1.3.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai      Iš jų: išvažiuojamieji	19
2.2.	Klausymai	2
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	4
4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	540
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	300
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų, pasitarimų, susitikimų, kitų renginių	21
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	3
6.2.	Priimta delegacijų	6

 

Pagrindinė Komiteto veiklos forma - posėdžiai. Komitetas per ataskaitinį laikotarpį surengė 19 posėdžių. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisės aktų projektų ir Lietuvos pozicijų dėl siūlomų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų bei reglamentų nuostatų svarstymui.

 

II. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

 

1. Priimti svarbiausi teisės aktai, kuriuos svarstė Komitetas.

 

1.1. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigalioja Seimo rusens sesijoje priimtas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1232. Įstatymas buvo parengtas siekiant sukurti vaiko, turinčio elgesio problemų, teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią socializacijos, ugdymo bei švietimo ir kitos pagalbos teikimo minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. Komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pasiūlė didesnį dėmesį skirti vaiko asmens duomenų apsaugai ir nustatyti, kad institucijos, kurios turi įgaliojimus vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių srityje, vaiko asmens duomenis naudotų tik tiek, kiek tai yra būtina apsaugoti paties vaiko interesus. Ši nuostata pasiūlyta vertinant tai, kad visuomenės požiūris į vaikus, kuriems taikomos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, gali būti traktuojamas, kaip keliantys grėsmę visuomenei ir nepagrįstai jie būtų atstumiami.

 

1.2. Komitetas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektui, kuris yra neatsiejamai svarbus smurto privačioje erdvėje atveju. Asmens smurtas prieš kitą asmenį yra nusikalstama veika, todėl projekte siūloma nustatyti, kad ginklai ir šaudmenys būtų laikinai ar visam laikui atimti iš asmenų, smurtaujančių prieš šeimos narius, sugyventinius, artimuosius giminaičius ar bendraturčius. 2010 m. lapkričio 18 d. Seimas priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo papildymas 40¹ straipsniu bei 18 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1146.

 

1.3. Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytą  Dekretą dėl Pilietybės įstatymo projekto Nr.XIP-353GR grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti. Prezidentė vetavo Pilietybės įstatymo 7 ir 21 straipsnius, nes pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Komiteto nariai išreiškė nuomonę, kad Konstitucinis Teismas turėtų aiškiai apibrėžti, ką reiškia paplitęs reiškinys, išaiškinant dvigubos pilietybės taikymo ribas. Komitetas nepritarė Prezidentės veto, tačiau Seimas priėmė Pilietybės įstatymą NR.XI-1196 su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais.

 

2. Komiteto apsvarstyti svarbūs teisės aktų projektai,

kuriems pritarta arba pritarta su pastabomis

 

2.1. Komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 4, 10, 43, 49, 53, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1883(2), kuriam pritarė su pastabomis. Įstatymo projekte apibrėžiamos fizinės, psichologinės ir seksualinės prievartos sąvokos, įtvirtinamas principas, įpareigojantis tėvus ir kitus teisėtus vaiko atstovus apsaugoti vaiką nuo smurto.

 

2.2. Komitetas iš esmės pritarė Probacijos įstatymo projektui Nr.XIP-1892, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui įvertinti statutinių valstybės tarnautojų pareigybių pakeitimo karjeros valstybės tarnautojų pareigybėmis tikslingumą, garantuojant asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Projektas buvo parengtas siekiant sukurti veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą bei siekiant mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.

Taip pat apsvarstyti ir lydintieji teisės aktų pakeitimo projektai:

a) Komitetas iš esmės pritarė Baudžiamojo kodekso 48, 67, 75, 77, 82, 87, 92 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIP-1893, kurio nuostatomis yra siekiama optimizuoti nuteistųjų, kuriems bausmės vykdymas atidedamas arba kurie lygtinai atleidžiami nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, priežiūrą ir jų socialinę reabilitaciją, užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik kraštutiniais atvejais, tobulinti bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą sąlygas, o šių institutų vykdymo tvarką ir sąlygas reguliuoti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

 

b) Komitetas pritarė Baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 36¹, 253¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIP-1894, kuris parengtas tikslu nustatyti socialinio tyrimo išvadų pateikimo teismui tvarką ir suderinti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas su Probacijos įstatymo projekto ir Baudžiamojo kodekso nuostatomis.

 

c) Pritarta ir Bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183 straipsnių pakeitimo bei 127, 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-1895, kuriuo optimizuojama nuteistųjų, lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų priežiūras ir socialinė reabilitacija, užtikrinama nuteistųjų lygybė taikant bausmių vykdymo principą, tobulinamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

 

d) Tačiau Komitetas nepritarė Probacijos įstatymo projekto lydintiesiems Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 5, 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1896 ir  Valstybės tarnybos įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1897. Komiteto nuomone, reikėtų dar kartą įvertinti statutinių valstybės tarnautojų pareigybių pakeitimo karjeros valstybės tarnautojų pareigybėmis tikslingumą, garantuojant asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą.

 

2.3. Komitetas apsvarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr.XIP-2388.. Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – padėti nevaisingoms šeimoms susilaukti vaikų, gerinti demografinę padėtį. Priėmus įstatymą būtų  reglamentuotas pagalbinis apvaisinimas, lytinių ląstelių laikymo bei paruošimo sąlygos. Komitetas pritarė įstatymo projektui ir papildomai pagrindiniam komitetui pasiūlė tobulinti jį užtikrinant galimybes visiems asmenims spręsti nevaisingumo problemą, nepriklausomai nuo jų šeimyninės padėties. Komitetas apsvarstė ir alternatyvų Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr.XIP-2502. Pagal šį projektą lytinės ląstelės galėtų būti naudojamos tik pačių sutuoktinių ar sugyventinių dirbtiniam apvaisinimui. Taigi tais atvejais, kai vyras nevaisingas, šeima ar partneriai negalėtų pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo paslauga ir susilaukti vaikų. Komitetas projektą atmetė.

2.4. Komitetas svarstė Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą NR.XIP-968(2). Komitete buvo suabejota dėl įstatymo nuostatos, numatančios, kad lėšos bus pervedamos Vyriausybės paskirtam fondui. Žydų bendruomenių atstovai taip pat nepritarė tokiai nuostatai, nes tokiu atveju kyla klausimas, ar lėšos pasieks tikruosius žydų bendruomenių teisių perėmėjus. Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą, nustatant skaidresnį kompensacijų išmokėjimo ir tikslinio panaudojimo kontrolės mechanizmą.

 

2.5. Komiteto posėdyje svarstytas Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo sureguliavimo įstatymo projektas Nr.XIP-2349. Šiuo metu dalies religinių bendruomenių ir bendrijų religiniams tikslams naudojamų nekilnojamo turto objektų nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Religinės bendruomenės, valdydamos maldos namus, tačiau neįregistravusios nuosavybės teisių į minėtus pastatus, susiduria su pastatų išlaikymo, komunalinių paslaugų užsakymo, pastatų remonto, paveldosaugos problemomis. Šiuo metu iškyla nemažai teisinių kliūčių: didelė dalis religiniams tikslams naudojamų pastatų buvo statyti seniai, daugiau nei prieš šimtmetį, ir neišliko dokumentų, reikalingų norint įregistruoti šiuos pastatus. Dalis pastatų, kurių registravimui būtų taikomas šis įstatymas, yra formaliai įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą nurodžius, kad jų savininkas yra okupacinės valdžios institucija - konkretaus miesto ar rajono darbo žmonių deputatų taryba. Šiuo Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuris nustatytų ir supaprastintų labai konkrečiai apibrėžtos nekilnojamojo turto objektų grupės registravimo tvarką religinių bendrijų vardu. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui.

 

3. Komiteto apsvarstyti teisės aktų projektai, kuriuos Komitetas siūlo tobulinti.

 

3.1. Komitetas, apsvarstęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-130, nusprendė siūlyti jį grąžinti iniciatoriams tobulinti ir įtvirtinti saugiklius, kad minėta teisinės pagalbos teise nebūtų piktnaudžiaujama. Projekto iniciatorius siūlė atsisakyti nuostatos, jog į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeitų išlaidų atlyginimas, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tokiu būdu autorius norėjo apsaugoti asmenis, turinčius teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nuo finansinių sunkumų. Tačiau siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybes asmenims, kurie turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareikšti nepagrįstus ieškinius. Šie asmenys nebūtų skatinami ieškoti alternatyvių ginčų sprendimo būdų, nes jie dėl to finansiškai nenukentėtų, ir tokiu būdu būtų piktnaudžiaujama suteikta teise.

 

3.2. Seimas Žmogaus teisių komitetą paskyrė pagrindiniu komitetu Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektui Nr.XIP-2325 svarstyti. Projektą rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Komitetas, atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl deklaratyvių nuostatų šiame projekte bei ekspertų pastabas, vadovaudamasis  Seimo Statuto 147 straipsnio 5 dalimi, 2010 m. spalio 13 d. posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę projektui tobulinti. Darbo grupė surengė eilę klausymų, kuriuose dalyvavo ekspertai, įstatymo projektą rengusios darbo grupės nariai, asociacijų atstovai. Rengiant projektą, buvo remiamasi užsienio šalių patirtimi sprendžiant smurto tarp artimų asmenų problemas, tarptautinių ekspertų rekomendacijomis, Jungtinių Tautų rekomendacijomis. Komiteto darbo grupės  parengtoje projekto redakcijoje numatytas aiškus nevyriausybinių organizacijų vaidmuo įgyvendinant šį įstatymą, apibrėžta aiški šių organizacijų veiklos  finansavimo  sistema, atsisakyta Vyriausybės pateiktame projekte numatytos tarpininkavimo paslaugos sprendžiant konfliktinius santykius tarp artimų asmenų (tikslingiau užtikrinti psichologinę pagalbą), numatyta smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonė – ginklo ir šaudmenų paėmimas iš smurtautojo ir kt. 

Seimo nariai registravo įstatymų pataisas, numatančias administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už smurtavimą. Tai projektai: Viešojo administravimo įstatymo 2, 19, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1780(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo nauju šeštuoju¹ skirsniu ir 225, 266, 267 ir 282 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1781(2), Baudžiamojo kodekso 140 ir 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1782(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo papildymas 40¹ straipsniu bei 18 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1783(2), Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.  XIP-1784(2), Baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2297. Priėmus šiuos įstatymus, smurtautojas būtų patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio veiką.

Komitetas pritarė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui ir teiks jį Seimui svarstyti pavasario sesijoje.

 

III. EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

 

1. Komitetas apsvarstė  Lietuvos Respublikos pozicijas dėl  Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų ir regionų komitetui ,,Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams - Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (KOM (2010) 171 galutinis).

2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba priėme Stokholmo programą, kurioje nustatyti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo prioritetai ateinantiems penkeriems metams. Joje atsižvelgiama į pastaraisiais metais vykusias diskusijas su Europos Parlamentu, Taryba, valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis. Ateinančiais metais svarbiausia Sąjungos užduotis šioje srityje bus sukurti žmonių Europą, kartu užtikrinant, kad piliečiai galėtų naudotis savo teisėmis ir patirti visapusišką Europos integracijos naudą.  Laisvės, saugumo ir teisingumo sritys yra tos sritys, kuriose piliečiai daugiausia tikisi iš politikos kūrėjų, nes jos daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Stokholmo programoje atspindėta dauguma svarbiausių Lietuvos pastabų ir pasiūlymų, teiktų Europos Komisijai  ir tuo metu pirmininkavusiai šaliai Švedijai, o taip pat pristatytų projekto svarstymo metu. Todėl galima teigti, kad Stokholmo programos nuostatos atitinka Lietuvos interesus. Komitetas pritarė  Vidaus reikalų  ministerijos ir Teisingumo ministerijos pristatytoms pozicijoms.

           

2. Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Europos Komisijos  pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (KOM (2010) 378 galutinis) ir pateikė išvadą dėl pasiūlymo atitikimo subsidiarumo principui.

Šis pasiūlymas yra Europos Sąjungai (ES) pastangų dalis parengti visapusišką imigracijos politiką. Pasiūlymo tikslas – ES lygmeniu nustatyti taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, laikinai perkeliamiems dirbti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į ES valstybėse narėse įsteigtus tokių bendrovių filialus ar kitus subjektus, priklausančius tokioms bendrovėms ar bendrovių grupėms: nustatant skaidrias ir suderintas tokių darbuotojų priėmimo sąlygas, sudarant patrauklesnes bendrovių viduje perkeliamų asmenų ir jų šeimos narių laikino buvimo sąlygas, skatinant veiksmingesnį perkeltų asmenų paskirstymą ir perskirstymą tarp ES subjektų. Komitetas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymo nuostatos, pagal kurias vienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė leisti perkeliamiems asmenims dirbti kitose valstybėse narėse (pasiūlymo 16 str.), praplečia leidimus gyventi išduodančių valstybių narių jurisdikcijos ribas ir pažeidžia kitų valstybių narių nacionalinę kompetenciją reglamentuoti darbo rinkos santykius.  Šiuo aspektu pasiūlymas galimai prieštarauja proporcingumo principui. Taip pat Komitetas pažymėjo, kad siekiant įgyvendinti direktyvos tikslus, nėra būtina apriboti valstybių narių galimybes pačioms nustatyti supaprastintos tvarkos sąlygas, taikomas pripažintoms įmonių grupėms. Komitetas pritarė Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 3  d.  parengtai pozicijai.

 

            3. Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Europos Komisijos  pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų (KOM(2010) 379 galutinis) ir pateikė išvadą dėl šio pasiūlymo atitikimo subsidiarumo principui .

Pasiūlymu  numatomos trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta į ES dirbti sezoninius darbus, atvykimo ir apsigyvenimo taisyklės ir nustatomos garantijos, siekiant užkristi kelią tokių darbuotojų išnaudojimui bei apsaugoti sezoninį darbą dirbančius ES piliečius nuo nesąžiningos konkurencijos. Visos šios nuostatos yra susijusios su sritimis, kurios priklauso bendrai imigracijos politikai. Įtvirtinus Pasiūlymo nuostatas direktyvoje būtų užtikrintas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, o tai suteiktų galimybes ES palengvinti žemos kvalifikacijos darbuotojų teisėtą migraciją ir stiprintų trečiųjų šalių įsipareigojimą kovoti su neteisėta migracija. Pasiūlymo įgyvendinimui pasirinkta priemonė yra direktyva, kuri suteikia valstybėms narėms didelį lankstumą ją įgyvendinant. Ja nustatomi privalomi minimalūs standartai ir kartu valstybės narės gali laisvai rinktis šių principų įgyvendinimo jų nacionalinės teisės sistemose formą ir metodą ir bendrąsias aplinkybes. Komitetas nusprendė, kad  Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Tačiau siūlymas sezoniniams darbuotojams išduoti leidimus gyventi, Komiteto nuomone,  neatitinka proporcingumo principo, nes to paties tikslo galima pasiekti išduodant mažesnių administracinių sąnaudų reikalaujančius ir pigesnius dokumentus – nacionalines vizas. Taip pat Komitetas išreiškė abejones, ar sezoniniams darbuotojams, atvykstantiems dirbti tik trumpam laikotarpiui, vertėtų suteikti visas socialines garantijas, numatytas sezoninių darbuotojų direktyvos 16 str. Komitetas pritarė Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 3  d.  parengtai pozicijai.

 

4. Komitetas apsvarstė ir  pateikė išvadą dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - 2010-2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija (KOM (2010) 491 galutinis).

Komunikate Moterų ir vyrų lygybės strategija 2010-2015 išskiriamos penkios prioritetinės sritys: vienoda ekonominė nepriklausomybė, vienodas atlyginimas už vienodos vertės darbą, lygybė sprendimų priėmime, orumas, dora ir smurto lyčių pagrindu panaikinimas, o taip pat į horizontaliąsias sritis: lyčių vaidmenys, teisės aktai, institucinio valdymo gerinimas ir instrumentai. Komitetas pareiškė pritarimą Europos Komisijos 2010-2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijai ir pritarė šios strategijos įgyvendinimo veiksmams. Komitetas paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nustatant Lietuvos Respublikos prioritetus ir priimant atitinkamas nacionalines priemones, atsižvelgti į Europos Komisijos strategiją, siekiant nuosekliai ir sistemingai spręsti atitinkamų sričių moterų ir vyrų lygybės problemas, užtikrinti moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimą.   

 

5. Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai – ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą  (KOM (2010) 673 galutinis).

Komunikatas parengtas įgyvendinant ES vidaus saugumo strategijos nuostatą, kad „remdamasi Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planu Komisija priims komunikatą dėl Vidaus saugumo strategijos, į kurį bus įtraukti pasiūlymai dėl veiksmų“. Komunikate siūloma, kokių bendrų veiksmų per artimiausius ketverius metus turėtų imtis ES, kad veiksmingiau kovotų su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais, stiprintų savo išorės sienų valdymą ir didintų gebėjimą įveikti gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes. Komitetas pritarė Europos Komisijos siekiui kurti saugesnę Europą ir iš esmės pritarė Komisijos komunikate numatytiems ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo tikslams ir veiksmams. Komitetas paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę  siekti, kad įgyvendinant  Europos Komisijos strateginius tikslus ir priimant naujus teisės aktus,  būtų laikomasi pagarbos  pagrindinėms teisėms, garantuojamas  aukštas  asmens duomenų apsaugos lygis, didinamas  policijos ir teisminis  bendradarbiavimas ir stiprinama ES išorės sienų kontrolė. Komitetas paragino Vyriausybę aktyviai dalyvauti Europos Komisijos Vidaus saugumo strategijos įgyvendinime.  Komitetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d.  paruoštai pozicijai.

 

6. Komitetas apsvarstė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis, vertinimo mechanizmo sukūrimo KOM (2010) 624 galutinis) ir pateikė išvadą dėl šio pasiūlymo atitikimo subsidiarumo principui.

Pasiūlyme nurodomas Reglamento pagrindinis tikslas - padidinti šiuo metu taikomo Šengeno acquis vertinimo mechanizmo veiksmingumą, kad Šengeno acquis būtų teisingai taikomas visose srityse - išorės sienų, vizų politikos, Šengeno informacinės sistemos, duomenų apsaugos, policijos bendradarbiavimo, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir kovos su narkotikais politikos. Išnagrinėjęs pasiūlymą Komitetas nusprendė, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams ir pritarė Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 16 d.  parengtai pozicijai.

 

7. Komitetas apsvarstė  2011 m.  Europos Komisijos Darbo programą (KOM (2010) 623 galutinis).

2010 m. spalio 27 d. buvo patvirtinta 2011 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programa, grindžiama 5 pagrindiniais politiniais prioritetais: kovoti su ekonomikos krize ir suteikti impulsą ekonomikos atsigavimui, atgaivinti darbo vietų kūrimą, sparčiau įgyvendinant ES2020 strategiją, stiprinti laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę, pradėti derybas dėl naujo ES biudžeto,  didinti ES įtaką globaliu mastu. Komitetas išskyrė 12 EK iniciatyvų kaip labai aktualias ir aktualias Lietuvai žmogaus teisių srityje: Komunikatas dėl sustiprinto solidarumo ES, Komunikatas dėl bendrojo požiūrio į migraciją, Iniciatyvos dėl pažangaus sienų valdymo (Teisės akto dėl atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) sukūrimo pasiūlymas, Teisės akto dėl registruotųjų keleivių programos (RKP) parengimo pasiūlymas, Teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas, pasiūlymas, Komunikatas dėl galimybės ES įdiegti Elektroninę kelionės leidimo sistemą (ESTA)), Teisės akto dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo pasiūlymas, Iniciatyva dėl naujo išsamaus duomenų apsaugos srities teisinio reguliavimo, Direktyva dėl bendro požiūrio į keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimą trečiosioms šalims naudojimo teisėsaugos tikslais (Europos PNR), Reglamentas dėl taikytinos teisės, tėvystės pareigų ir turto ir tokio turto pasidalijimo pasekmių įvykus kitokio pobūdžio sąjungų nutrūkimui, Direktyva dėl teisės į advokatą baudžiamajame procese, Direktyva dėl pagalbos nusikaltimų aukoms ir jų teisių, Darbo laiko direktyvos peržiūra, Direktyvos dėl komandiruojamų darbuotojų įgyvendinimo gerinimas, Elektroninio parašo direktyva.

 

IV. PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

1. Parlamentinės kontrolės srityje Komitetas paprastai nagrinėja skundus dėl Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Lygių galimybių kontrolieriaus darbo. Atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis Komitete gaunamų skundų yra iš laisvės apribojimo įstaigų, rudens sesijoje buvo nuspręsta išklausyti Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus informaciją apie padėtį įkalinimo įstaigose. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad trijų tipų laisvės apribojimo įstaigose laikomi asmenys skundžiasi dėl skirtingų klausimų. Kontrolierius atkreipė dėmesį, kad nuteistieji daugiausia skundžiamasi pareigūnų veiksmais, socialinės reabilitacijos klausimais, prastomis laikymo sąlygomis, sveikatos priežiūros klausimais. Tardymo izoliatoriuose sulaikytieji skundžiasi ilgais tardymo terminais, laikymo bei režimo sąlygomis. Policijos komisariatų areštinėse sulaikytieji nepatenkinti prastomis laikymo sąlygomis.

 

2. Komitetas surengė diskusiją dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolo Nr. 12 bei Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų  apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo tikslingumo ir galimybių. Diskusijoje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos atstovai, taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovė, Lygių galimybių kontrolierė bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme. Diskusijos metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublika yra pasiruošusi pasirašyti ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos  Protokolą Nr. 12 (toliau – Protokolas Nr. 12)  ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Žmogaus teisių komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę pasirašyti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolą Nr. 12. Diskusijos metu buvo išreikštas bendras pritarimas Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimui. Taip pat buvo pažymėta, kad siekiant įgyvendinti šios Konvencijos nuostatas reikėtų pakeisti ir papildyti tam tikrus nacionalinės teisės aktus, be to, tai pareikalautų ir papildomų finansinių išteklių.

Žmogaus teisių komitetas išreiškė pritarimą šios Konvencijos ratifikavimui ir  nusprendė  kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu  atlikti oficialų Konvencijos vertimą  bei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Konvencijos ratifikavimo ir Konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje analizei parengti.

 

3.  Smulkių ir vidutinių audito įmonių asociacijos prašymu Komitetas domėjosi dėl privalomosios narystės Lietuvos auditorių rūmuose nuostatos įtvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIP-2321. Komitetas nusprendė kreiptis į Finansų ministeriją su prašymu peržiūrėti įstatymo projektą Nr.XIP-2321 ir įvertinti privalomosios narystės Lietuvos auditorių rūmuose nuostatą žmogaus teisių požiūriu.

 

4. 2010 m. gruodžio 1 d. Žmogaus teisių komitetas nagrinėjo klausimą, kodėl jūrininkai negali naudotis konstitucine rinkimų teise? Laivuose su Lietuvos vėliava nesudaromos sąlygos jūrininkams balsuoti savivaldos rinkimuose. Vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas gruodžio 1 d. posėdyje aiškinosi, kaip užtikrinti kiekvienam Lietuvos piliečiui ar nuolatiniam gyventojui savivaldos rinkimų teisę. Komiteto posėdyje dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas  patikino Komitetą, kad keliamą problemą būtų galima išspręsti tik tuo atveju, jei Lietuvoje atsirastų internetinis balsavimas. Tačiau Seimas jau kelis kartus atmetė įstatymų pataisų projektus, kuriais siūlyta įteisinti balsavimą internetu per rinkimus bei referendumus. Komitetas paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikti siūlymus dėl teisės aktų pataisų, kuriomis būtų užtikrinamos jūrininkų konstitucinės teisės. 

 

V.   PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI,

PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

 

Žmogaus teisių komitete gaunama labai įvairaus pobūdžio laiškų, skundų, raštų, pareiškimų ir kt. dokumentų. Per ataskaitinį laikotarpį gauta 540 tokių dokumentų, parengta 300 atsakymų, raštų bei persiųsta piliečių skundų pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms.

Didžioji dalis skundų gaunama iš įkalinimo ar laisvės apribojimo įstaigų. Skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, administracijos pareigūnų veiksmais, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, teismų sprendimais. Ypač padaugėjo skundų/prašymų pakomentuoti ar pakonsultuoti baudžiamojo proceso klausimais.

 

 

VI.   KOMITETO RUDENS SESIJOJE SURENGTOS

KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI, KITI RENGINIAI IR INICIATYVOS

 

1. 2010 m. rugsėjo 15 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka Tarptautinės demokratijos dienos proga pristatė parodą „Andrejus Sacharovas – nerimas ir viltis“, skirtą A.Sacharovo nuopelnams žmogaus teisių srityje pažymėti.

 

2. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka 2010 m. rugsėjo 19 - 22 dienomis Ohride (buvusi Jugoslavijos Makedonijos Respublika) dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migracijos, pabėgėlių ir demografijos komiteto posėdyje.

 

3. Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kvietimu Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė 2010 m. rugsėjo 24 d. dalyvavo diskusijoje su nevyriausybinėmis neįgaliųjų organizacijomis dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo probleminių aspektų.

 

4. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka 2010 m. spalio 13-16 dienomis dalyvavo Hagoje (Nyderlandų Karalystė) surengtoje tarptautinėje konferencijoje ,,Kovos su prekyba žmonėmis priežiūros mechanizmai“.

 

5. 2010 m. spalio 22 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka susitiko su Švedijos ambasadore J.E.Ulrika Cronenberg-Mossberg.

 

6. 2010 m. lapkričio 9 d. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė ir biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė dalyvavo Tarptautinės migracijos organizacijos surengtame seminare „Ieškant sprendimų: pažeidžiamų migrantų grįžimas namo“.

 

7. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka Briuselyje (Belgijos Karalystė) 2010 m. lapkričio 21-23 dienomis dalyvavo Belgijos Senato organizuojamame Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų komitetų, atsakingų už lyčių lygybės politikos formavimą, pirmininkų susitikime.

 

8. Komitetas susitiko su Europos komisijos kovai prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ekspertais. ECRI – tai Europos Tarybos įkurta nepriklausoma žmogaus teisių stebėsenos institucija, kurioje dirba ekspertai. ECRI ekspertais renkami nepriklausomi ir nešališki aukštos moralės asmenys, pripažinti kovotojai su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija.

Komitete viešinčius ECRI ekspertus domino žydų turto grąžinimo klausimai; asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių užtikrinimas; Seimo narių atsakomybė už viešai reiškiamą netoleranciją; kitataučių galimybės dalyvauti rinkimuose.

 

9. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka išplatino visuomenei pranešimą -  prieš 60 metų buvo pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija –  atkreipdamas dėmesį, kad Lietuva, prisijungdama prie šio tarptautinio dokumento, įtvirtino požiūrį į žmogaus teises kaip į vertybę.

 

10. Žmogaus teisių komitetas kartu su Nacionaliniu socialinės integracijos  institutu bei Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu 2010 m. lapkričio 17 d. Seimo I rūmų Parodų galerijoje surengė renginį „Gyvoji biblioteka“. Renginys organizuotas pažymint Tarptautinę tolerancijos dieną.

11. 2010 m. lapkričio 16 d Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka Tarptautinės tolerancijos dienos proga Tarptautinėje konferencijoje tema „Žmonės su negalia kultūriniame ir socialiniame kontekste“ (Tolerancijos centre) skaitė pranešimą „Tolerantiška visuomenė –laiminga visuomenė“.

 

12. 2010 m. lapkričio 17 d. Komitetas surengė pasitarimą dėl Vyriausybės vykdomos tautinių mažumų apsaugos politikos.

 

13. 2010 m. lapkričio 17 d. Žmogaus teisių komitetas susitiko su Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo atstovais.

 

14. 2010 m. lapkričio 19 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ surengė konferenciją „Saugios ir palaikančios mokyklos kūrimas“. Konferencija buvo skirta pristatyti pilotinį projektą „Saugi mokykla“, vykdomą dvylikoje Lietuvos mokyklų. Projekto „Saugi mokykla“ tikslas – mokykla be patyčių.

 

15. 2010 m. lapkričio 24 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka susitiko su JAV ambasadore Anne Elizabeth Derse.

 

16. Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kvietimu 2010 m. lapkričio 26 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka dalyvavo susitikime su Tautinių bendrijų tarybos atstovais.

 

17. Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną 2010 m. gruodžio 10 d. Komitetas surengė Iškilmingą konferenciją „Žmogaus teisės Lietuvoje. Po 20 metų“. Konferencijoje buvo pažymėtos dvi reikšmingos sukaktys: Žmogaus teisių komiteto dvidešimtmetis ir 60 metų po Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos paskelbimo.

 

18. 2011 m. sausio 25 d. Komiteto padėjėja Deimantė Žegunė Teisingumo ministerijoj dalyvavo diskusijoje – pasitarime ”Elektroninio stebėjimo sistemos taikymo galimybės“.

 

19. 2011 m. sausio 25 d. Komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė dalyvavo Policijos departamento surengtoje baigiamojoje konferencijoje, skirtoje kovai su tarptautiniu  organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su prekyba žmonėmis.

 

20. 2011 m. sausio 27 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka kartu su Valstybinės duomenų inspekcijos direktoriumi Algirdu Kunčinu surengė spaudos konferenciją „Naujosios technologijos: iššūkiai žmogaus privatumui“, skirtą Europos duomenų apsaugos dienai.

 

21. 2011 m. sausio 31 d. Žmogaus teisių komitete lankėsi Makedonijos Parlamento delegacija. Vizito tikslas – pasisemti patirties apie pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, Svečius domino lygių galimybių politikos formavimas Lietuvoje ir kita geroji mūsų šalies  patirtis formuojant žmogaus teisių ir laisvių politiką. Susitikime dalyvavo Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik, Komiteto narės Ona Valiukevičiūtė ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.   

 

22. 2011 m. sausio 31 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik, Komiteto narės Ona Valiukevičiūtė ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė priėmė   Turkmėnistano Medžliso (Parlamento) narių delegaciją. Susitikimo tikslas – supažindinti svečius su pažangia Lietuvos patirtimi kuriant tarptautinius reikalavimus atitinkančią žmogaus teisių sistemą ir užtikrinant demokratinius santykius Lietuvos visuomenėje.

 

23. 2011 m. vasario 7 d. Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė ir padėjėja Deimantė Žegunė dalyvavo Vilniaus universiteto teisės fakulteto Viešosios teisės katedros organizuotoje konferencijoje „Viešosios teisės tyrimai: būklė ir perspektyvos“.

 

24. 2011 m. vasario 11 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka perskaitė pranešimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo organizuotoje konferencijoje „Žmogus, teisinė valstybė ir administracinė justicija“  (konferencija vyko Verkių rūmuose, Žaliųjų ežerų g. 49).

 

25. 2011 m. vasario 18 d. Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijos Simulik lankėsi Vilniaus pataisos namuose. Kartu vyko Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė.

 

26.  Valstybės atkūrimo dienos  proga Vasario 16 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka Lietuvos karo akademijos karininkų ramovėje visuomenei pristatė įspūdingą dailininko Artūro Šlipavičiaus kūrinį  „Žalgiris 600 in memoria“.

 

27. 2011 m.  vasario 25 d. vyko susitikimas su ESBO tautinių mažumų komisaro biuro ekspertais - Vincent de Graff, Senior Legal Adviser ir Jennifer Croft, Senior Adviser.  Susitikime dalyvavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Žmogaus teisių komiteto patarėja Rūta Ragaliauskienė.

 

28. 2011 m. kovo 1 d. Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė ir padėjėja Deimantė Žegunė dalyvavo susitikime, skirtame teisės aktų, susijusių su smurto privačioje erdvėje, veiksmingumo analizei.

 

29. 2011 m. kovo 3 d. Teisingumo ministerijos  organizuotame seminare „Alternatyvių sankcijų veiksmingumas ir elektroninis monitoringas“  dalyvavo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                        Arminas Lydeka