Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau – Komitetas) veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2011 m. rugsėjo 14 d. Komiteto posėdyje.

KOMITETO SUDĖTIS

1. Arminas Lydeka – Komiteto pirmininkas

2. Valerijus Simulik – Komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys

4. Dalia Kuodytė - Komiteto narė

5. Evaldas Lementauskas – Komiteto narys (Komiteto narys nuo 2011 m. balandžio 21 d.)

6. Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė – Komiteto narė

7. Ona Valiukevičiūtė - Komiteto narė

8. Mantas Varaška – Komiteto narys

KOMITETO BIURAS

1. Jolanta Savickienė - Biuro vedėja

2. Eglė Gibavičiūtė - patarėja

3. Rūta Ragaliauskienė - patarėja

4. Jūratė Mikulskienė – padėjėja

5. Deimantė Žegunė - padėjėja

6. Dalia Skapaitė – sekretorė

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	22 5 17
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	7
1.3.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	3
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji	20
2.2.	Klausymai
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	19
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	493
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	272
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų, pasitarimų, susitikimų, kitų renginių	19
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	8
6.2.	Priimta delegacijų	5

II. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

1. Priimti svarbiausi teisės aktai, kuriuos svarstė Komitetas.

1. 2011 m. balandžio 17 d. Komitetas svarstė Įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ papildymo 1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2745 ir jį lydinčiuosius Civilinio kodekso 1.134 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2746 bei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2747. Projektų tikslas – įstatymu nustatyti nukentėjusių nuo Sovietų Sąjungos okupacinio režimo asmenų teisę reikalauti iš nusikaltimų vykdytojų – fizinių asmenų – nusikaltimais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, nevaržant šio reikalavimo jokiais terminais. Seimas įstatymų projektus priėmė birželio 9 d. (Išvadų rengėjos Dalia Kuodytė ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė).

2. 2011 m. gegužės 26 d. Seimas priėmė labai svarbų Komiteto darbo grupės parengtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (projektas Nr. XIP-2325(3). Įstatymo tikslas – ginti fizinius asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į atsiradusią grėsmę, taikyti prevencines poveikio priemones, teikti tinkamą pagalbą bei imtis prevencinio pobūdžio priemonių. Įstatymu siekiama skatinti žmones gyventi santarvėje ir problemas spręsti nekonfliktiniu būdu, užtikrinti, kad bet kuriuo smurto atveju smurtautojui būtų pritaikytos prevencinio poveikio priemonės, užtikrintas nukentėjusio asmens saugumas ir galimybė gauti reikiamą pagalbą. (Išvadų rengėjos Dalia Kuodytė ir Ona Valiukevičiūtė).

2. Komiteto apsvarstyti svarbūs teisės aktų projektai,

kuriems pritarta arba pritarta su pastabomis

1. 2011 m. kovo 16 d. Komiteto posėdyje buvo svarstomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIP-1218 ir Nr. XIP-2311, kuriais numatomos didesnės baudos už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimus. Pasak projektų rengėjų, taip subjektai būtų skatinami atidžiau laikytis įstatymo nuostatų, skatinamas piliečių sąmoningumas ir pagarba valstybei, jos vėliavai. Projektu XIP-1218 siekiama suvienodinti baudas už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą. t. y. padidinti baudų dydžius už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą sulyginant jas su baudomis už užsienio valstybės vėliavos, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimus. Komitetas nepritarė projektui Nr. XIP-2311, nes buvo pritarta alternatyviam projektui Nr. XIP-1218, kurio svarstymas Seime yra priėmimo stadijoje. (Išvados rengėjas Mantas Varaška).

2. Komitetas pritarė Policijos rėmėjų įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 5¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1763(2), kurio tikslas - numatyti daugiau teisių ir savarankiškumo policijos rėmėjams, kad išimtinais atvejais jie galėtų veikti be policijos pareigūnų ir turėtų teisę, esant reikalui, panaudoti specialiąsias priemones. Šiuo metu galiojantis Policijos rėmėjų įstatymas tokios galimybės nenumato. Atvirkščiai, tikimasi, kad šie įstatymai padės sumažinti nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų skaičių ypač atokesnėse bendruomenėse. (Išvados rengėjai Valerijus Simulik, Mantas Varaška).

3. Komitetas svarstė įstatymų projektų grupę dėl teismų reorganizavimo. Įstatymų projektų tikslas – didinti teismų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą, taupant teismų ūkines išlaidas, optimizuoti teismų bei teisėjų darbo krūvį. Komitetas pritarė įstatymų projektams.

4. Komitetas pradėjo svarstyti Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1599. Projekto uždavinys – užtikrinti LR piliečių konstitucines teises rinktis į taikius susirinkimus. Priėmus teikiamą įstatymo pakeitimo projektą, būtų užkirstas kelias savivaldybių pareigūnų savivalei bei piktnaudžiavimui priimant sprendimus dėl susirinkimų organizavimo, aiškiai reglamentuotas atsakingas asmuo už sprendimų priėmimą, susirinkimų organizavimo tvarka, pranešimų pateikimo formos. Komitetas nusprendė pavesti Komiteto narei Dalei Kuodytei sušaukti klausymus ir parengti antrą projekto variantą, paprašius Savivaldybių asociacijos nuomonės bei įvertinus Vyriausybės pastabas dėl šio projekto. (Išvados rengėja Dalia Kuodytė).

5. Birželio 29 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Rezoliucijos „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“ projektą Nr. XIP-3350, kuriuo siekiama užkirsti kelią priklausomybių ligų plitimui, sukurti vieningą gydymo, psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemą asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis. Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui, tačiau pastebėjo, kad projektą būtina tobulinti. Projektą reikia papildyti nuostata dėl tarpžinybinės darbo grupės sudarymo, pavedant jai išanalizuoti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius priklausomybės ligų prevenciją, gydymą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją bei parengti vieningos priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepciją, ypatingą dėmesį skiriant tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemai, skirtai vaikų ir jaunimo, sergančiųjų priklausomybės ligomis, ankstyvajai intervencijai, gydymui, reabilitacijai ir reintegracijai. Patikslinti projektą numatant, kad tyrimą dėl galimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimo ne gydymo tikslais turėtų atlikti teisėsaugos institucijos. (Išvados rengėjai Arminas Lydeka, Dalai Kuodytė).

3. Komiteto apsvarstyti teisės aktų projektai, kuriuos Komitetas siūlo tobulinti

1. 2011 m. kovo 16 d. Komitetas svarstė Seimo Statuto "Dėl Seimo statuto 25, 44, 47, 63 straipsnių pakeitimo, 80(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios" projektą Nr. XIP-2751. Projekte sprendžiamas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos statuso klausimas. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas sudarė darbo grupę tai pačiai problemai spręsti, nusprendė svarstyme daryti pertrauką, po kurios svarstyti abu parengtus teisės aktų projektus. Komitetas pasiūlė projektų svarstymą įtraukti į 2011 m. rudens sesijos darbų programą. (Išvados rengėjas Mantas Varaška).

2. 2011 m. kovo 23 d. posėdyje Komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 72³straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-1210 ir nusprendė siūlyti iniciatoriams jį tobulinti. Projekto autorius siekė įtvirtinti įpareigojimą naudoti lytinį potraukį mažinančias medicinines priemones asmenims, padariusiems seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymo projekto rengėjas mano, jog priėmus projektą recidyvinių seksualinių nusikaltimų ženkliai sumažės. Įstatymo projekte įpareigojimas naudoti lytinį potraukį mažinančias medicinines priemones būtų skiriamas teismo, neatsižvelgiant į nuteistojo sutikimą. Tačiau, Komiteto nuomone, bet koks gydymas yra intervencija į žmogaus kūną, kuris yra paties žmogaus privataus gyvenimo dalis, todėl tokiai intervencijai yra būtinas asmens sutikimas. (Išvados rengėjai Arminas Lydeka ir Mantas Varaška).

3. Gegužės 18 d. Komitetas svarstė Darbo kodekso 214 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2341, kurį pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Projekto autorius siūlo papildyti Darbo kodeksą, numatant tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų darbuotojams, auginantiems bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, turėti vieną papildomą poilsio dieną per metus rugsėjo 1 dieną, paliekant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Komiteto nuomone, projektas tobulintinas dėl vaiko amžiaus ribos nustatymo iki kurios tėvams gali būti suteikiama poilsio diena pirmąją mokslo metų dieną, taip pat tuti būti nustatyta, kad numatoma poilsio diena suteikiama tėvų prašymu, be to, reikėtų atsižvelgti į Vyriausybės pastabą dėl papildomo biudžeto lėšų poreikio. (Išvados rengėja Ona Valiukevičiūtė).

4. Birželio 8 d. Komitetas nepritarė Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ projektui + koncepcijai Nr. XIP-2814. Poreikis pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir šalyje sukurti centrinę vaiko gerovės politiką kuriančią ir įgyvendinančią instituciją, kuri spręsdama vaikų problemas turėtų realius teisinius ir ekonominius veikimo svertus visoje šalyje ir atliktų vaiko gerovės sisteminį stebėjimą, yra įtvirtintas ir Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje, patvirtintoje Seimo 2003 metais. Teikiamu Seimo nutarimu tvirtinama koncepcija būtų keičiama Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos struktūra, suteikiant centrinės vaiko gerovę įgyvendinančios institucijos statusą. Komitete buvo suabejota Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pajėgumu atlikti centrinės vaiko gerovės politiką įgyvendinančios institucijos funkcijas. Taip pat buvo reaguota į visuomenės atstovų bei savivaldybių asociacijos kritinę nuomonę dėl pertvarkos. Buvo akcentuota, kad daugumą koncepcijoje nustatytų tikslų galima pasiekti nekeičiant institucinės sistemos, o stiprinant ir tinkamai finansuojant esamą. (Išvados rengėja Ona Valiukevičiūtė).

III. EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

1. 2011 m. kovo 9 d. posėdyje Komitetas svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Keleivio Duomenų Įrašo (KDĮ) naudojimo terorizmo bei sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais (KOM (2011) 32 galutinis). Pagrindinis direktyvos projekto tikslas – harmonizuoti Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse narėse taikomas procedūras, kuriomis oro vežėjai būtų įpareigoti teikti PNR duomenis teisėsaugos institucijoms, kurios pagerintų gebėjimus identifikuoti teroristines ir kitas sunkias nusikalstamas veikas, jas užkardyti, tirti bei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš direktyvos projekto tikslų – užtikrinti teisinį tikrumą vežėjams, nustatant jiems aiškius teisinius reikalavimus, t. y. užkertamas kelias iškreipti konkurenciją, nustatant vienodus reikalavimus visiems vežėjams, vykdantiems skrydžius į ES ir iš jos. Komiteto nuomone, pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Pasiūlyme išdėstytoms kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonėms. Tačiau Komitetas išreiškė nepritarimą galimam direktyvos apimties išplėtimui, įtraukiant ES viduje vykdomų skrydžių KDĮ naudojimą. Komiteto nuomone, toks direktyvos išplėtimas gali tapti visuotinio sekimo problema, kuomet būtų renkami milijonų nekaltų žmonių asmens duomenys (Išvados rengėjas Arminas Lydeka).

2. Kovo 9 d. posėdyje Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (KOM (2010) 373 galutinis). Šio Komunikato tikslas yra apibrėžti bendrą ES darbuotojų migrantų teisių padėtį, atnaujinti Komunikatą, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisės pokyčius, plačiau skleisti informaciją apie darbuotojų migrantų teises ir skatinti jas gerbti. Komitetas pritarė Lietuvos pozicijai ir Europos Komisijos siekiui skatinti judėjimą ES ir sudaryti tam geresnes sąlygas. Komitetas paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis priemonių, siekiant kuo plačiau skleisti informaciją ir supažindinti ES piliečius su jų teisėmis, galimybėmis ir teikiama pagalba (Išvados rengėjas Arminas Lydeka).

3. 2011 m. balandžio 20 d. Komitetas apsvarstė Europos Komisijos Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), ir Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ( KOM(2011) 118 galutinis). Pasiūlymu keičiamas Šengeno sienų kodeksas, kuris įtvirtina taisykles, reglamentuojančias asmenų kontrolę jiems kertant ES valstybių narių išorės sienas, bei numato, jog kertant jų vidaus sienas asmenų kontrolė nebus vykdoma. Pasiūlyme numatyti pakeitimai suteiktų Šengeno sienų kodeksui daugiau aiškumo, sumažintų galimybes skirtingai aiškinti galiojantį tekstą bei padėtų išspręsti taikant šį kodeksą praktikoje kilusias problemas. Pasiūlymu nustatomas aiškus teisinis reglamentavimas, taikomas dvišaliams susitarimams, susijusiems su bendrais patikrinimais kertant ES valstybių narių išorės sienas. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai, nes pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. (Išvados rengėjai Arminas Lydeka, Mantas Varaška).

4. 2011 m. gegužės 18 d. Komitetas svarstė Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu (KOM (2011)126 galutinis). Asmenims judant vidaus sienų neturinčioje erdvėje, gerokai pagausėjo santuokų tarp skirtingų valstybių narių piliečių. Tokios poros susiduria su praktiniais bei teisiniais sunkumais valdydamos turtą ir jį dalydamos dėl santuokos nutraukimo arba vieno iš sutuoktinių mirties. Šiuos sunkumus neretai lemia dideli taikytinų materialinės ir tarptautinės privatinės teisės normų, kuriomis reglamentuojamos turtinės santuokos pasekmės, skirtumai. Šio Pasiūlymo tikslas – sudaryti išsamų sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos tarptautinės privatinės teisės normų rinkinį. Pasiūlyme nagrinėjami jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu, klausimai. Pasiūlyme pateiktos normos, taikytinos tik tarpvalstybinio pobūdžio situacijoms. Komitetas, atlikęs Pasiūlymo nuostatų analizę, nusprendė, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai (Išvados rengėjas Arminas Lydeka).

5. 2011 m. gegužės 18 d. Komitetas svarstė Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis (KOM (2011) 127 galutinis). Šiuo pasiūlymu siekiama ES sukurti aiškius teisinio reglamentavimo pagrindus, apimančius su registruotos partnerystės turtiniais aspektais susijusios jurisdikcijos ir taikytinos teisės nustatymą, taip pat palengvinti teismo sprendimų ir kitų dokumentų judėjimą iš vienos valstybės narės į kitą. Pažymėtina, kad Pasiūlymu nederinamas ir nekeičiamas registruotos partnerystės reglamentavimas nacionalinėje materialinėje teisėje, taip pat nesiekiama valstybes nares įpareigoti nustatyti registruotos partnerystės institutą nacionalinėje teisėje, o siekiama padėti partneriams išspręsti turtinius klausimus. Komiteto nuomone, Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai (Išvados rengėjas Arminas Lydeka).

6. 2011 m. birželio 22 d. Komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (KOM(2011)275 galutinis). Pasiūlymu dėl Direktyvos nustatomos nusikaltimų aukų (nukentėjusiųjų) teisių (tiek baudžiamajame procese, tiek ir už jo ribų) įgyvendinimo taisyklės, išvardinamos bei tarptautiniu mastu unifikuojamos pagrindinės nukentėjusiųjų teisės (pvz., teisė į informaciją, teisė būti išklausytam, teisė į apsaugą, teisė į teisinę pagalbą ir daugelis kitų). Minėtame pasiūlyme taip pat nustatomi žalos, patirtos dėl nusikalstamų veiksmų, atlyginimo mechanizmai bei kiti paramos nukentėjusiesiems būdai. Pažymėtina, kad Pasiūlyme dėl Direktyvos išplečiama „nukentėjusiojo“ sąvoka, tokiu būdu suteikiant galimybę ginti ir nukentėjusiųjų šeimos narių teises bei teisėtus interesus. Pasiūlymu nustatomos itin pažeidžiamos aukos, kurios skirstomos pagal asmenines savybes bei pagal tai, nuo kokios rūšies nusikalstamos veikos nukentėjo. Iš esmės Pasiūlymu siekiama kiek įmanoma efektyviau užtikrinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą baudžiamajame procese, teikiant jiems aiškia ir suprantama kalba informaciją apie proceso eigą bei priimtus sprendimus, paramą bei pagalbą. Komitetas, atlikęs Pasiūlymo nuostatų analizę, nusprendė, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai (Išvados rengėjas Arminas Lydeka).

7. Birželio 29 d. Komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (KOM (2011) 290 galutinis). Šiuo reglamento keitimu siekiama nustatyti vizų apsaugos sąlygą, kuria remiantis būtų galima greitai, laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą į teigiamą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, susidarius nepaprastajai padėčiai, kai reikia kuo greičiau reaguoti siekiant padėti valstybėms narėms įveikti patiriamus sunkumus. Taip pat reglamente pateikiamos reikiamos trumpalaikio buvimo ir vizos apibrėžtys. Pakeitimais norima visiškai suderinti bendrą vizų politiką, nustatant naujas, vienodesnes vizų reikalavimo taikymo ar netaikymo įvairių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams taisykles; nustatyti aiškias vizų reikalavimo taikymo ar netaikymo kai kurių tarptautinės teisės subjektų, kurie nėra laikomi tarptautinėmis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, išduotų laissez-passer ir pasų turėtojams taisykles. Komitetas, išnagrinėjęs Pasiūlymą, nusprendė, kad jis neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai (Išvados rengėjas Arminas Lydeka).

IV. PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

1. Parlamentinės kontrolės srityje Komitetas 2011 m. kovo 16 d. surengė Diskusiją dėl pasiūlymų siekiant efektyviai spręsti smurto ir patyčių problemas mokyklose Diskusijoje dalyvavo Valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komitetas nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su pasiūlymu parengti Švietimo įstatymo pataisas apibrėžiant patyčių sąvoką ir nustatant mokyklos pareigą įgyvendinti patyčių ir smurto prevenciją. Taip pat nutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos bei Informacinės visuomenės plėtros komitetus surengti pasitarimą, aptariant nepilnamečių ir nepilnamečių tėvų (globėjų) atsakomybės dėl smurto ir patyčių reglamentavimo trūkumus, o taip pat aptarti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias smurto scenų sklaidai elektroninėje erdvėje. (Kuratorės - Dalia Kuodytė ir Ona Valiukevičiūtė).

2. 2011 m. balandžio 13 d. Komitetas svarstė Seimo kontrolierių 2010 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitą pristatė Seimo kontrolieriai Romas Valentukevičius ir Augustinas Normantas. Romas Valentukevičius atkreipė dėmesį, kad 2010 metais Seimo kontrolierių įstaigoje iš viso gauti 1 986 fizinių ir juridinių asmenų skundai ir pareiškimai. Pagrįstais pripažintas 1001 skundas. Aštuoniolika tyrimų atlikta Seimo kontrolierių iniciatyva. Kontrolierius paminėjo, kad dažniausiai skųstasi pažeistomis teisėmis į teisingą viešąjį administravimą, saugią ir ekologišką aplinką. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išskyrė daugiabučių bendrųjų patalpų administravimo problemą, t. y. neaiškus administratoriaus veiklos kontrolės mechanizmas, nepakankamas savininkų informavimas apie administratoriaus vykdomą veiklą, neaiški jo finansinė atskaitomybė. Kontrolierius pateikė savivaldybėms rekomendacijas dėl savivaldybės ir administratoriaus veiklos skaidrumo užtikrinimo. Taip pat Kontrolierius išskyrė kitas problemines sritis, t. y. mokyklų sistemos optimizavimo, biurokratizmo atvejus sprendžiant aplinkos pritaikymo neįgaliesiems klausimus, komunalinių atliekų tvarkymo bei kitas problemas. Komitete pritarta Seimo kontrolierių 2010 metų veiklos ataskaitai, tačiau buvo pasiūlyta kreiptis į Seimo valdybą su siūlymu sudaryti darbo grupę, kuri kodifikuotų visų žmogaus teisių srityje dirbančių kontrolierių įstatymus, nustatytų kontrolierių veiklos sistemą, padedančią efektyviausiai spręsti atitinkamos srities problemas. Darbo grupėje galėtų būti panagrinėtas klausimas dėl Seimo kontrolieriaus teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį teismą.

3. Svarstytas klausimas ir dėl centrinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios Paryžiaus principus (tokios Lietuvoje dabar nėra), funkcijų delegavimo Seimo kontrolierių įstaigai. Tokią instituciją steigti rekomenduoja tarptautinės organizacijos ir ekspertai. (Kuratoriai - Arminas Lydeka ir Mantas Varaška).

4. Vykdydamas parlamentinę kontrolę, Komitetas periodiškai nagrinėja piliečių skundus dėl Seimo kontrolierių darbo. Komitetas, norėdamas atkreipti dėmesį į Seimo kontrolierių pažymose teikiamas rekomendacijas vykdomajai bei įstatymus leidžiamajai valdžioms, nusprendė kreiptis į Seimo valdybą su pasiūlymu paraginti šakinius Seimo komitetus, gavusius Seimo kontrolierių pažymas, savo kompetencijos ribose reaguoti į pateiktas jų rekomendacijas.

5. 2011 m. balandžio 20 d. svarstyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2010 metų veiklos ataskaita. Pasak Kontrolierės Aušrinės Burneikienės 2010 m. Lietuvoje lygių galimybių srityje iš esmės situacija blogėjo: Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje buvo uždarytas Lyčių lygybės skyrius, Generalinėje prokuratūroje panaikintas specialiųjų tyrimų skyrius, specializuotai tyręs diskriminacijos bei neapykantos kurstymo bylas, nebeliko struktūros ar mechanizmo, įgyvendinančio moterų ir vyrų lygybę valstybiniu lygmeniu. Komitetui didelį susirūpinimą kėlė tai, kad padidėjo neįvykdytų Seimo siūlymų Vyriausybei skaičius dėl lygių galimybių politikos. Komitetas iš esmės pritarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2010 m. ataskaitai ir nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl Lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacijų vykdymo jautriais klausimais, susijusiais su lygių galimybių politika. (Kuratoriai Ona Valiukevičiūtė ir Mantas Varaška).

6. Balandžio 20 d. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą. Įvertinęs prastėjančią padėtį lygių galimybių srityje ir šiuo požiūriu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą, ataskaitai nepritarė, nors buvo pabrėžta, kad kitų ministerijų veikla žmogaus teisių aspektu galėtų būti vertinama teigiamai.

7. 2011 m. balandžio 20 d Komitetas, reaguodamas į Lietuvos gėjų lygos kreipimąsi į Lygių galimybių kontrolierę ,,Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB įgyvendinimo transseksualių žmonių atžvilgiu“ ir į Lietuvos gėjų lygos kreipimąsi į LR Ministrą Pirmininką ,,Dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos CM/Rec (2010)5 įgyvendinimo Lietuvoje veiksmų plano“, surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo Lygių galimybių kontrolierė, Ministro pirmininko kabineto atstovai, nevyriausybinių organizacijų nariai. (Kuratoriai Arminas Lydeka ir Ona Valiukevičiūtė).

8. Balandžio 27 d. posėdyje svarstyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2010 metų veiklos ataskaita. Pastebėta, kad žurnalistų etikos klausimai atsidūrė trijų kontrolės institucijų akiratyje: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Leidėjų etikos komisijos. Komitetas svarstė galimybę dėl šių institucijų apjungimo siekiant aiškumo žodžio laisvės ir žmogaus teisių apsaugos derinimo srityje. Kalbėta apie internetinių portalų valdytojų atsakomybę už jų portaluose patalpintos informacijos turinį bei įpareigojimą komentatoriams skelbtis tikraisiais vardais. Komitetas pritarė Žurnalistų etikos tarnybos 2010 metų veiklos ataskaitai, taip pat nusprendė kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių su prašymu pateikti Komitetui siūlymus dėl Inspektoriaus tarnybos galių stiprinimo, dėl Institucijos reorganizavimo galimybių, sukonkretinant jos funkcijas ir suderinant jas su bendrais Seimo skiriamų kontrolierių veiklos principais. Taip pat nuspręsta kviesti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovus į Komiteto posėdį siekiant aptarti licencijuotų laidų korektiškumo žmogaus teisių požiūriu klausimą. (Kuratorius Mantas Varaška).

9. Gegužės 11 d. Komitete Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pristatė įstaigos 2010 metų veiklos ataskaitą, kuriai buvo pritarta. Kontrolierė ataskaitoje siūlė priimti politinį sprendimą dėl vaiko teisių apsaugos institucijų reformos, prioritetinį dėmesį skirti vaiko teisių politikos formavimui ir įgyvendinimui bei tobulinti įstatyminį reguliavimą vaiko teisių apsaugos srityje, ratifikuoti Europos Tarybos Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, užtikrinti efektyvesnes prevencines priemones vaiko teisių apsaugos srityje, sprendžiant smurto prieš vaikus, įskaitant patyčias, mokyklos nelankymo bei ydingo vaikų elgesio problemas. (Kuratorė Ona Valiukevičiūtė).

10. Gegužės 18 d. svarstyta Generalinės prokuratūros 2010 metų veiklos ataskaita. Komitetas aptarė aktualiausias prokuratūros veiklos problemas žmogaus teisių aspektu. Akcentuotas ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo klausimas, nes ikiteisminio tyrimo duomenų nutekėjimas žiniasklaidai kelia nerimą, bylos neretai „ištiriamos“ žurnalistų ir suformuojama visuomenės nuomonė dėl bylos baigties be teismo. Pastebėta, kad negerbiamas nekaltumo prezumpcijos principas, pateikiant informaciją apie žmogų, kaip apie nusikaltėlį, be teismo sprendimo. Taip pat keltos asmens duomenų paviešinimo problemos, akcentuotas neapykantos kurstymo internetinėje erdvėje klausimas. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl labai didelio leidimų, išduodamų slaptiems telefoniniams pasiklausymams, skaičiaus. Komitetas operatyvinių duomenų rinkimo ir saugojimo problemą nutarė įtraukti atskirai, aptariant Duomenų saugojimo direktyvos (Direktyva 2006/24/EB) taikymo vertinimo ataskaitą. Nors buvo išsakyta nemažai pastebėjimų dėl probleminių prokuratūros veiklos klausimų, ataskaitai pritarta.

11. Komitetas, atkreipdamas dėmesį į išaugusį slaptų pokalbių pasiklausymų sankcionavimo skaičių, gegužės 25 d. surengė pasitarimą dėl Europos Komisijos ataskaitos dėl Duomenų saugojimo direktyvos taikymo. Pasitarime dalyvavo Generalinės prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai. Komitetas, siekdamas įvertinti konkrečių slaptų tyrimo veiksmų inicijavimo, sankcionavimo ir gautų rezultatų panaudojimo aspektus bei kitus su operatyvinės veiklos kontrole susijusius klausimus, kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę dėl pritarimo Generalinės prokuratūros prašymui atlikti viso operatyvinės veiklos kontrolės mechanizmo efektyvumo auditą, taip pat kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su prašymu pateikti Komitetui informaciją apie 2008, 2009 bei 2010 metais kauptą informaciją apie Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nurodytus duomenis dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais bei šios informacijos pagrindu teiktus Europos Komisijai statistinius duomenis. (Kuratoriai Valerijus Simulik, Arminas Lydeka, Dalia Kuodytė).

12. Birželio 8 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios Paryžiaus principus, steigimo klausimą ir galimus modelius. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo klausimą daug metų kelia nevyriausybinės organizacijos. Svarstyme dalyvavo Teisingumo ministras, Seimo kontrolieriai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti asmenys. Paryžiaus principuose yra numatytos šiai institucijai priskirtinos funkcijos: žmogaus teisių stebėjimas, patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl galiojančių ir rengiamų teisės aktų, žmogaus teisių sklaida ir visuomenės švietimas žmogaus teisių klausimais, tarptautinis bendradarbiavimas ir galima papildoma skundų nagrinėjimo funkcija. Aptartas Žmogaus teisių komiteto ir Teisingumo ministerija parengtas institucijos veiklos projektas, kuriuo siekiama išplėsti esamos Seimo kontrolierių įstaigos galias, įstatymą derinti pagal Paryžiaus principuose keliamus reikalavimus, sukurti naują koordinacinę instituciją – Žmogaus teisių tarybą (toliau – Taryba). Diskusijoje buvo ir kitų nuomonių: viena - Seimo kontrolieriams būdingos funkcijos nesutampa su nacionalinei institucijai priskiriamomis funkcijomis, kita - žmogaus teises reikia ginti, o ne stebėti, todėl abejotina tokios institucijos misija. Komitetas nusprendė kreiptis į Seimo valdybą su pasiūlymu sudaryti darbo grupę, kuri parengtų teisės aktus, reikalingus Seimui atskaitingų kontrolės institucijų funkcijoms tobulinti ir Seimo kontrolierių įstaigos veiklai reglamentuoti pagal nacionalinei žmogaus teisių institucijai Paryžiaus principuose keliamus reikalavimus.

13. Birželio 15 d. svarstyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2010 m. veiklos ataskaita. Komiteto nariams pareiškus pastabas dėl vadovo nepakankamų gebėjimų užtikrinti efektyviai veikiančias struktūras, dėl neaiškaus mechanizmo sudarant autorines sutartis, dėl trūkumų organizuojant literatūros sklaidą, Komitetas ataskaitai nepritarė. (Kuratorės Dalia Kuodytė, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė).

14. Diskusija dėl nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi. Diskusijos metu iškeltas ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo klausimas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga tiesiogiai disponuoja prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tačiau ikiteisminio tyrimo duomenų nutekėjimas žiniasklaidai kelia nerimą, bylos neretai „ištiriamos“ žurnalistų ir suformuojama visuomenės nuomonė dėl bylos baigties be teismo. Pastebėta, kad negerbiamas nekaltumo prezumpcijos principas, pateikiant informaciją apie žmogų, kaip apie nusikaltėlį, be teismo sprendimo. Komitetas sudarė darbo grupę problemai spręsti. (Kuratoriai Evaldas Lementauskas ir Mantas Varaška).

15. Birželio 29 d. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė klausimą dėl situacijos Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Komitetas gavo labai didelį skaičių panašaus pobūdžio skundų dėl blogų suimtųjų gyvenimo sąlygų. Gautas grupės suimtųjų pranešimas apie vykdomą bado akciją. Buvo viešinama informacija ir apie birželio 19 d. vykusį suimtųjų maištą. Siekiant įvertinti susidariusią situaciją Komiteto sprendimu Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik birželio 27 d. lankėsi Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Valerijus Simulik pastebėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgą laiką nebuvo pastovaus direktoriaus, todėl nepakankamai užtikrinta vidaus taisyklėmis nustatyta tvarka. Pradėjus vadovauti direktoriui Ramūnui Zutkiui reikalaujama griežtai laikytis nustatytų taisyklių, o tai ir kelia nuteistųjų nepasitenkinimą. Komitete aptartos kylančios sveikatos priežiūros problemos. Išsiaiškinta, kad dėl mažų medikų atlyginimų, norinčių dirbti tardymo izoliatoriuje, neatsiranda, darbo krūviai dideli. Atkreiptas dėmesys į prastą senų izoliatoriaus pastatų būklę, mažas kameras ir blogą ventiliaciją. Tačiau ši problema dabar sprendžiama – pradėtos statyti naujos patalpos.

16. Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas tris kartus svarstė piliečių skundus dėl Seimo kontrolierių darbo, tačiau jų pagrįstumas nepasitvirtino.

V. PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI,

PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas gavo 493 įvairaus pobūdžio laiškų, skundų, pareiškimų, valstybės institucijų raštų. Parengta 272 atsakymų, raštų bei persiųsta piliečių skundų pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms.

Didžioji dalis skundų gaunama iš įkalinimo ar laisvės apribojimo įstaigų. Nuteistieji nepatenkinti nustatyta tvarka, prastomis gyvenimo sąlygomis, administracijos pareigūnų veiksmais, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, bylos nagrinėjimo eiga, teismų priimtais sprendimais.

VI. KOMITETO RUDENS SESIJOJE SURENGTOS

KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI, KITI RENGINIAI IR INICIATYVOS

1. Kovo 18 d. Marijampolės švietimo centro surengtoje regioninėje konferencijoje „Laisvės gynimo bei didžiųjų netekčių istorija ir mokykla“ Žmogaus teisių komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė - Skokauskienė skaitė pranešimą „Lietuvos partizaninio karo istorija – pilietiškumo, patriotizmo ugdymo šaltinis“.

2. Kovo 30 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija surengė konferenciją tema „Viešasis interesas ir jo gynimas“. Konferencijoje aptartas viešojo intereso sampratos klausimas, teismų praktika vertinant viešąjį interesą, esminės viešojo intereso gynimo problemos, prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą, viešojo intereso užtikrinimas energetikos srityje, aplinkos ir kultūros paveldo – kaip viešojo intereso objekto tema, visuomenės dalyvavimas priimant svarbiausius sprendimus.

3. Komiteto narys Mantas Varaška kovo 19-26 dienomis dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos kartu su Tarptautine rinkimų ugdymo taryba (JAV) organizuotame tarptautiniame rinkimų studijų ture.

4. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka balandžio 10-16 dienomis posėdžiavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje Strasbūre.

5. Kovo 23 d. Žmogaus teisių komitetas surengė akademinės visuomenės atlikto Tyrimo "Žmogaus teisių politika Lietuvoje: valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos suderinamumas" pristatymą Valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.

6. Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik vyko į Rygą (Latvijos Respublika) balandžio 4 d. dalyvauti susitikime su Latvijos Seimo Draugystės grupės nariais.

7. Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik balandžio 28 – 29 dienomis dalyvavo susitikimuose su Šiaurės šalių tyrimų ir inovacijų institucijų atstovais Osle (Norvegijos Karalystė).

8. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka gegužės 25-28 dienomis Briuselyje (Belgijos Karalystė dalyvavo „Europos draugų“ draugijos rengiamame aukščiausio lygio susitikime tema „Europos ribotų išteklių strategija“ ir Klimato Parlamento organizuojamame forume apie atsinaujinančią energiją, finansavimo bei investavimo galimybes.

9. Balandžio 13 d. Žmogaus teisių komitetas susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro Valdybos Regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims vadovu Johannes Gerbard Ten Feld. Susitikime aptartos pabėgėlių, taip pat asmenų, kuriems suteikiama papildoma apsauga, integracijos Lietuvoje problemos. Svečias paragino Lietuvą ratifikuoti Asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo konvenciją.

10. Balandžio 28 d. Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė susitiko su Kaliningrado apskrities žmogaus teisių įgaliotine teisininke I. F. Veršinina ir Kaliningrado apskrities vaiko teisių įgaliotine prie gubernatoriaus A. B. Maister. Susitikime aptarti vizų išdavimo sistemos trūkumai bei sienos kirtimo klausimai, apsikeista informacija apie vaikų ir moterų teisių padėtį bei lygių galimybių politiką šalyse.

11. Balandžio 18 d. Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė dalyvavo VO „Gelbėkit vaikus“ atlikto Tyrimo apie JT Vaiko teisių konvencijos bendrųjų priemonių įgyvendinimą nacionaliniu lygiu pristatyme Šakių savivaldybėje.

12. Komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė gegužės 19-20 dienomis dalyvavo Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo susitikime Tbilisyje (Gruzija).

13. Gegužės 11 d. Žmogaus teisių komitetas ir Seimo Europos informacijos biuras surengė Europos savaitės diskusiją tema „ Europos vienybė – tautų įvairovė. Tautinės mažumos Lietuvoje“.

14. Gegužės 11 d. Nevyriausybinė Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Žmogaus teisių komitete pristatė Tyrimą „Valdymas atitinkantis vaiko poreikius“. Tyrimu siekta nustatyti kiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bendrosios įgyvendinimo priemonės yra įgyvendintos nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu Lietuvoje. Tyrėjai teigė, kad valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai yra suderinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija) ir Konvencijos principai yra perkelti į šalies teisės aktus. Tačiau konstatuota, kad nors įstatymai ir kiti teisės aktai yra suderinti su Konvencija, praktinis įstatymų įgyvendinimas ne visada atitinka geriausius vaiko interesus.

15. Gegužės 12 d. Žmogaus teisių komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė dalyvavo Dauguose (Alytaus rajonas), rajono mokyklų renginyje „Mirono kelias“, skirtame 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarui Vladui Mironui atminti.

16. Gegužės 13 d. Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos istorinės atminties ir patriotinio ugdymo išvažiuojamajame komiteto posėdyje Druskininkuose dalyvavo Komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė.

17. Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik gegužės 19 – 20 dienomis dalyvavo Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento rengiamoje konferencijoje tema „Nuteistųjų integracija į visuomenę“.

18. Gegužės 25 – 27 dienomis ESBO, Žmogaus teisių komitetas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga surengė mokomąjį seminarą tema „Tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas dėl vaikų seksualinės prievartos internete“.

19. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka 2011 m. gegužės 31 - birželio 3 dienomis dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migracijos, pabėgėlių ir gyventojų komiteto posėdžiuose Korfu (Graikijos Respublika).

20. Komiteto narė Dalia Kuodytė 2011 m. birželio 19-25 dienomis dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje Strasbūre (Prancūzijos Respublika).

21. Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik ir Komiteto narys Mantas Varaška gegužės 26 d. dalyvavo Pasitarime dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkymo koncepcijos projekto.

22. Birželio 1 d., Tarptautinę vaikų gynimo dieną, proginiame suvažiavime Žmogaus teisių komiteto narė Ona Valiukevičiūtė komiteto vardu pasveikino organizaciją „Gelbėkit vaikus“ 20 metų veiklos Lietuvoje proga.

23. Birželio 6 d. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka priėmė Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso delegaciją. Delegacija domėjosi kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos vietos savivaldos chartijos nuostatos.

24. Birželio 8 d. Žmogaus teisių komitetas susitiko Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaru Tomasu Hamarbergu (Thomas Hammarberg). Komisaras domėjosi Žmogaus teisių komiteto galiomis užtikrinant žmogaus teises ir įtaka Seimo priimamiems sprendimams, ypač susijusiems su socialiai pažeidžiamų grupių padėtimi ekonominio sunkmečio sąlygomis.

25. Birželio 22 d. Kandidatė į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą prof. Dalia Leinartės pristatė Komitetui savo veiklos programą. Žmogaus teisių komiteto nariai išreiškė palaikymą kandidatei, aukštai įvertino jos nuopelnus lyčių lygybės srityje ir įsipareigojo imtis priemonių, kad būtų užtikrinta pakankama parama viešinant kandidatės darbus tarptautiniame lygmenyje. Pasak kandidatės D.Leinartės, norint tapti JT komiteto nariu realiai reikėtų gauti maždaug 98 valstybių balsus. Balsavimo teisę turi 186 valstybės. Komiteto narė Dalia Kuodytė pasiūlė rugsėjo mėn. surengti posėdį, į kurį kviesti Užsienio reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrus ir išsiaiškinti, kokių veiksmų imtasi, kad minėta kandidatė būtų paskirta į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą.

26. Birželio 22 d. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius pristatė Komitetui Žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą (2009 ir 2010 metų apžvalga).

27. Birželio 26 d. Komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė dalyvavo prieš 70 metų sovietų armijos sušaudytų Pravieniškių kalėjimo kalinių ir tarnautojų pagerbimo ceremonijoje – minėjime Pravieniškėse.

28. Birželio 29 d. Žmogaus teisių komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo susitikime su Filipinų Respublikos ambasadore ponia Maria Zeneida Collinson LR Seime.

29. Birželio 30 d. Komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė dalyvavo aukšto lygio Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo susitikime LR Seime.

30. Liepos 1 d. Komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė susitiko su Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje darbuotojais Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske, pagerbė sovietų teroro aukų atminimą Červenėje ir Kuropatuose (Baltarusijoje).

31. Liepos 12 d. Žmogaus teisių komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentės organizuotame pasitarime dėl Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo Lietuvoje perspektyvų.

32. Liepos 13 d. Komitetas susitiko su Nacionalinių žmogaus teisių institucijų Tarptautinio koordinacinio komiteto pirmininke p. Rosslyn Noonan.

Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka