Ataskaitos 

 

2. 2011 m. lapkričio 16 d. Komitetas svarstė Baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.  XIP-3527

Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė į viešą ir teisingą bylos išnagrinėjimą nepriklausomo ir bešališko teismo, kurio nešališkumas užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis. Viena iš jų – teisėjo nušalinimas. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teisėjo nušalinimo ir nusišalinimo klausimus pavedama spręsti pačiam teisėjui, kuriam toks nušalinimas yra pareikštas. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nušalinimą teisėjui pareiškusiems asmenims objektyviai gali kelti ir neretai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Todėl šis įstatymo projektas BPK įtvirtina nuostatą, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, o jeigu byla nagrinėjama kolegialiai, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas.  Taip pat projekte siekiama įteisinti nuostatą, kad asmeniui, piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą. Komitetas  pasiūlė projekto svarstymą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. (Išvados rengėjas V. Simulik).

 

3. 2011 m. lapkričio 23 d. Komitetas svarstė: 

a) Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 44, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 57, 58, 59, 60, 61, 61¹, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 80¹, 81, 83, 86, 88, 89, 90, 91, 92, 94, 96, 97, 99, 100, 101, 104, 105, 107, 111, 113, 114, 115, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, 125, 127, 128, 129, 130, 131, 132, 134 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo, dvyliktojo skirsnio pavadinimo bei keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Seimo statuto papildymo dvyliktuoju¹ ir aštuonioliktuoju¹ skirsniais, 48¹, 58¹, 76¹, 78¹, 81¹, 105¹ straipsniais bei 31, 45, 46, 56, 59¹, 79, 93, 106, 108, 116 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektą Nr. XIP-3011(2),

b) Seimo Statuto "Dėl Seimo statuto 25, 44, 47, 63 straipsnių pakeitimo, 80(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios" projektą Nr. XIP-2751,

c) Seimo Statuto „Dėl Seimo statuto 25, 71, 74 ir 80¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektą Nr. XIP-2408.

Komitetas iš esmės pritarė projektui Nr. XIP-3011(2), kuriame numatoma tobulinti Seimo statuto struktūrą, siekiama išgryninti Seimo komitetų įgaliojimus tiek teisėkūros procese, tiek atliekant parlamentinę kontrolę, taip pat siekiama užtikrinti  komitetų bendradarbiavimą svarstant teisės aktų projektus ir kt. Projektu yra tobulinama ir Seimo komisijų sudarymo ir darbo tvarka, keičiamas Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo principas, numatyti kiti pakeitimai, kuriais tikimasi užtikrinti geresnę Seimo darbo kokybę.

Komitetas pritarė Seimo statuto pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIP-2408, kuriuo siekiama sukurti naujos kokybės Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją, kuri vykdytų operatyvinės veiklos subjektų veiklos nuolatinę parlamentinę kontrolę. Siūlomi Seimo statuto pakeitimai reglamentuoja Komisijos narių skyrimo principus, procedūras ir veiklą.

Komitetas nepritarė projektui Nr. XIP-2751, nes jame siūloma panaikinti Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją, funkcijas perduodant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo pakomitečiui. (Išvadų rengėjai Č. Juršėnas, D. Kuodytė, M. Varaška).

 

4. Gruodžio 21 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 6¹ straipsniu bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3796 ES.  Teikiamu projektu siūloma įstatymo  III skyrių Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas papildyti nauju 6 straipsniu, kuriuo moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu būtų įvardinti veiksmai dėl diskriminacijos dėl lyties.  Galiojančiame įstatyme diskriminacija dėl lyties įvardijama kaip  tiesioginė, netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti. Priėmus įstatymą būtų sudarytos teisinės prielaidos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai taikyti sankcijas visais diskriminacijos dėl lyties atvejais, įskaitant seksualinį priekabiavimą, priekabiavimą ir nurodymą diskriminuoti, ir netaikyti sankcijų tais atvejais, kurie nelaikomi pažeidimu. Įstatymas suderintas  su Europos Sąjungos teise. Komitetas pasiūlė projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje. (Išvados rengėjai M. Varaška, E. Lementauskas).

 

5. Komitetas pradėjo svarstyti Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1599. Juo siekiama užtikrinti piliečių konstitucines teises rinktis į taikius susirinkimus, aiškiau reglamentuoti savivaldybių pareigūnų teises ir pareigas, derinant susirinkimų organizavimo vietą ir laiką, konkretizuoti atvejus, kada susirinkimai gali būti draudžiami ir kt. Priėmus teikiamą įstatymo pakeitimo projektą būtų užkirstas kelias savivaldybių pareigūnų savivalei bei piktnaudžiavimui priimant sprendimus dėl susirinkimų organizavimo, aiškiau reglamentuotas atsakingo asmens sprendimų priėmimas. 

Dėl didelio skaičiaus projektui gautų pastabų ir pasiūlymų buvo rengiami klausymai. Komitetas pasiūlė projekto svarstymą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. (Išvados rengėja D. Kuodytė).

 

3. Komiteto apsvarstyti teisės aktų projektai, kuriuos Komitetas siūlo tobulinti

 

1. 2011 m. rugsėjo 28 d. Komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIP-3399. Komitetas iš esmės pritarė projektui, tačiau pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pakoreguoti skyrių „Rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui“ dėl  to, kad šiame skyriuje esančiame punkte „vertybių krizė“ prie rizikos nacionaliniam saugumui veiksnių priskiriamas krikščioniškų vertybių ir šeimos instituto nuvertinimas. (Išvados rengėjai D. Kuodytė, V. Simulik).

 

2. 2011 m. spalio 19 d. Komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 43¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2585.

Projekto uždavinys – asmenims, teistiems už bet kokius tyčinius nusikaltimus vaikui, uždrausti dirbti darbą susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ir jo saugumo užtikrinimu. Pagal pateiktą projektą toks draudimas asmeniui  galiotų tik jo teistumo laikotarpiu.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sukurti vaikams saugesnę aplinką visuomenėje. Tačiau Komitetas, įvertinęs būtinybę geriau saugoti vaikus nuo seksualinių nusikaltėlių, pasiūlė tobulinti įstatymo projektą  ir šį projektą papildyti nuostata, draudžiančia dirbti darbą, įskaitant ir savanoriavimą,  susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, asmenims, kurie teisti už nusikaltimus vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui,  nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo. Komiteto siūlymu reikėtų nustatyti, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą bei įvertinęs nusikaltusio asmens keliamą pavojų nusikalsti ateityje, sprendžia, ar  toks draudimas nustatomas laikinai, ar visam laikui. Asmeniui galėtų būti paliekama teisė kreiptis į teismą, kad toks draudimas būtų panaikintas, jeigu jis įrodo, kad jo elgesys pasikeitė.  Projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje. (Išvados rengėja O. Valiukevičiūtė).

 3. 2011 m. spalio 19 d. Komitetas svarstė Seimo nutarimo ,,Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ projektą Nr. XIP-3193,  kuriame nustatyta, kad  Konvencijos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę vykdys Seimo žmogaus teisių komitetas.  Projekte siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iš esmės peržiūrėti 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ ir sukurti Konvencijos įgyvendinimą koordinuojančią ir ataskaitas rengiančią instituciją – Neįgaliųjų reikalų komisiją prie Vyriausybės su atitinkamomis funkcijomis ir įgaliojimais. Komiteto pasiūlė svarstyti galimybę nutarimo pagrindu paruošti naują įstatymo projektą, siekiant efektyvesnio nuostatų įgyvendinimo ir pakankamų lėšų neįgaliųjų reikalams užtikrinimo. Komitetas pasiūlė projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje. (Išvados rengėja O. Valiukevičiūtė).

 

4.  Komiteto apsvarstyti teisės aktų projektai, kuriuos Komitetas siūlo atmesti

 

1. Komitetas siūlo atmesti Paso įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2894 ir  Asmens tapatybės kortelės įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2895. Projekto iniciatorius siūlo suteikti piliečiui teisę pase ir asmens tapatybės kortelėje  įrašyti duomenis apie savo tautybę, jei jis to pageidauja.

Komitetas įvertino tai, kad  asmens tautybė nėra asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinantis duomuo, leidžiantis identifikuoti asmenį. Šis duomuo nurodo asmens priklausymą etninei Tautai.

Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad, suteikus galimybę įrašyti perteklinį duomenį – tautybę, gali kilti kitos iniciatyvos, t. y. atsirastų asmenų, norinčių į asmens dokumentus įsirašyti savo rasę, religinę priklausomybę, lytinę orientaciją, gyvenamąją vietą ar šeimyninę padėtį, nes kai kuriems tai gali pasirodyti svarbiau už tautybę. Taip pat pažymėtina, kad tokiais įrašais būtų iššauktos ir tam tikros diskriminacijos apraiškos  ar neteisėtos privilegijos. (Išvados rengėjas M. Varaška)

 

III. EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

 

1. Komitetas 2011 m. rugsėjo 14 d. svarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo (KOM (2011)326 galutinis)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymu siekiama nustatyti bendrus minimalius įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamajame procese teisių standartus visoje Europos Sąjungoje, kad minėtiems asmenims būtų suteikta teisė turėti advokatą ir pranešti apie suėmimą. Taip siekiama pagerinti tokių asmenų teisių įgyvendinimą. Nustačius bendras minimalias visoje ES galiojančias taisykles visose valstybėse narėse būtų laikomasi suderinto požiūrio, o tai leistų užtikrinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamosiomis sistemomis, ir sudarytų sąlygas veiksmingam teisiniam bendradarbiavimui. Komitetas iš dalies pritarė Teisingumo ministerijos 2011-07-29 d. pozicijai P_DGR-492, bei išreiškė savo pritarimą Pasiūlymo nuostatai, kuri suteikia advokatui teisę tikrinti sąlygas, kuriomis laikomas suimtas įtariamasis arba kaltinamasis. Komiteto nuomone, tokios teisės suteikimas advokatui yra viena iš esminių žmogaus teisių garantavimo sąlygų. (Išvados rengėjai A. Lydeka, M. Varaška).

 

2. Komitetas aptarė klausimus dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. Komitetas, susipažinęs su 2012 m. Europos Komisijos darbo programa ir 2013 m. planuojamomis pateikti iniciatyvomis, pasiūlė  Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu surengti specializuotą Žmogaus teisių komitetų konferenciją prekybos žmonėmis tema.

 

3. Rugsėjo 28 d. posėdyje Žmogaus teisių  komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų (2013)(KOM (2011) 489 galutinis). Europos Komisija pasiūlė 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais. Europos piliečių metų tikslas sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi visoje ES, užtikrinant, kad jie galėtų lengvai susipažinti su informacija apie savo teises. Minint Europos piliečių metus, 2013-aisiais visoje ES bus surengta įvairių Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens renginių, konferencijų ir seminarų.   Žmogaus teisių komitetas pritarė Europos Komisijos iniciatyvai, tačiau nusprendė siūlyti Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos pozicijoje dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų išdėstyti pasiūlymą 2013 metus paskelbti Europos piliečių ir žmogaus teisių metais. (Išvados rengėjas A. Lydeka).

 

4. Gruodžio 14 d. Komitetas svarstė 2012 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą „Siekiant Europos atsinaujinimo“ (KOM(2011)777 galutinis.

Komitetas nusibrėžė aktualiausias žmogaus teisių požiūriu teisėkūros iniciatyvas, kurias Europos Komisija numato priimti 2012 metais. Iš viso programoje numatytos 129 iniciatyvos. Komitetas susitarė, kurias iniciatyvas laikyti aktualiomis ir kurias – labai aktualiomis.  Komitetas labai aktualiomis Lietuvai pripažino šias iniciatyvas: a) Pažangaus Europos Sąjungos išorės sienų valdymo paketą, b)  Atvykimo ir išvykimo sistemą, c) Registruotų keliautojų programą, d) Šengeno sienų kodekso dalinį pakeitimą. Iniciatyvas dėl  Europos saugaus interneto strategijos, Europos sąjungos kovos su prekyba žmonėmis strategijos, Kompensacijos nusikaltimų aukoms, Specialių pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų apsaugos priemonių  vykstant baudžiamajam procesui, Laisvo darbuotojų judėjimo Europos  Sąjungoje Komitetas įvertino kaip aktualias. Šias Žmogaus teisių požiūriu svarbias iniciatyvas Komitetas numatė svarstyti 2012 m.

 

5. Komitetas svarstė Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos komunikato Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“ (KOM(2011)743 galutinis.

Migracijos klausimas atsidūrė tarp svarbiausių Europos Sąjungos politinės darbotvarkės klausimų. 2011 m. Arabų pavasaris ir įvykiai Viduržemio jūros regiono pietinėse valstybėse dar labiau pabrėžė, kad Europos Sąjungoje reikia nuoseklios ir išsamios migracijos politikos. Visuotinis požiūris į migraciją  formavosi nuo tada, kai jis buvo priimtas 2005 m. Juo buvo siekiama subalansuotai ir visapusiškai atsižvelgti į visus svarbius migracijos aspektus bendradarbiaujant su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis. Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą (VPMJ) grindžiamas šiais keturiais vienodai svarbiais ramsčiais: teisėtos migracijos ir judumo organizavimas ir palankių sąlygų užtikrinimas; neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis prevencija ir masto mažinimas; tarptautinės apsaugos skatinimas ir prieglobsčio politikos išorės aspekto plėtojimas; migracijos ir judumo poveikio vystymuisi didinimas. Komitetas, pritarė siekiui kurti nuoseklią ir išsamią Europos Sąjungos migracijos politiką, stiprinant išorės migracijos politiką, ypatingą dėmesį atkreipiant į pažeidžiamiausių migrantų (nelydimų nepilnamečių, prieglobsčio prašytojų, asmenų be pilietybės ir nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis) teisių apsaugą  ir garantijas. (Išvados rengėjas A. Lydeka).

 

6. Komitetas svarstė poziciją dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Pažangus sienų valdymas. Galimybės ir perspektyvos“ (KOM(2011)680 galutinis.

Komisijos priimtame komunikate numatyta sukurti atvykimo/išvykimo sistemą, kuri padėtų kontroliuoti trečiųjų šalių piliečius, kurie atvyko į Šengeno erdvę ir iki vizos galiojimo laiko pasibaigimo arba bevizio buvimo laiko pabaigos neišvyko iš Šengeno erdvės.  Įdiegus tarpusavyje sujungtą Europos Sąjungos valstybių narių trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistemą, būtų galimybė pasitikrinti, ar į Šengeno erdvę atvykę užsieniečiai laiku iš jos išvyksta. Tai aktualu būtų ir tuo atveju, kai užsieniečiui surašomas įpareigojimas išvykti. Komitetas išreiškė pritarimą pažangios sienų valdymo sistemos kūrimui ir Europos Komisijos siekiui užtikrinti keliaujančių asmenų saugų ir greitą sienų kirtimą.

Komitetas pažymėjo, kad siekiant veiksmingai valdyti migracijos procesus, labai svarbu turėti patikimus duomenis apie ilgiau nei leista Europos sąjungos teritorijoje pasiliekančius asmenis, kadangi tokie asmenys tampa nelegaliais migrantais ir jų pažeidžiamumas padidėja. Atsižvelgdamas į tai, kad planuojamose įdiegti sistemose reikės saugoti didelį kiekį asmens duomenų, Komitetas  paragino  pozicijos rengėjus atkreipti dėmesį, kad Europos  Komisijos pateikti pasiūlymai atitiktų būtinumo, veiksmingumo ir proporcingumo principus ir kad būtų užtikrinamos visų keliaujančių asmenų pagrindinės teisės, įskaitant  jų teisę į duomenų apsaugą. (Išvados rengėjas A. Lydeka).

 

7. Sausio 30 d. Komitetas apsvarstė Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa, atitikimą subsidiarumo principui.

2007 m. vasario 15 d. Taryba priėmė Reglamentą, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (toliau – agentūra). Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti agentūros 2013–2017 m. daugiametę programą. Atsižvelgiant į agentūros įsteigimo tikslus ir siekiant, kad ji tinkamai vykdytų savo užduotis, daugiametėje penkerių metų programoje nustatytos agentūros veiklos teminės sritys: teisė kreiptis į teismą; nukentėję nuo nusikaltimo asmenys; informacinė visuomenė, ypač pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga; romų integracija; policijos bendradarbiavimas, atsižvelgiant į šios srities ypatumus; teisminis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ypatumus; vaiko teisės; diskriminacija; imigracija ir migrantų integracija; rasizmas, ksenofobija ir susijęs nepakantumas. Programa turėtų būti įgyvendinama tik Sąjungos teisės taikymo srityse. Daugiametė programa turėtų atitikti Sąjungos prioritetus ir joje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento rezoliucijose ir Tarybos išvadose pateikiamas gaires. Komiteto nuomone, Pasiūlymas  neprieštarauja subsidiarumo principui. (Išvados rengėjas A. Lydeka).

 

8. Komitetas apsvarstė Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ atitikimą subsidiarumo principui. Programa siekiama labiau išsaugoti atminimą ir didinti piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos lygmeniu gebėjimus. Programa padės plėtoti piliečių organizacijų gebėjimus įtraukti piliečius į demokratinį Europos Sąjungos gyvenimą. Komiteto nuomone, atlikęs Pasiūlymo nuostatos yra tarpnacionalinio pobūdžio ir  neprieštarauja subsidiarumo principui. (Išvados rengėjas A. Lydeka).

 9. Komitetas apsvarstė Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (KOM (2011) 844 galutinis), atitikimą subsidiarumo principui.

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (toliau – EDŽTRP) siekiama padėti plėtoti ir stiprinti demokratiją ir teisinės valstybės principą, puoselėti pagarbą pagrindinėms laisvėms ir visoms žmogaus teisėms visose Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir ekonominio, finansinio, techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis politikos srityse, laikantis bendrų užsienio politikos ir išorės veiksmų principų. Šis reglamentas yra viena iš priemonių, kuriomis tiesiogiai remiama Europos Sąjungos išorės politika. Komiteto nuomone, Pasiūlymo nuostatos atitinka nurodytąjį teisinį pagrindą, yra tarpnacionalinio pobūdžio. Siūlomo reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir, atsižvelgiant į veiksmo mastą bei aprėptį, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu. Komitetas pateikė išvadą, kad  Pasiūlymas  neprieštarauja subsidiarumo principui. (Išvados rengėjas A. Lydeka).

 

IV. PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

1. Žmogaus teisių  komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, rugsėjo 21 d. ir lapkričio 23 d. surengė pasitarimus dėl pasirengimo įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d. Per metus Lietuvos policija sulaukia apie 40 tūkst. pranešimų apie smurto atvejus šeimoje. Tačiau ši statistika artimiausiu metu gali ir nepasikeisti, nes policija nežino, ar galės įgyvendinti šį įstatymą dėl finansavimo problemų. Komiteto nariai, išklausę prokuratūros, ministerijų, policijos departamento, savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, sunerimo dėl nepakankamos kai kurių vykdančiųjų institucijų atsakomybės ruošiantis įgyvendinti įstatymą. Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti paaiškinti, ar pakankamai lėšų numatyta įstatymo įgyvendinimui nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintos visos įstatymo numatytos priemonės nuo pat įstatymo įsigaliojimo. Paaiškėjo, kad Vyriausybė kol kas nėra numačiusi finansavimo specializuotų pagalbos centrų veikimui, o krizių centrai, kurie veikia daugiausia nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, yra ne visose savivaldybėse. Valstybinę pagalbos teikimo ir finansavimo nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims 2013-2020 programą Vyriausybė numačiusi pateikti iki 2012 metų liepos mėn. Taigi iki 2013 metų lieka neaišku, ar bus užtikrinamas tinkamas finansavimas įstatyme numatytai  specializuotai kompleksinei pagalbai, kuri privalės būti teikiama smurtą artimoje aplinkoje  patyrusiam asmeniui. Krizių centrai šiuo metu trumpam laikotarpiui priima nuo smurto nukentėjusias aukas, bet, pradėjus veikti įstatymui, specializuotą pagalbą aukoms turi teikti centrai. (Kuratorės  O. Valiukevičiūtė, D. Kuodytė).

 

2. 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstyta Komiteto naro M. Varaškos  iniciatyva 2012 m. Seimo rinkimų metu skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad remiantis Konstitucija, dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Norint išplėsti asmenų, turinčių dvigubą pilietybę sąrašą, tektų keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį, dvigubos pilietybės institutas būtų siejamas ne su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, o su jos išsaugojimo teise.

Pagal įstatymą referendumą gali rengti piliečiai savo iniciatyva, arba Seimas, priimdamas Seimo nutarimą dėl referendumo surengimo. Referendumui paskelbti reikėtų ¼ parlamentarų balsų. Referendumas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų.

Komitetas svarstė galimybę skelbti referendumą kartu su 2012 metų  Seimo rinkimais, taip taupant lėšas ir pritraukiant daugiau rinkėjų. Jeigu referendumas būtų vykdomas su Seimo rinkimais, papildomai reikėtų 3 540 000 Lt. Komitetas kreipėsi į Seimo frakcijas ir pasiteiravo nuomonės dėl referendumo surengimo.

2011 m. gruodžio 7 d. Komitetas  surengė diskusiją dėl tikslingumo surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Apsvarstęs Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei frakcijų nuomonę dėl referendumo, Komitetas sutarė, kad referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, turėtų būti rengiamas neradus kitų teisinių galimybių problemos sprendimui. Komiteto nuomone, referendumas galėtų būti rengiamas  įteisinus internetinį balsavimą. (Kuratorius M. Varaška).

 

3. Spalio 12 d. Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, surengė pasitarimą, kuriame aiškinosi, ar realiame gyvenime  asmens teisė į privatumą kai kuriais atvejais nepažeidžia vaiko teisės į apsaugą nuo galimos seksualinės prievartos. Problema iškilo susipažinus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateikta informacija, kad teisės aktuose nėra reglamentuotas ypatingų asmens duomenų tvarkymo (teikimo) aspektas, nustatant, kad vaiko atstovas turėtų teisę gauti informaciją apie tai, ar  faktiškai su vaiku gyvenantis ar siekiantis su vaiku bendrauti asmuo yra teistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaiką, nesvarbu ar teistumas išnykęs, ar ne. Komitetas susipažino su situacijomis, kai vaikus auginanti motina planuoja  sukurti šeimą su asmeniu, teistu už seksualinį nusikaltimą prieš vaiką, tačiau informacijos apie tokią būsimo šeimos nario praeitį neturi. Vertinant  tėvo ir motinos teisių ir pareigų vaikui lygybės principą, šiuo atveju tokia informacija būtų svarbi ir skyrium gyvenančiam tėvui. Remiantis Valstybinės  duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, sprendimą dėl informacijos apie asmens teistumą suteikimo vaiko atstovui pagal įstatymą turėtų priimti savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius. Tačiau tokia vaiko teisių apsaugos skyriaus teisė nėra įtvirtinta įstatyminio lygmens teisės akte, taip pat teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomas tėvų informavimas apie sutuoktinių teistumą, nėra susiformavusi praktika, kad teismai ar teisėsaugos institucijos teiktų informaciją vaiko teisių skyriams apie asmenų teistumą Informacija apie asmens teistumą yra priskiriama ypatingiems asmens duomenims, ir šių duomenų tvarkymui yra taikomi griežtesni ir didesni apsaugos reikalavimai. Siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą, klausimas dėl informacijos apie asmens teistumą suteikimo vaiko atstovui turi būti išsamiai reglamentuotas įstatyminiame lygmenyje, o susiję procedūriniai klausimai – poįstatyminiuose teisės aktuos. Tokia buvo Komiteto, taip pat ir pasitarime dalyvavusių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Valstybinės  duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Generalinės prokuratūros atstovų nuomonė. Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir pasiūlyti sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri parengtų įstatymų pataisas, būtinas užtikrinti teisėtų vaiko atstovų informuotumą apie su vaikais gyvenančio arba planuojančio gyventi asmens teistumą už nusikaltimą vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo). (Kuratorės O. Valiukevičiūtė, D. Kuodytė).

 

4. Lapkričio 16 d. Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas Seimo Valdybos pavedimą, nagrinėjo Seime vykusios konferencijos „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos veiklą prisimenant“ nutarimą. Dėl Konferencijos siūlymų Dėl siūlymų pasisakė Komiteto nariai, Vidaus reikalų ministras R. Palaitis, Seimo narys G. Songaila, Teisingumo viceministras T. Vaitkevičius, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja D. Grigalovičienė, Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento patarėjas R. Davidonis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė  pastebėjo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna nemažai skundų dėl vietinės valdžios tautiniu pagrindu vykdomos diskriminacinės politikos prieš ne lenkų tautybės asmenis tam tikruose Vilniaus apskrities regionuose. Vykdydamas parlamentinę kontrolę, Komitetas nusprendė aiškintis, ar Vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai turi pakankamai galių vykdyti Vyriausybės atstovui skirtą misiją, ar būtina keisti teisės aktus, kad būtų užtikrintas savivaldybių administravimo subjektų Konstitucijos ir įstatymų laikymasis bei Vyriausybės priimtų sprendimų vykdymas. Komitetas nusprendė prašyti Vyriausybės atstovą Vilniaus apskričiai pateikti informaciją apie teismų priimtų sprendimų nevykdymo atvejus Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose bei galimus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat pateikti nuomonę, kokiu būdu galima būtų stiprinti jo institucijos įgaliojimus. Šiais klausimais Komitetas Seimo pavasario sesijoje  planuoja surengti posėdį.

Komitetas priėmė sprendimus ir dėl kitų konferencijos siūlymų, t. y. nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti Seimo valdybai ir Žmogaus teisių komitetui informaciją dėl 1992-93 metais pradėtų baudžiamųjų bylų „autonomininkams“ rezultatų; prašyti Teisingumo ministerijos pateikti nuomonę, ką būtų galima keisti teisės aktuose, kad išrinkti Seimo nariai negalėtų turėti teisinių įsipareigojimų kitai valstybei, taip pat pateikti siūlymus dėl draudimo teisiškai įsipareigoti kitoms valstybėms ir kandidatams į Seimo narius. (Kuratoriai A. Lydeka, V. Simulik).

 

5. Po Komiteto narių V. Simulik ir E. Lementausko apsilankymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje lapkričio 18 d. Komitetas išklausė informaciją apie padėtį izoliatoriuje, pradėjus vadovauti naujam direktoriui  bei apie medicinos darbuotojų darbo sąlygas bei žemus jų atlyginimus. Komitetas nusprendė kreiptis į Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministrus su prašymu pateikti pasiūlymus, kaip spręsti sveikatos apsaugos darbuotojų, dirbančių įkalinimo įstaigose, įdarbinimo, tinkamo darbo krūvio paskirstymo, tinkamo atlygio už darbą nustatymo klausimus.

 

6. Lapkričio 23 d. Komitetas aptarė pasirengimo pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir mažinimo klausimus ir priežastis, dėl kurių ši Konvencija nebuvo pasirašyta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. (Kuratoriai Č. Juršėnas, O. Valiukevičiūtė, D. Kuodytė).

 

7. 2011 m. Seimo pavasario sesijoje Komitetas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydamas pateikti siūlymus, kokiu būdu galima būtų sustiprinti tarnybos galias, kaip reorganizuoti įstaigą, sukonkretinant jos funkcijas ir suderinant jas su bendrais Seimo skiriamų kontrolierių veiklos principais.

Šio pavedimo pagrindu gruodžio 7 d. Komitetas surengė diskusiją dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklos tobulinimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus pastebėjimu inspektoriaus pareigybės pavadinimas ne tik yra per siauras, bet juo visiškai neakcentuojamas strateginis veiklos tikslas – žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, todėl pasiūlė tarnybą reorganizuoti į Žmogaus teisių apsaugos visuomenės informavimo priemonėse kontrolieriaus įstaigą. Žurnalistų etikos inspektorius pristatė tarnybos 2012-2014 metų strateginio veiklos plano projektą su pagrindiniais veiklos prioritetais. Komitetas pavedė  Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai parengti Inspektoriaus veiklą reglamentuojančio įstatymo pataisas bei lydinčiųjų teisės aktų projektus, kuriuos svarstyti Seimo pavasario sesijos pradžioje. (Kuratorius M. Varaška).

 

8. Dar Seimo pavasario sesijoje Žmogaus teisių  komitetas pradėjo svarstyti nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios Paryžiaus principus, steigimo klausimą ir galimus jos modelius. 17-oje iš 27 Europos Sąjungos valstybių veikia Jungtinių Tautų Organizacijos pripažintos Nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios vadinamuosius Paryžiaus principus, kuriuose yra numatytos tokiai institucijai būdingos funkcijos: žmogaus teisių stebėjimas, patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl galiojančių ir rengiamų teisės aktų, žmogaus teisių sklaida ir visuomenės švietimas žmogaus teisių klausimais, tarptautinis bendradarbiavimas ir galima papildoma skundų nagrinėjimo funkcija. Siekdamas, kad Lietuvoje veiktų Nacionalinė žmogaus teisių institucija, Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Seimo valdybą su pasiūlymu sudaryti darbo grupę, kuri  parengtų teisės aktus, reikalingus  Seimui atskaitingų kontrolės institucijų funkcijoms tobulinti ir Seimo kontrolierių įstaigos veiklai reglamentuoti pagal nacionalinei žmogaus teisių institucijai Paryžiaus principuose keliamus reikalavimus. Darbo grupei pavesta teisės aktus parengti iki 2012 m. kovo 30 d., kuriuos Žmogaus teisių komitetas pasiūlė svarstyti Seime 2012 m. balandžio mėn. (Kuratoriai A. Lydeka, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė).

 

9. Komitetas sudarė darbo grupę nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi problemai spręsti. Iškeltas ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo klausimas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga tiesiogiai disponuoja prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tačiau  ikiteisminio tyrimo duomenų nutekėjimas žiniasklaidoje kelia nerimą. Bylos neretai „ištiriamos“ žurnalistų, ir tuo pagrindu suformuojama visuomenės nuomonė dėl bylos baigties be teismo. Pastebėta, kad negerbiant nekaltumo prezumpcijos principo, dažnai pateikiama informacija apie žmogų, kaip apie nusikaltėlį, be teismo sprendimo. (Kuratoriai V. Simulik, O. Valiukevičiūtė, E. Lementauskas).

 

10. Žmogaus teisių komitetas gruodžio 21 d. posėdyje aptarė Seime teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos  38 straipsnio pataisas, kurių tikslas – Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti, kad šeimos institutas yra kildinamas iš santuokos, kuri suprantama kaip laisvas vyro ir moters susitarimas. Posėdžio metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į kitą svarbų siūlymą dėl Konstitucijos keitimo sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, kuris turėtų būti  siejamas ne su Lietuvos pilietybės suteikimo, o jos išsaugojimo teise (Konstitucijos 32 str.). Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seime yra pateikta nemažai iniciatyvų keisti vieną arba kitą Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnį, ir manydamas, kad dėl Konstitucijos pataisų neturi būti priiminėjami pavieniai sprendimai, nusprendė kreiptis į Seimo Valdybą su pasiūlymu sudaryti darbo grupę ar laikinąją komisiją parengti sistemiškai suderintas Konstitucijos pataisas. (Kuratoriai A. Lydeka, M. Varaška).

 

 

V.   PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJ

 

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas gavo 361 įvairaus pobūdžio laiškų, skundų, pareiškimų, valstybės institucijų raštų. Parengta 218 atsakymų, raštų bei persiųsta piliečių skundų pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms.

 

VI.   KOMITETO RUDENS SESIJOJE SURENGTOS

KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI, KITI RENGINIAI IR INICIATYVOS

 

1. 2011 m. rugsėjo  12-14 dienomis Komiteto pirmininkas A. Lydeka dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migracijos, pabėgėlių ir demografijos  komiteto posėdžiuose Paryžiuje (Prancūzijos Respublika).

 

2.  Komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė  rugsėjo 15-19 dienomis  Budapešte bei Pėče (Vengrijos Respublika) dalyvavo darbiniame susitikime su Vengrijos Parlamento draugystės su Lietuva grupės nariais ir diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio minėjime.

 

3. Rugsėjo 23 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė – Skokauskienė skaitė pranešimą Jungtinių Tautų organizacijos Lietuvos asociacijos organizuotame Lietuvos įstojimo į Jungtinių Tautų organizaciją 20-ųjų metinių minėjime Vilniaus signatarų namuose.

 

4. Rugsėjo 23-25 dienomis Komiteto pirmininkas A. Lydeka ir Komiteto narys M. Varaška dalyvavo Azerbaidžano Respublikos nepriklausomybės 20-mečio minėjimo renginiuose Baku.

5. Rugsėjo 28 d.  Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė – Skokauskienė dalyvavo Tuskulėnų aukų atminimo dienai skirtos ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ atidaryme Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

 

6. Komiteto narė D. Kuodytė Strasbūre (Prancūzijos Respublika) spalio 2-7 dienomis dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje.

 

7. Spalio 4 d. Žmogaus teisių komiteto narė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė dalyvavo Tarptautinės Migracijos Organizacijos 60-mečio minėjimo renginyje „Migracija ir laimė“ verslo centre „Europa“.

 

8. Spalio 7 d. įvyko Žmogaus teisių komiteto pirmininko A. Lydekos spaudos konferencija, dalyvaujant JAV ambasadai „Pasirengimas įgyvendinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą“.

 

9. Žmogaus teisių komitetas kartu su  JAV ambasada spalio 10 d. surengė tarptautinę konferenciją „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: įgyvendinimo iššūkiai“.

 

10. Spalio 12 d. surengta diskusija „Vaiko asmens duomenų apsauga“ (Kuratorės O. Valiukevičiūtė, D. Kuodytė).

 

11. Komiteto narė O. Valiukevičiūtė Briuselyje (Belgijos Karalystė) dalyvavo susitikime su Europos Parlamento Laisvos ir demokratiškos Europos frakcijos nariais.

 

12. Komiteto pirmininkas A. Lydeka spalio 10-12 dienomis dalyvavo Europos Parlamento Vystymosi komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio organizuojamame tarpparlamentiniame komitetų posėdyje tema ,,Žmogaus teisių laikymosi sąlyga vystymosi politikoje“ Briuselyje (Belgijos Karalystė). 

 

13. Spalio 24 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė – Skokauskienė skaitė pranešimą Vengrijos Respublikos ambasados organizuotame 1956-ųjų metų įvykių Vengrijoje minėjime Vilniuje.

 

14. Lapkričio 3 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka, Komiteto narės  A. Ramanauskaitė – Skokauskienė ir O. Valiukevičiūtė kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija surengė iškilmingą skulptūros, skirtos žmogaus teisių gynėjo akademiko Andrejaus Sacharovo (1921-1989) atminimui įamžinti, atidengimą. Skulptūra buvo atidengta Andrejaus Sacharovo aikštėje.

 

15. Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Simulik ir Komiteto nariai A. Ramanauskaitė – Skokauskienė ir E. Lementauskas lapkričio 9 d. susitikimo su investicinio fondo Hermitage Capital Management generaliniu direktoriumi William Felix Browder.

 

16. Komiteto narė D. Kuodytė lapkričio 7-9 dienomis dalyvavo Ukrainos Išsivadavimo judėjimo tyrimo centro organizuojamoje apskritojo stalo diskusijoje „Lietuvos Respublikos patirtis įveikiant totalitarizmo pasekmes“ Kijeve (Ukraina).

 

17. Lapkričio 10 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė – Skokauskienė dalyvavo parodos „Moters pasaulis“ atidaryme Kaune, kur buvo kalbama ir apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimą.

 

18. Komiteto narė D. Kuodytė lapkričio 17-18 dienomis dalyvavo Varšuvoje rengiamoje konferencijoje „Socialinis ir ekonominis migracijos poveikis: Centrinės ir Rytų Europos požiūris“.

 

19. Lapkričio 10 d. Seimo Žmogaus teisių komitetui bendradarbiaujant su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis”, Žmogaus teisių stebėjimo institutu, buvo surengta konferencija „JT neįgaliųjų konvencijos teisių įgyvendinimas”. Konferencijoje aptartos 2010 metais ratifikuotų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo spragos.

 

20. Lapkričio 16 d. Žmogaus teisių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai susitiko su ESBO Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku.

 

21. Lapkričio 22 d. Komitetas pirmininkas A. Lydeka ir Komiteto nariai  A. Rmanauskaitė-Skokauskienė ir M. Varaška susitiko su Azerbaidžano ombudsmene prof. Elmira Suleymanova.