Ataskaitos 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

2012 metų pavasario sesijos

Žmogaus teisių komiteto veiklos

A T A S K A I T A

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau – Komitetas) veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2012 m. rugsėjo12 d. Komiteto posėdyje.

KOMITETO SUDĖTIS

1. Arminas Lydeka – Komiteto pirmininkas

2. Valerijus Simulik – Komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys

4. Dalia Kuodytė - Komiteto narė

5. Evaldas Lementauskas – Komiteto narys

6. Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė – Komiteto narė

7. Ona Valiukevičiūtė - Komiteto narė

8. Mantas Varaška – Komiteto narys

 

KOMITETO BIURAS

1. Jolanta Savickienė - biuro vedėja

2. Eglė Gibavičiūtė - patarėja

3. Rūta Ragaliauskienė - patarėja

4. Jūratė Mikulskienė – padėjėja

5. Deimantė Žegunė - padėjėja

6. Dalia Skapaitė – sekretorė

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui      Iš jų kaip pagrindiniam komitetui              kaip papildomam  komitetui	33 9 24
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	11
1.3.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai      Iš jų: išvažiuojamieji	20
2.2.	Klausymai
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	20
4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	328
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	139
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų, pasitarimų, susitikimų, kitų renginių	29
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	13
6.2.	Priimta delegacijų	5

 

II. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

1. Seimo priimti teisės aktai, kuriuos svarstė Komitetas

1. Gegužės 10 d. Seimas priėmė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą Nr. XI-2006 ir Kompensacijų asmenims, 1990–1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymą  Nr. XI-2007. Įstatymais atkuriamas istorinis ir socialinis teisingumas, suteikiant asmenims, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. atsisakė prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to buvo prievarta išvežti į sovietų armijos dalinius, teisę į nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų asmenų statusą, taip pat siekiant įvertinti visus asmenis, 1990–1991 m. atsisakiusius prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusius nuo sovietų armijos veiksmų. (Išvadų rengėjos A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, D. Kuodytė).

 

2. Birželio 5 d. Seimas priėmė Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. XI-2040,  kuriame įteisinta nuostata, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nebūtų paleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei (Išvados rengėja O. Valiukevičiūtė).

 

3.  Seimas birželio 21 d. priėmė Įstatymą dėl Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ratifikavimo Nr. XI-2115. Ratifikavus konvenciją Lietuvos Respublika prisidės prie tarptautinio bendradarbiavimo skatinant kovos veiksmus prieš prekybą žmonėmis. (Išvados rengėjai A. Lydeka, O. Valiukevičiūtė).

4. Pavasario sesijoje Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso 147, 147(1), 157 ir 303 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 147(2) straipsniu ir Kodekso priedo papildymo įstatymą Nr. XI-2198 ir Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-2199. Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos parengtos siekiant užbaigti Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ratifikavimo procesą, suderinant  nacionalinę teisę su tarptautinės teisės reikalavimais (Išvadų rengėjai O. Valiukevičiūtė, A. Lydeka).

 

5. Siekiant įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, užtikrinti sąžiningų vartotojų saugumą nuo trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kurių metu siekiama pasinaudoti sąžiningų vartotojų asmens duomenimis, didinti finansų sistemos saugumą bei stabilumą, buvo priimtas Gyventojų registro įstatymo 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2138. Įstatyme nustatytas asmens identifikavimas panaudojant veido atvaizdą užkirs kelią nesąžiningiems tretiesiems asmenims pasinaudoti svetimais asmens duomenimis, suklastotais asmens dokumentais ir pan. Komitetas patobulino įstatymą taip, kad būtų gerbiamas asmens privatumas ir su asmens duomenimis būtų  elgiamasi atsakingai. (Išvados rengėjai A. Lydeka, D. Kuodytė)

 

6. Seimas priėmė Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju(1) skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymą Nr. XI-2081. Įstatyme siekiama užtikrinti tinkamą Reglamento Nr. 4/2009 nuostatų įgyvendinimą. ( M. Varaška, A. Lydeka, R. Ragaliauskienė).

 

2. Komiteto apsvarstyti svarbūs teisės aktų projektai,

kuriems pritarta arba pritarta su pastabomis

 

1. Kovo 21 d. Žmogaus teisių komitetas pritarė Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1599(2), kurį parengė Komiteto narė D. Kuodytė. Projekto nuostatos užtikrintų piliečių konstitucines teises rinktis į taikius susirinkimus, aiškiau būtų reglamentuotos savivaldybių pareigūnų teisės ir pareigos, derinant susirinkimų organizavimo vietą ir laiką, konkretizuoti atvejai, kada susirinkimai gali būti draudžiami ir kt. Priėmus teikiamą įstatymo pakeitimo projektą, būtų užkirstas kelias savivaldybių pareigūnų savivalei bei piktnaudžiavimui priimant sprendimus dėl susirinkimų organizavimo, aiškiai reglamentuotas atsakingo asmens sprendimų priėmimas. 

 

2. Siekiant užkirsti kelią diskriminacijai dėl šeiminės padėties ir fizinės išvaizdos, buvo parengtas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4088, kuriame siūloma įrašyti nuostatą draudžiant diskriminuoti šiais pagrindais. Gegužės 9 d. Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Taip pat Komitetas pritarė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 22 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7⁴  straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-4089, kurio pataisos įtvirtina seksualinio priekabiavimo draudimą mokslo ir studijų institucijose (Išvados rengėja O. Valiukevičiūtė).

 

3. Birželio 6 d. Komitetas  svarstė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2360(2) ir iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau Komitetas siūlo numatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų tinkamai įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. (Išvados rengėjai M. Varaška, D. Kuodytė).

 

4. Komitetas pritarė Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtoms Seimo statuto pataisoms Nr. XIP-3534, kuriomis patobulintos Seimo statuto V–VIII dalių nuostatos atsižvelgus į gautus Seimo valdybos, frakcijų, Seimo narių, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo kanclerio, Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių siūlymus (Darbo grupės vadovas Č. Juršėnas).

5. Birželio 20 d. Komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 72(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4467 ir Baudžiamojo proceso kodekso 132(1), 140, 167, 407 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4466. Projektus parengė Komiteto sudaryta darbo grupė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo stebėsenai vykdyti. Priėmus kodeksų pataisas būtų efektyviau užtikrinta smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsauga, aiškiau įtvirtintas viešo (valstybinio) kaltinimo institutas bei  baudžiamojo proceso tvarka. (Išvadų rengėjos D. Kuodytė, O. Valiukevičiūtė).

3. Komiteto svarstyti teisės aktų projektai, kuriuos Komitetas siūlo tobulinti

1. Gegužės 23 d. Komitetas svarstė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIP-4305. Priėmus Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą bus sunorminti privačios detektyvinės veiklos organizavimo pagrindai, reglamentuotos privačių detektyvų teisės ir pareigos, nustatytos galimos privačios detektyvinės veiklos formos, numatytos paslaugos, kurias galės teikti privačia detektyvine veikla užsiimantys asmenys. Komiteto nuomone, įstatymo projekte privačių detektyvų veiklos ribos yra apibrėžtos nepakankamai, ypač dėl duomenų ir dokumentų rinkimo, atsiranda galimybė pažeisti žmogaus teises į jo privatumą. Taip pat Komitetas abejoja dėl reikalavimo privačiam detektyvui mokėti lietuvių kalbą ir turėti aukštąjį išsilavinimą, nes neaišku, ar šie reikalavimai yra proporcingi ir būtini. Komitetas pasiūlė įstatymą Nr. XIP-4305 tobulinti  (Išvadų rengėjai A. Lydeka, D. Kuodytė)..

 

2. Birželio 6 d. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą Nr. XIP-4214. Nors projekto nuostatomis siekta užtikrinti didesnę žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą, Komitetas atkreipė dėmesį, kad projekto nuostatoms trūksta aiškumo, kyla abejonių dėl prigimtinių žmogaus teisių apsaugos, ypač žmogaus teisės į privatų gyvenimą. Komitetas pasiūlė projektą tobulinti (Išvadų rengėjai A. Lydeka, D. Kuodytė).

4.  Komiteto apsvarstyti teisės aktų projektai, kuriuos Komitetas siūlo atmesti

1. Balandžio 11 d. Komitetas apsvarstė Seimo nutarimo dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimo projektą Nr. XIP-4181. Projekto rengėjai siūlė paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus 2012 m. birželio 3 d. Komitete pritarta, kad yra tikslinga Seimo rinkimų datą nustatyti pavasarį ar vasaros pradžioje, tačiau suabejota, ar šiemet siūloma pirmalaikių rinkimų data būtų pakankama vertinant Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras. Skaičiuojant Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus terminus, nebūtų galimybių tais terminais įvykdyti visų pasirengimo rinkimams darbų.

Komiteto nuomone, su įstatymu prasilenkiantis Seimo nutarimas negali būti priimtas, todėl pasiūlyta jį atmesti  (Išvadų rengėjas A. Lydeka).  

                                                                                                          

2. Balandžio 25 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-3889. Komitete buvo išsakytos pastabos dėl deklaratyvaus dokumento pobūdžio ir „utopinių“ idėjų, kurios neturėtų būti tvirtinamos Seimo nutarimu. Komiteto nuomone, nutarimas neprilygsta įstatymui ir negali įpareigoti ateinančių kadencijų Seimo narių. Patvirtinus Strategiją, visi valstybės raidos klausimai turėtų būti orientuoti į šią Strategiją ir su ja suderinti, todėl kilo abejonių, ar nebus sudarytos teisinės prielaidos suvaržyti Seimo, kaip įstatymų leidėjo, įgaliojimus svarstyti ir priimti įstatymus. Komitetas nepritarė Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ projektui, tačiau Seimas jį pavasario sesijoje priėmė (Išvados rengėjas V. Simulik).

 

3. Balandžio 25 d. Komitetas svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių, Prokuratūros, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Visuomenės informavimo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymų pakeitimų projektus (Nr. XIP-4272, XIP-4274, XIP-4276, XIP-4277, XIP-4282, XIP-4283), kuriais autoriai siekė nustatyti, kad Seimui nepritarus metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, valstybės institucijos vadovas būtų atleidžiamas iš užimamų pareigų. Komiteto nuomone, įstatymų projektais siūlomas įtvirtinti reglamentavimas gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsniui. Komitetas nepritarė įstatymų projektams, nes Seimo skiriami pareigūnai žmogaus teises turi ginti būdami nepriklausomi nuo baimių dėl galimo politinio spaudimo (Išvados rengėjas V. Simulik).

 

III. EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

1. Sausio 30 d. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa, atitikimą subsidiarumo principui. Agentūros veiklos teminės sritys: kreipimasis į teismą, nukentėję nuo nusikaltimo asmenys, informacinė visuomenė, pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga, romų integracija, policijos bendradarbiavimas, teisminis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ypatumus, vaiko teisės, diskriminacija, imigracija ir migrantų integracija, rasizmas, ksenofobija, nepakantumas. Komitetas, atlikęs pasiūlymo nuostatų analizę, mano, kad pasiūlymo nuostatos yra tarpnacionalinio pobūdžio, todėl pasiūlymas  neprieštarauja subsidiarumo principui.  

Komitetas apsvarstė pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (EDŽTRP), atitikimą subsidiarumo principui. Vienas pagrindinių EDŽTRP tikslų – didinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms šalyse, kuriose joms kyla didžiausia rizika. Komiteto nuomone,  pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui.

Komitetas, apsvarstęs pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ mano, kad jis atitinka subsidiarumo principui.  Programa padės plėtoti piliečių organizacijų gebėjimus įtraukti piliečius į demokratinį Europos Sąjungos gyvenimą (Išvadų rengėjas A. Lydeka).  

 

2. Vasario 29 d. Komitetas, įvertinęs Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas nuostatas, pritarė, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui (Išvados rengėjas A. Lydeka).  

 

3. Komitetas kovo 14 d. posėdyje pritarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2012-01-23 parengtai pozicijai Nr. POZ-775 dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento,  kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) (Išvados rengėjas A. Lydeka).  

 

4. Kovo 21 d. dalyvaujant Vyriausybės atstovei Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyrai Baltutytei Komitetas aptarė klausimus dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo ateities. Komitete palankiai buvo įvertintas siekis užtikrinti pusiausvyrą tarp Teismo priimtų sprendimų ir gautų pareiškimų skaičiaus bei bylų išnagrinėjamą per pagrįstą laiką, tačiau išreikštas susirūpinimas dėl Didžiosios Britanijos Vyriausybės siūlymo trumpinti bylos priėmimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos dalyvės išsako nuomonę Europos Tarybos Ministrų Komitete dėl Braitono deklaracijos projekto, Žmogaus teisių komiteto nariai V. Simulik ir E. Lementauskas buvo deleguoti į Teisingumo ministerijos apskrito stalo diskusiją pasisakyti šiuo klausimu.

 

5. Kovo 28 d. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (KOM(2012)11)  ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (KOM(2012)10) atitiktį subsidiarumo principui ir pirmines Lietuvos pozicijas. Šių dokumentų paketu siūloma keisti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. ES duomenų apsaugos reforma siekiama trijų pagrindinių tikslų: gerinti duomenų apsaugos vidaus rinkos aspektą, didinti pagrindinės teisės į duomenų apsaugą veiksmingumą ir sudaryti sąlygas fiziniams asmenims kontroliuoti savo duomenis; didinti ES duomenų apsaugos reglamentavimo pagrindų darną, įskaitant policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritį. Komitetas iš esmės pritarė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktoms pirminėms pozicijoms. (Išvados rengėjas A. Lydeka).   

6. Komitetas pritarė Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais ratifikavimo“ projektui Nr. XIP-4285. Lietuvos Respublikos teisės aktuose jau yra įtvirtinta asmenų teisė susipažinti su oficialiais dokumentais. Ratifikuodama Konvenciją Lietuvos Respublika prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų nustatant bendrus standartus dėl asmenų teisės susipažinti su oficialiais dokumentais įgyvendinimo. Taip pat būtų efektyviau taikomas informacijos skaidrumo principas, būtų didinamas pasitikėjimas valstybių – dalyvių valdžios institucijomis. Konvencijos įsigaliojimui būtina, kad ją ratifikuotų 10 valstybių. Konvenciją jau ratifikavo 5 valstybės (Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Norvegija, Švedija, Vengrija), ją pasirašė 14 valstybių (Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Estija, Suomija, Gruzija, Vengrija, Lietuva, Norvegija, Juodkalnija, Serbija, Slovėnija, Švedija, Makedonija, Moldova) (Išvados rengėjas Č. Juršėnas).

 

7. Balandžio 25 d.  Komitetas pritarė Įstatymo „Dėl 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, ratifikavimo“ projektui Nr. XIP-3638 (Išvados rengėjas V. Simulik).

 

8. Gegužės 9 d. Komitetas svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (KOM(2012)131) ir pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai pozicijai (Išvados rengėjas A. Lydeka). 

 

9. Gegužės 23 d. Komitetas aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai klausimų sąvadas ir derybinių aprašų projektus (Išvados rengėjas A. Lydeka). 

 

IV. PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

1. Romų tautinės mažumos gynėjai Žmogaus teisių komitetui pateikė informaciją apie galimus žmogaus teisių pažeidimus vasario 13-ąją griaunant tris teismo nutarimu neteisėtais pripažintus pastatus Vilniuje, Kirtimuose. Romų gynėjai savo kreipimesi tvirtino, kad numatytuose griauti pastatuose gyvena šeimos su vaikais, nuogąstavo, kad pastatų griovimo darbams pasirinktas netinkamas laikas – šaltas žiemos periodas. Europos romų teisių centro pareiškime išreikštas susirūpinimas dėl galimų Vaiko teisių konvencijos ir kitų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimų. Remiantis oficialiais dokumentais, vasario 13-ąją griaunami pastatai Vilniuje, Kirtimuose, buvo pastatyti savavališkai. 2009 ir 2010 metais teismas įpareigojo savavališkos statybos savininkus nugriauti neteisėtus statinius, tačiau to nebuvo padaryta. Statinių savininkai nevykdė teismo sprendimo ilgiau nei dvejus metus, todėl buvo numatytas priverstinis savavališkų statinių nugriovimas 2012 metų vasario 13 dieną.

Žmogaus teisių komitetas nustatė, kad teismo sprendimą vykdantis antstolis rūpinosi, kad įgyvendinant teismo sprendimą būtų užtikrintos vaiko teisės, Vaiko teisių apsaugos konvencija. Antstolis bendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Komitetas paragino Kultūros ministeriją kaip įmanoma greičiau parengti romų integracijos programas ir jas įgyvendinti, o Vilniaus miesto savivaldybę padėti nelegaliuose statiniuose gyvenusiems asmenims tvarkytis dokumentus, reikalingus persikelti į socialinį būstą.

 

2. Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2012 m. kovo 21 d. sudarė  darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo stebėsenai vykdyti (Darbo grupės vadovė D. Kuodytė). Darbo grupė sudaryta atsižvelgus į pareigūnų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pastebėjimus dėl problemų, kylančių praktikoje įgyvendinant naujai priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Darbo grupė pateikė siūlymus dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymų (XIP-4466, XIP-4467, XIP-4468), kurie buvo pateikti Seime 2012 m. birželio 12 d. Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis siekiama smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui nustatyti efektyvią apsaugą nuo pakartotinio smurto ir smurtautojo poveikio nukentėjusiam asmeniui ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat siekiama aiškiai įtvirtinti viešo (valstybinio) kaltinimo institutą, baudžiamojo proceso tvarką ir vykdymo subjektus smurto artimoje aplinkoje atvejais. Baudžiamojo kodekso pataisomis siekiama užtikrinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nustatyti, kad, jei nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, teismas skirtų draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos parengtos siekiant užtikrinti, kad visais atvejais smurtą patyrusiam asmeniui būtų kompetentingai ir nedelsiant pasiūlyta specializuota kompleksinė pagalba. Siekiama įtvirtinti, kad  specializuotos pagalbos centrai dirbtų visą parą, ir specializuotą pagalbą teikiantys specialistai iškart po įvykio galėtų susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu ir pradėti jam teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (Kuratorės  D. Kuodytė, O. Valiukevičiūtė).

3. 2012 m. kovo 21 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas V. Simulik ir Komiteto narys E. Lementauskas kartu su Seimo kontrolierių įstaigos ir Kalėjimų departamento atstovais lankėsi Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Vykti į įstaiga buvo nutarta gavus nuteistojo N. L. skundą dėl galimai be pagrindo ir per ilgam laikui skiriamų nuobaudų - uždarymo į baudų izoliatorių. Vizito metu Komiteto nariai susitiko su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriumi Virginijumi Ceslevičiumi, skunde įvardintiems nuteistiesiems nuobaudas skyrusiais pareigūnais bei pačiais nuteistaisiais. Išklausytos abi pusės, susipažinta su dokumentais. Taip pat domėtasi š. m. kovo 19 d. prasidėjusios nuteistųjų bado akcijos, kuri kilo dėl Teisingumo ministro įsakymo „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, eiga. Išklausyti ir patys badaujantys nuteistieji. Išsami informacija apie vizitą pateikta kovo 28 d.  Žmogaus teisių komiteto posėdyje.

 

4. Kovo 28 d. Komitetas surengė pasitarimą dėl tautinių mažumų politikos Lietuvoje ir romų integracijos problemų. Komiteto posėdyje dalyvavo Kultūros viceministras Stanislav Vidtmann. Viceministras komentavo Tautinių mažumų įstatymo koncepcijos kūrimo eigą ir patikino, kad Koncepcija bus parengta artimiausiu metu (Kuratoriai A. Lydeka, E. Lementauskas).

 

5. Atsižvelgęs į sveikatos apsaugos specialistų nenorą įsidarbinti laisvės atėmimo vietose dėl padidintos darbo sąlygų rizikos ir neproporcingai mažų atlyginimų, kovo 28 d. Žmogaus teisių komitetas aptarė sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių laisvės atėmimo vietose, problemas.

Komitetas paragino Vyriausybę ir atsakingas institucijas kuo greičiau spręsti sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių laisvės atėmimo vietose, atlyginimų pakėlimo klausimą ir priimti tam reikalingus teisės aktus. Teisingumo ministerija jau yra parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuris sudarytų teisines prielaidas iki 2015 m. pakelti tarnybinius atlyginimus laisvės atėmimo vietose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams iki 50 proc. ir sulyginti juos su viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigose mokamu atlyginimu

 

6. Komitetas domėjosi nuteistųjų vykdyta bado akcija dėl keičiamos maisto produktų bei būtiniausių prekių įsigijimo tvarkos. Posėdyje dalyvavęs Kalėjimų departamento direktorius informavo, kad bado akcija nutraukta, naujosios tvarkos įsigaliojimas atidėtas iki rugpjūčio 1 d. (Kuratoriai V. Simulik, E. Lementauskas)

 

7. Balandžio 11 d. Komitetas svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 metų veiklos ataskaitą ir Lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimo klausimus.

Per ataskaitinį laikotarpį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 157 skundus, o kontrolieriaus iniciatyva buvo pradėta 13  tyrimų dėl galimų diskriminacijos atvejų.

Kaip pažymėjo Kontrolierė A. Burneikienė 2011 metais skundai dėl diskriminavimo lyties pagrindu sudarė didžiausią dalį visų gaunamų skundų, antroje vietoje - skundai dėl diskriminavimo amžiaus pagrindu ir trečioje vietoje – dėl diskriminavimo socialinės padėties pagrindu. 2011 m. dėl diskriminavimo lyties pagrindu moterys skundėsi žymiai dažniau nei vyrai. Tokia vyraujanti  tendencija išlieka daugelį metų. Ataskaitoje nurodoma, kad dažnai darbdaviai pretendentams nepagrįstai nustato reikalingą darbo patirties reikalavimą, kurio jauni žmonės dažniausiai neturi, todėl tokiais atvejais jauni pretendentai gali patirti netiesioginę diskriminaciją dėl jauno amžiaus ir reikalaujamos patirties neturėjimo.

Lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė pažymėjo, kad nustačius pažeidimus lygių galimybių srityje kontrolieriaus sprendimus sparčiau įgyvendina privačios įmonės.

Žmogaus teisių komitetas ataskaitai pritarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. ataskaitai ir pasiūlė tarnybai parengti projektus dėl tobulinimo įstatymų, kuriuos Lygių galimybių kontrolierė pažymėjo kaip tobulintus siekiant visuomenėje santykių be diskriminacijos. (Kuratoriai O. Valiukevičiūtė, D. Kuodytė).

 

8. Balandžio 18 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo kontrolierių 2011 metų veiklos ataskaitą.

Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus veiklos sričiai priskirtais klausimais per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta 1310 skundų, 526 iš jų atsisakyta nagrinėti remiantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsniu, iš esmės ištirti 736 skundai dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgus į didelį skundų skaičių iš įkalinimo įstaigų buvo nuspręsta 2010 m. vykti į laisvės atėmimo vietas atlikti patikrinimų ir pasinaudoti galimybe, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, spręsti problemas vietoje. Vizitai į tokias įstaigas pasiteisino ir 2011 metais – dėl jų pateiktų skundų skaičius buvo 10 procentų mažesnis. Daugiausia buvo skundžiamasi dėl netinkamo gydymo, laikymo sąlygų. Esant lėšų stygiui valstybėje, sunku užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas, nors jos yra pamažu gerinamos.

Kitą nemažą dalį iš esmės išnagrinėtų skundų sudarė kreipimaisi, kuriuose skundžiamasi dėl Žemės ūkio ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų pareigūnų veikų. Tikėtina, kad tokią situaciją lėmė 2010 m. liepos 1 d. įvykusi apskričių reforma. Taip pat nemaža dalis iš esmės išnagrinėtų skundų buvo kreipimaisi dėl Vidaus reikalų ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, tiriantis skundus dėl savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, gavo per 500 skundų. Atsižvelgiant į skundų problematiką, ypač didelis buvo skundų dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą ir teisės į būstą pažeidimų skaičius.

Išklausius Seimo kontrolierių 2011 metų veiklos ataskaitą, jai pritarta bendru sutarimu.

Žmogaus teisių komitetas taip pat svarstė skundus dėl Seimo kontrolierių darbo. Visi skundai pripažinti nepagrįstais (Kuratoriai A. Lydeka, M. Varaška).

 

9. Gegužės 9 d. Žmogaus teisių komitetas  svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitą. Komitetas teigiamai įvertino Teisingumo ministerijos veiklą. Komiteto nariai uždavė klausimus posėdyje dalyvavusiam vidaus reikalų ministrui A. Melianui dėl kovos su prekyba žmonėmis klausimų ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo aktualijų. Pastebėta, kad šio įstatymo įgyvendinimui policijai nebuvo skirtos būtinos lėšos, tačiau policijos darbas yra bene stipriausia grandis įgyvendinant įstatymą.

Komitete kritikuota Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl netinkamo darbo žmogaus teisių klausimais. Komiteto nuomone, netinkamai įgyvendinama 2010 metais ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (dėl šios priežasties Komitetas sulaukia nemažai neįgaliųjų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų skundų). Komitetas atkreipė dėmesį, kad nepasirašyta Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto namų aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Komitetas pastebėjo, kad iki šiol  nepasirengta Europos Tarybos Konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimui. 2011 m. sausio 5 d. Komiteto pirmininkas A. Lydeka kreipėsi į Vyriausybę dėl šios konvencijos reikalingumo ir pasirengimo ją ratifikuoti. Posėdyje išsakytos pastabos dėl vaikų globos klausimų: institucinei vaikų globai skiriami milžiniški pinigai, kurių tik mažoji dalis atitenka vaikui, didelė dalis lėšų tenka darbuotojų atlyginimams, patalpų išlaikymui, taip pat keltas ir įvaikinimo problemų klausimas. Komitetas aiškinosi, kodėl daug metų yra žinoma senyvo amžiaus ir žmonių su proto negalia globos ir slaugos paslaugų teikimo sistemos ydingumo problema, kad kai kuriuose globos namuose žmonės gyvena orumą pažeidžiančiomis sąlygomis, tačiau iki šiol nėra pasirengta globos namų veiklos licencijavimui.

Atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos spragas sprendžiant aktualiausius žmogaus teisių klausimus, Komitetas nepritarė Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitai (Kuratoriai A. Lydeka, V. Simulik).

10. Gegužės 16 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2011 metų veiklos ataskaitą.

Ataskaitiniu laikotarpiu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje buvo atlikti 367 tyrimai dėl vaiko teisių pažeidimų. Dažniausiai nustatyti pažeidimai: smurto vaiko atžvilgiu panaudojimas, teisės į mokslą pažeidimas, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, artimais giminaičiais pažeidimai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė akcentavo, jautriausia problema - kūdikių globa. Šiuo metu pagrindinės institucijos, kuriose įkurdinami tėvų globos netekę vaikai iki 3 (4) metų yra sutrikusio vystymosi kūdikių namai ar kitos medicininės įstaigos. Kūdikio išlaikymas tokioje įstaigoje siekia apie 3000 – 4000 Lt mėnesiui, tačiau Kontrolierė pastebėjo, kad didelė dalis šių pinigų naudojama ne tiesioginiams vaiko poreikiams tenkinti, o išpūstam medicininiam personalui bei patalpų išlaikymui. Kontrolierė kreipėsi į kompetentingas institucijas pateikdama siūlymus dėl tėvų netekusių kūdikių institucinės globos peržiūrėjimo ir tokių kūdikių poreikių tenkinimo.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį ir į kitas problemas: vaiko globos ir įvaikinimo reglamentavimą, vaiko (ypač mažamečio) teisių užtikrinimą teismo procese, vietos politikų įtaką vaiko teisių skyriams, ne visada atitinkanti svarbiausių vaiko interesų principams, vaiko globos įstaigų problemas ir kt. Kontrolierė pateikė siūlymus problemų sprendimui.

Komitetas pritarė ataskaitai ir, atsižvelgdamas į Kontrolierės išsakytas problemas, nutarė registruoti įstatymų pakeitimus, kuriais būtų suteikta teisė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui kreiptis į teismą ginti vaiko interesus, taip pat registruoti įstatymų pakeitimus, kuriais būtų nustatytas Vaiko teisių apsaugos konvenciją atitinkantis vaiko paėmimo iš šeimos reglamentavimas (Kuratorė O. Valiukevičiūtė).

11.  Gegužės 23 d. Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, surengė pasitarimą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos  įgyvendinimo mechanizmų. Pasitarimas surengtas atsižvelgiant į Neįgaliųjų reikalų tarybos  (toliau – Taryba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą.

Pasak pasitarimo iniciatorių, Konvencija nėra įgyvendinama sėkmingai. 2010 m. gruodžio 8 d. Vyriausybės nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo paskirta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą koordinuojančia institucija. Nesprendžiamos aplinkos neįgaliesiems pritaikymo problemos, neįgaliųjų dalyvavimo visuomenės gyvenime užtikrinimo problemos, neveiksnių žmonių atstovavimo klausimai. Dėl problemų, kylančių įgyvendinant Konvenciją, keltas nepriklausomos institucijos, kontroliuojančios  Konvencijos įgyvendinimą, kūrimas bei specialaus įstatymo, skirto Konvencijos įgyvendinimui, parengimas. Komiteto pirmininko A. Lydekos nuomone, kontroliuojančia institucija galėtų tapti Nacionalinė žmogaus teisių institucija. Žmogaus teisių komiteto sudarytoje darbo grupėje rengiamos Seimo kontrolierių įstatymo pataisos, numatančios Seimo kontrolierių įstaigos veiklos reglamentavimo pakeitimus pagal Nacionalinei žmogaus teisių institucijai Paryžiaus principuose keliamus reikalavimus.

Komitetas pasiūlė Neįgaliųjų reikalų tarybai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl įstatymų projektų, reikalingų Konvencijos įgyvendinimui.

 

12. 2011 m. rugsėjo 21 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1295 buvo sudaryta darbo grupė Seimo kontrolierių įstaigos veiklos reglamentavimui tobulinti pagal Paryžiaus principuose nacionalinei žmogaus teisių institucijai keliamus reikalavimus ir pavesta darbo grupei parengti su tuo susijusius įstatymų projektus iki 2012 m. kovo 30 d. Vėlesniu Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1295 darbo grupės veikla buvo pratęsta iki 2012 m. gegužės 30 d.  

Pavasario sesijoje darbo grupė surengė 11 posėdžių ir parengė Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4638. Projekte numatytos naujos Seimo Kontrolierių funkcijos, jiems pavedama rengti bendras ir temines ataskaitas bei apžvalgas žmogaus teisių ir laisvių padėties klausimais, raginti valdžios įstaigas prisiimti naujus tarptautinius įsipareigojimus ir juos veiksmingai įgyvendinti, teikti nuomonę valstybės vardu rengiant ataskaitas ir pranešimus Jungtinių Tautų institucijoms ir komitetams, bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais. Komitetas parengtą projektą pasiūlė įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą (Kuratoriai A. Lydeka, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė).

 

13. Žmogaus teisių komitetas tęsė (pradėta 2010 m. gruodžio mėn.) parlamentinę kontrolę dėl Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų  apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo (Lanzarotės konvencija) tikslingumo ir galimybių. Komitete buvo išreikštas bendras pritarimas Lanzarotės konvencijos ratifikavimui, tačiau pažymėta, kad siekiant įgyvendinti šios konvencijos nuostatas, reikėtų pakeisti ir papildyti nemažai nacionalinės teisės aktų, be to, Konvencija nustatomas ir specialus Konvencijos nuostatų stebėjimo mechanizmas.

Komitetas kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atlikti oficialų Konvencijos vertimą bei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Konvencijos ratifikavimo ir Konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje analizei parengti. Komitetas prašė Vyriausybės informuoti apie atliekamų veiksmų eigą ir Konvencijos nuostatų įgyvendinimo analizės rezultatus.

Atsižvelgdamas į Komiteto prašymą, Ministras Pirmininkas 2011 m. kovo 15 d. potvarkiu Nr. 65 sudarė darbo grupę, kuri turėjo atlikti oficialų Konvencijos vertimą, išsamią nacionalinių teisės aktų analizę, parengti išvadas dėl poreikio keisti nacionalinius teisės aktus.

Įvertinus darbo grupės atliktą teisės aktų analizę ir padarytas išvadas, 2012 m. kovo 26 d. Vyriausybės pasitarimo protokolu pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Teisingumo ministerijai parengti veiksmų planą Konvencijai ratifikuoti, numatyti atsakingus vykdytojus  ir įvertinti lėšų poreikį.

Remiantis 2012 m. kovo 26 d. Vyriausybės pasitarimo protokolu, Socialinės apsaugos ministerija turėjo iki 2012 m. birželio 4 d. pateikti konkretų veiksmų planą dėl Lanzarotės konvencijos nuostatų įgyvendinimo. Tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl pasirengimo ratifikuoti Lanzarotės konvenciją Žmogaus teisių komitetas 2012 m. birželio 20 d. surengė posėdį, kuriame kritiškai vertino ilgą pasirengimą ratifikuoti tokį svarbų dokumentą ir atkreipė dėmesį, kad nuo Komiteto kreipimosi į Vyriausybę dėl pasirengimo ratifikuoti Lanzarotės konvenciją praėjo pusantrų metų, o iki pilno pasirengimo ratifikuoti konvenciją bus praėję dveji metai. Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu paspartinti Konvencijos ratifikavimo procesą (Kuratoriai O. Valiukevičiūtė, Č. Juršėnas).

 

14. Atsižvelgdamas į didelį skaičių skundų dėl prastų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Komitetas 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu informuoti apie problemos sprendimo būdus.

 

 15. Birželio 27 d.  Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Vyriausybę dėl prisijungimo prie  papildomo (Trečiojo) protokolo, įtvirtinančio skundo procedūrą Jungtinių Tautų  vaiko teisių komitetui. Trečiuoju papildomu protokolu siekiama stiprinti vaiko teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą ir suteikti vaikams, kurių teisės galimai pažeistos, arba jų atstovams kreiptis į Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetą.

Komitete išreikštas susirūpinimas, kad Lietuvos nėra tarp pažangiausių 20 šalių, kurios pirmosios 2012 m. vasario 28 d. pasirašė Trečiąjį protokolą. Komitetui nesuprantama, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl Trečiojo protokolo vertimo į Vyriausybę kreipėsi tik šių metų kovo mėnesį. Komiteto nuomone, vaiko teisės turi būti aiškiu valstybės prioritetu ir delsimas  prisijungti  prie tokių svarbių tarptautinių dokumentų yra neleistinas. Trečiojo protokolo pasirašymo ir ratifikavimo būtinybę pabrėžė ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė.

Komitetas ragina Vyriausybę kuo skubiau parengti pasirašymui reikalingus dokumentus ir Trečiojo protokolo pasirašymą užtikrinti dar šiais 2012 metais (Kuratorė O. Valiukevičiūtė).

 

16. Birželio 27 d. Komitetas svarstė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011 m. veiklos ataskaitą ir Valstybinio audito ataskaitą dėl Seimui atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje. Komitetas pritarė Centro ataskaitai su Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadomis (Kuratorės  A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, D. Kuodytė).

 

17. Dėl Trakuose įvykdyto išpuolio prieš filipinietį verslininką ir jo šeimą Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka liepos 5 d. kreipėsi į kompetentingų institucijų vadovus ragindamas imtis prevencinių priemonių, kad ateityje būtų užkirstas kelias panašiems išpuoliams prieš užsieniečius, o taip pat ir prieš kitus taikius Lietuvos gyventojus.

Lygių galimybių kontrolierę A. Burneikienę Komiteto pirmininkas paragino diskriminacijos požiūriu įvertinti išpuolį prieš Filipinų verslininką ir jo šeimą. Kontrolierės prašoma pasiūlyti prevencines priemones, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų. A. Lydeka kreipėsi ir į Vaiko teisių kontrolierę E. Žiobienę ir paprašė išnagrinėti, ar šis įvykis nevertintinas kaip smurtas prieš vaikus. Taip pat Pirmininkas kreipėsi ir generalinį prokurorą D.Valį su prašymu imtis visų priemonių, kad šis išpuolis būtų labai atsakingai išnagrinėtas, įvertinant galimas nusikalstamas veikas: smurtą rasiniu pagrindu, turto prievartavimą, smurtą prieš vaiką. Atkreiptas dėmesys į nukentėjusių verslininkų artimųjų nuogąstavimus, kad „siekiama teisines įvykio pasekmes numarinti, ar įvykį supaprastinti“. A. Lydeka kreipėsi ir į Policijos generalinį komisarą S. Skvernelį prašydamas užtikrinti, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų, nukentėjusieji verslininkai būtų apsaugoti nuo galimo nusikaltėlių keršto, paprašyta įvertinti policijos pareigūnų veiksmus reaguojant į pranešimą apie įvykį. Atkreiptas dėmesys į visuomenės nuogąstavimus, kad Trakuose policijos pareigūnai „nemato“ turto prievartavimo atvejų, o turtą prievartaujantys asmenys „nepastebimi“ policijos.

 

18. Dar 2011 m. Seimo rudens sesijoje (2011-10-11) Komitetas  pradėjo svarstyti klausimą Dėl duomenų apie asmens teistumą teikimo, siekiant teisės aktais užtikrinti vieno iš tėvų ar teisėto vaiko atstovo teisę gauti informaciją apie asmens, kuris gyvena ar planuoja gyventi su vaiku (pvz. patėvis), teistumą dėl seksualinių nusikaltimų. Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Vyriausybę ir pasiūlė sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę reikiamų įstatymų pataisoms parengti. Ministro Pirmininko pavedimu 2012 m. kovo 29 d. Teisingumo ministerija parengė reikalingas įstatymo nuostatas, kurios naujoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto redakcijoje bus teikiamos bendra tvarka.

 

19. Žmogaus teisių komitetas gavo Kauno miesto lengvųjų automobilių taksi asociacijos ir Kauno miesto lengvųjų automobilių taksi jungtinės profesinės sąjungos prašymą dėl naujai priimtų keleivių lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių. Pareiškėjams susirūpinimą kelia taisyklių 1 punktas, kuriame rašoma apie dispečerinės ir keleivių pokalbių telefonu įrašymą. Pareiškėjai nuogąstauja, kad tai sumažins keleivių skaičių. Komitetas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu pateikti argumentus dėl naujo reglamentavimo būtinumo ir pagrįstumo. Gautas atsakymas, kad naują reglamentavimą paskatino keleivių nusiskundimai dėl dispečerinių, aptarnaujančių daugiau negu vieną vežėją, kuomet užsakius vieno vežėjo taksi paslaugą atvažiuoja brangiau vežimo paslaugas teikiantis taksi automobilis.

20. Gegužės 16 d. Žmogaus teisių komitetas svarstė ataskaitą apie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009 – 2012 metų programos įgyvendinimą 2011 metais. Komitetas, atsižvelgdamas į prekybos žmonėmis mastą bei šia veika daromą žalą visuomenei, nusprendė kreiptis į Vyriausybę su siūlymu parengti ilgalaikę kovos su prekyba žmonėmis programą ir skirti pakankamą finansavimą numatytų priemonių įgyvendinimui (Kuratoriai A. Lydeka, O. Valiukevičiūtė).

V.   PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas gavo 328 įvairaus pobūdžio laiškų, skundų, pareiškimų, valstybės institucijų raštų. Parengta 139 atsakymų, raštų bei persiųsta piliečių skundų pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms.

VI.   KOMITETO  SURENGTOS

KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI, KITI RENGINIAI IR INICIATYVOS

 1. Sausio 18 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka susitiko su Vokietijos ambasadoriumi Matiasu Miulmenstadtu (Matthias Mülmenstädt). Susitikimo metu buvo aptartos  Nacionalinės žmogaus teisų institucijos kūrimo Lietuvoje perspektyvos.

2. Pirmininko pavaduotojas V. Simulik vasario 26-29 dienomis Skopję mieste (buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) dalyvavo susitikimuose su Makedonijos Nacionalinės Asamblėjos Parlamentinės bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis grupės nariais.

3. Kovo 8 d. Komiteto pirmininkas A. Lydeka ir Komiteto narė O. Valiukevičiūtė Briuselyje dalyvavo Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto tarpparlamentiniame posėdyje ,,Vienodas  užmokestis  už vienodos vertės darbą“.

 4. Pirmininko pavaduotojas V. Simulik Ventspilyje (Latvijos Respublika) kovo 8-9 dienomis dalyvavo Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje bei seminare „Tvari ir integruota Baltijos valstybių mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“.

 

5. Kovo 14 d. Teisingumo ministras R. Šimašius Komitetui pristatė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos išvadas ir rekomendacijas apie žmogaus teisių užtikrinimą Lietuvoje.

 

6. Minint Europos vartotojų dieną kovo 15 d. Komiteto pirmininkas A. Lydeka sakė sveikinamąjį žodį konferencijoje „Europos vartotojų diena. Kuo gyvena Lietuvos vartotojai šiandien“.

 

7. Komiteto narė D. Kuodytė kovo 16 d. dalyvavo Teisės instituto ir Teisingumo ministerijos rengiamoje konferencijoje „Viešoji šeimos politika Lietuvoje: kūrimo ir įgyvendinimo problemos“.

 

8. Kovo 16 d. Pirmininkas A. Lydeka priėmė kino režisierių Audrių  Juzėną ir aptarė filmo prekybos žmonėmis tema reikalingumą ir galimus tokio filmo finansavimo būdus. A. Lydeka kreipėsi į Kultūros, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrus siūlydamas rasti galimybių ministerijų lėšomis prisidėti prie filmo „Stiklinė pieno“ kūrimo.

9. Kovo 17 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo  Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjungos XIX ataskaitiniame rinkiminiame suvažiavime Kaune.

10. Kovo 19-21 d. Komiteto pirmininkas A. Lydeka Paryžiuje dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Lygybės ir kovos su diskriminacija komiteto posėdyje.

11. Kovo 21 d. Pirmininko pavaduotojas V. Simulik ir Komiteto narys E. Lementauskas kartu su Seimo kontrolierių įstaigos ir Kalėjimų departamento atstovais lankėsi Pravieniškių Pataisos namuose – atviroje kolonijoje. Vykti į įstaiga buvo nutarta gavus nuteistojo N. L. skundą dėl galimai be pagrindo ir per ilgam laikui skiriamų nuobaudų - uždarymo į baudų izoliatorių.

12. Kovo 22 d. Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Simulik ir Komiteto narys E. Lementauskas dalyvavo Teisingumo ministerijos rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje Europos Žmogaus Teisių Teismo  ateities klausimais.

13. Kovo 22-23 dienomis Pirmininkas A. Lydeka Romoje dalyvavo  Jungtinės Karalystės nevyriausybinės organizacijos Kovos su vaikų prostitucija, vaikų pornografija ir prekyba seksualiniais tikslais  (ECPAT)  projekte ,,Parlamentarai prieš prekybą žmonėmis“.

14. Kovo 26 d. Žmogaus teisių komitetas ir VO „Gelbėkit vaikus“ organizavo renginį „Saugi mokykla“.

 

15. Kovo 26 d. Komiteto pirmininkas A. Lydeka, Komiteto narės D. Kuodytė ir O.Valiukevičiūtė susitiko su Tautinių bendrijų tarybos nariais.

16. Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Simulik ir Komiteto narys E. Lementauskas kovo 29 d. susitikimo su Jungtinės Karalystės Teisingumo parlamentiniu viceministru Jonathan  Djanogly. Susitikimo tema - Europos žmogaus teisių teismo reforma.

17. Balandžio 14 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo  Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XVII-ame metiniame ataskaitiniame suvažiavime Vilniuje.

18. Balandžio 14 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė susitiko su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno skyriaus nariais Seime. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie efektyvesnę aklųjų ir silpnaregių integraciją į visuomenę, valstybinių institucijų ir įvairių įstaigų aplinkos pritaikymo neįgaliesiems problemas.

 19. Komiteto pirmininkas A. Lydeka Varšuvoje balandžio 17-19 dienomis dalyvavo Jungtinės Karalystės organizacijos Kovos su vaikų prostitucija, vaikų pornografija ir prekyba seksualiniais tikslais (ECPAT) projekte „Parlamentarai prieš prekyba žmonėmis“.

20. Komitetas balandžio 18 d. surengė pasitarimą dėl Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą Fakultatyvinio protokolo pasirašymo (OPCAT). 

21. Komiteto pirmininkas A. Lydeka ir Komiteto narė D. Kuodytė balandžio 22-28 dienomis dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje Strasbūre.

22. Balandžio 20 d. Žmogaus teisių komitetas ir Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakultetas surengė konferenciją „Tautinės mažumos ir tarptautinė teisė“.

23. Balandžio 20 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamo konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatus Vilniaus mokytojų namuose.

24. Balandžio 21 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo atkurto partizaninio Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio kasmetiniame suvažiavime Kaune.

25. Balandžio 27 d. Komiteto pirmininkas A. Lydeka pristatė prancūzų tapytojo Gilles Vuillard kūrybos parodą Seime.

26. Gegužės 3 d. Komiteto atstovai susitiko su Indonezijos Lygių galimybių ir religijų komiteto atstovais.

27. Gegužės 10-11 dienomis Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Simulik dalyvavo Baltijos Asamblėjos seminare „Ar pakankamai stiprus Baltijos balsas Europos Sąjungoje?“.

28. Žmogaus teisių komitetas ir Europos informacijos biuras gegužės 16 d. surengė diskusiją „Europos Sąjungos duomenų apsaugos reforma: ar bus užtikrinama vieningesnė privatumo apsauga globaliame pasaulyje?“.

29. Gegužės 21 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas susitiko su Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos studentais, užsienio piliečiais.

30. Gegužės 21 d.  Žmogaus teisių komitetas išsiuntė kreipimąsi į Europos Parlamento pirmininką Martiną Šulcą (Martin Schulz) dėl Europos Parlamento siūlymo iškelti Vilniuje veikiantį Europos lyčių lygybės institutą ir jo funkcijas perduoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai. Komitetas išreiškė nepritarimą tokiam Europos Parlamento siūlymui, nes mano, kad taip būtų susilpnintas lyčių lygybės užtikrinimui sukurto mechanizmo vaidmuo. Su šiuo Kreipimusi Komitetas supažindino už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingą Europos Komisijos narę  Viviane Reding.

31. Gegužės 24 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Alytaus miesto ir rajono filialo 60-ties metų jubiliejaus šventėje.

32. Gegužės 25 d. Žmogaus teisių komitetas surengė diskusiją „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: pasiekimai ir kylančios problemos“.

33. Gegužės 26 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo „Šeimų šventėje 2012“ Vazgaikiemio kaime (Prienų r.). Renginio metu buvo diskutuojama ir apie šeimos sampratą bei Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama šeimos apibrėžimą susieti su santuoka.

34. Birželio 1 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė pristatė Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtą Alytaus Dailiųjų amatų mokyklos moksleivių darbų parodą LR Seime.

35. Birželio 7 d.  Žmogaus teisių komitetas, Norvegijos Karalystės ambasada, Švedijos Karalystės ambasada, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir Lietuvos odontologų rūmai surengė tarptautinę konferenciją „Odontologų vaidmuo vaiko teisių apsaugoje: geroji praktika“.

36. Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Simulik Londone birželio 12-13 dienomis dalyvavo susitikimuose su Jungtinės Karalystės Parlamento rūmų nariais ir Leiboristų partijos atstovais.

37. Komiteto pirmininkas A. Lydeka ir Komiteto narys M. Varaška birželio 14 d. susitiko su Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos vyskupu Rimantu Kupsčiu ir Arnoldu Matijošiumi. Susitiko metu svarstyti valstybės pripažinimo statuso suteikimo bažnyčiai klausimai.

38. Birželio 14 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginiuose Vilniuje ir Alytuje.

39. Birželio 16 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo Gedulo ir Vilties dienos bei trėmimų į Arktį 70-ųjų metinių minėjime Rumšiškėse.

40. Birželio 17 d. Žmogaus teisių komiteto narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė dalyvavo tradiciniuose Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių pagerbimo bei Gedulo ir Vilties dienos minėjimo renginiuose Merkinėje (Varėnos r.).

41. Komiteto pirmininkas A.Lydeka birželio 20-21 dienomis Helsinkyje dalyvavo Jungtinės Karalystės organizacijos Kovos su vaikų prostitucija, vaikų pornografija ir prekyba seksualiniais tikslais (ECPAT) projekto ,,Parlamentarai prieš prekybą žmonėmis“ organizuotame renginyje, skirtame Baltijos jūros regiono šalims.

42. Komiteto atstovai birželio 21 d. dalyvavo Teisingumo ministerijos konferencijoje „Komunikacija teismo procese ir ikiteisminio tyrimo metu. Kur riba tarp visuomenės intereso žinoti ir asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą?“.

43. Komiteto pirmininkas A. Lydeka ir Seimo narė D. Kuodytė birželio 24-29 dienomis dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje Strasbūre.

44. Pirmininkas A. Lydeka birželio 28 - liepos 2 dienomis dalyvavo Crans Monatano Forumo 23-ioje sesijoje Baku.

45. Birželio 26 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų valstybių narių susitikime profesorė Dalia Leinartė buvo išrinkta į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą. Profesorė Dalia Leinartė yra pripažinta lyčių lygybės ekspertė. Ji plačiai  pasižymėjusi savo akademine veikla moterų teisių, lyčių lygybės ir šeimos istorijos srityse.

Žmogaus teisių komitetas dar 2011 m. gruodžio mėn. išsiuntė kreipimusis į 68 šalių parlamentus pristatydamas prof. Dalios Leinartės asmenybę ir nuopelnus lyčių lygybės srityje. Juose Komitetas paragino parlamentų vadovus paremti Lietuvos kandidatę į Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                        Arminas Lydeka