LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

XI Seimo 2008 metų rudens ir 2009 metų pratęstos sesijos

Žmogaus teisių komiteto veiklos

 

A T A S K A I T A

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2009 m. kovo 12 d. Komiteto posėdyje.

 

KOMITETO SUDĖTIS

 

1. Arminas Lydeka – Komiteto pirmininkas

2. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys

3. Dalia Kuodytė - Komiteto narė

4. Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė – Komiteto narė

5. Valerijus Simulik – Komiteto narys

6. Ona Valiukevičiūtė - Komiteto narė

7. Mantas Varaška – Komiteto narys

 

KOMITETO BIURAS

 

Komiteto biure dirba Jolanta Savickienė (biuro vedėja), Eglė Gibavičiūtė (patarėja), Rūta Ragaliauskienė (patarėja), Jūratė Mikulskienė (padėjėja), Audrius Barauskas (padėjėjas), Dalia Skapaitė (sekretorė).

 

KOMITETO NARIŲ KURUOJAMOS VEIKLOS SRITYS

 

Eil.Nr.	Veiklos kryptys	Darbas su institucija (susijusia su problematika)	Atsakingas Seimo narys
1.	Tarptautinės sutartys žmogaus teisių srityje, jų ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimai	- Europos teisės departamentas - Užsienio reikalų ministerija	Č.JURŠĖNAS
2.	Žmogaus teisių įgyvendinimo klausimai: - Civiliniame kodekse - Baudžiamajame kodekse - Administracinių teisės pažeidimų kodekse	- Teisingumo ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Europos žmogaus teisių teismas	M.VARAŠKA A.LYDEKA
3.	- Pilietybė - Nelegalai - Migrantai - Pabėgėliai - Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje - Lietuviai, gyvenantys užsienyje	-Vidaus reikalų ministerija - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Migracijos departamentas prie VRM - Užsieniečių registracijos centras - Pabėgėlių priėmimo centras - Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės - Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras	M.VARAŠKA
4.	- Tautinės mažumos	- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės	V.SIMULIK
5.	- Religinės bendruomenės ir bendrijos	- Teisingumo ministerija	M.VARAŠKA
6.	- Vaiko teisių apsauga	- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Įvaikinimo tarnyba prie SADM	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
7.	- Moterų teisių ir lyčių lygybės apsauga - Seksualinės mažumos - Kita diskriminacija	-  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Teisingumo ministerija	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
8.	Problematika, susijusi su prievarta: - Žmogaus teisių pažeidimai kalėjimuose - Žmogaus teisių pažeidimai kariuomenėje - Pasipriešinimo okupaciniam režimams dalyvių ir nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisės	- Teisingumo ministerija - Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos - Krašto apsaugos ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM  - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	D.KUODYTĖ A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ
9.	- Prekyba žmonėmis	- Nevyr. org. – Dingusių žmonių šeimų paramos centras - Valstybės saugumo departamentas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
10.	- Nesantaikos kurstymas	- Valstybės saugumo departamentas - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM  - Prokuratūra	D.KUODYTĖ V.SIMULIK
11.	- Asmens duomenų apsauga - Privataus gyvenimo apsauga	- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija - Žurnalistų etikos inspektorius	A.LYDEKA D.KUODYTĖ
12.	- Vartotojų teisių apsauga	- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba	M.VARAŠKA
13.	Seimui atskaitingų institucijų, ministerijų bei kitų valstybės institucijų parlamentinė kontrolė	- Seimo kontrolierių įstaiga - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - Žurnalistų etikos inspektorius - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras - Kitos valstybės institucijos	M.VARAŠKA
14.	Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis	- Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos	Visi Komiteto nariai (pagal kuruojamą sritį)
15.	Tarptautinis bendradarbiavimas	Europos Parlamentas: - Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas - Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas - Peticijų komitetas - Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitetis	O.VALIUKEVIČIŪTĖ A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ

 

KOMITETO VEIKLA

 

Komitetas savo veikloje vadovaujasi Seimo statuto vienuoliktojo skirsnio 70 straipsniu, kuris nustato šias Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptis:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais;

2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;

4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;

5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai;

6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;

    7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus;

    8) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę.

 

Pagrindinė Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komitetas per ataskaitinį laikotarpį surengė 12 posėdžių. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisės aktų projektų ir Lietuvos pozicijų dėl siūlomų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų bei reglamentų nuostatų svarstymui.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

 

Išrinkus naują Seimą ir susiformavus naujai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žmogaus teisių komiteto darbas prasidėjo nuo Vyriausybės programos svarstymo. Komitetas pritarė Seimo nutarimo“Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui Nr.XIP-127.  

 

Komitetas Seimo rudens sesijoje teikė svarstyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2544(2) ir Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo projektą Nr.XP-2545(2). Projektai parengti siekiant išspręsti Centro struktūrinių padalinių pavaldumo klausimus. Šiuo metu Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija yra vienas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus padalinių. Projektų nuostatomis siūloma atsisakyti šio pavaldumo, nes Komisija  veikia visuomeniniais pagrindais ir yra sudaryta iš įvairių institucijų bei asociacijų atstovų. Įstatymo projekte paliekama teisė Centrui iš įvairių institucijų atstovų sudaryti darbo grupes atskiroms programoms vykdyti. Seimas svarstė projektus ir jiems. Projektai turėtų būti priimti Seimo 2009 metų pavasario sesijoje. (Išvados rengėja D.Kuodytė).

 

Siekiant puoselėti visuomenės pagarbą Lietuvos nepriklausomybei ir užtikrinti Lietuvos valstybės tęstinumą, Komitetas ir Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“ projektui. 2009 m. vasario 16 d. sukako 60 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos priėmimo.  (Išvados rengėjos D.Kuodytė, OValiukevičiūtė).

 

Žmogaus teisių komitetas siūlė Seimui svarstyti eilę įstatymų projektų, tačiau dėl Seimo rudens sesijos perpildytų posėdžių darbotvarkių šie nebuvo pradėti svarstyti:

 

1. Žmogaus teisių komitetas siūlė Seimui svarstyti ir priimti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas projektą Nr.XP-1457, kuriuo siekiama sudaryti galimybę dėl smurtavimo šeimoje pradėti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka, nereikalaujant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, kuomet dėl galimo gėdos jausmo bei išankstinio visuomenės požiūrio vengiama pranešti apie konkrečius smurto šeimoje atvejus. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

 

2. Seimui rudens sesijoje nepradėjus svarstyti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-3192, Komitetas jį teiks svarstymui Seimo pavasario sesijoje. Priėmus šį teisės aktą padidės Lietuvos ekonominis konkurencingumas, bus pradėtos spręsti Lietuvos verslui aktualios problemos - darbo jėgos bei aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo klausimai. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

 

3. Komitetas parengė naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-518(2). Šiuo metu tebegalioja 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas. Teikiamame projekte aiškiau suformuluotos “tautinės mažumos” ir “asmenų, priklausančių tautinei mažumai” sąvokos, išdėstytos pagrindinės tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisės ir laisvės bei jų apsaugos principai, reglamentuojamas tautinių mažumų kalbų vartojimas, tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų švietimas, Tautinių mažumų kultūros vertybių ir jos paveldo dalies apsauga. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

 

4. Žmogaus teisių komiteto nuomone, reikėtų priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 47¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-3058, kurio nuostatomis siekiama sukurti vaikui saugią aplinką šeimoje, ugdymo įstaigose, visuomenėje. Projekte įtvirtinama nuostata, draudžianti asmenims, padariusiems nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, dirbti darbą vaikų socialinėse, sveikatos priežiūros, sporto, švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas tiesiogiai susijęs su prižiūrimų vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

 

5. Komitetas siūlo svarstyti Pilietybės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XIP-108. Projekto tikslas – įteisinti vienodas galimybes asmenims, kuriems suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, prisiekti nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų ar jų nebuvimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad visi asmenys prieš įstatymą lygūs. Šiuo metu religinių įsitikinimų neturintis asmuo, gavęs pilietybę, prisiekdamas yra priverstas išbraukti paskutinį priesaikos sakinį „Tepadeda man Dievas“. Tokiu būdu dėl savo pažiūrų jis yra išskiriamas iš kitų. Taip pat projektu siekiama įpareigoti asmenis, kuriems suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, duoti priesaiką Lietuvos Respublikai ne per dvejus, o per vienerius metus. (Išvados rengėjas Č.Juršėnas).

 

6. Seimas Žmogaus teisių komitetą paskyrė pagrindiniu komitetu svarstyti Teresės Birutės Burauskaitės kandidatūrą eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas. Komitetas bendru sutarimu pritarė kandidatūrai. (Išvados rengėjos A.Ramanauskaitė-Skokauskienė, D.Kuodytė) .

 

EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

 

Žmogaus teisių komitetas svarstė Europos Komisijos 2009 metų teisėkūros ir darbo programą. Išklausytos Vyriausybės kanceliarijos, Teisingumo ir Socialinės apsaugos ministerijų atstovų nuomonės. Komiteto nuomone, prioritetinėmis žmogaus teisių srities iniciatyvomis laikytinos:  kova su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija; prekybos žmonėmis prevencija bei kova su ja ir aukų apsauga; totalitarinių rėžimų vienodas vertinimas Europos Sąjungos šalyse. Toks Europos Komisijos metinės teisėkūros ir darbo programos svarstymas sudaro galimybę Lietuvos politikams įsitraukti į Europos Sąjungos teisėkūros procesą ankstyvajame etape pareiškiant nuomonę dėl nacionalinių prioritetų. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

 

Komitetas svarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos. Šis dokumentas buvo parengtas persvarsčius vartotojų acquis, kuris apima keletą vartotojų apsaugos srities direktyvų. Pasiūlymo tikslas – gerinti įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimą, stiprinant vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir mažinant įmonių nenorą prekiauti kitose šalyse. Šiuo metu dėl skirtumų vartotojų teisių apsaugos srityje Europos Sąjungos narėse įmonės patiria didelių išlaidų, kurios gali atsiliepti vartotojams dėl didėjančių kainų. Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas principus, teigiamai įvertino siekį užtikrinti aukštą bendrą vartotojų apsaugos lygį visose Europos Sąjungos šalyse ir sudaryti sąlygas prekiautojams parduoti prekes ir paslaugas visose valstybėse narėse vienodomis sąlygomis. Komitetas pasiūlė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rengiant Lietuvos Respublikos poziciją dėl šio Pasiūlymo atsižvelgti į Lietuvos vartotojų interesų ypatumus. (Išvados rengėjai A.Lydeka, M.Varaška).

 

Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir Lietuvos Respublikos poziciją dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio ar asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių prašymo suteikti tarptautinę apsaugą, nagrinėjimo kriterijai ir mechanizmai. Komitetas pritarė parengtoms Lietuvos pozicijoms dėl abiejų Pasiūlymų.  (Išvados rengėjai M.Varaška, A.Lydeka).

 

Komiteto nario Česlovo Juršėno siūlymu Komitetas nagrinėjo žmogaus teisių srities tarptautinių konvencijų ir tarptautinių sutarčių  pasirašymo ir ratifikavimo galimybes. 2009 metų vasario 18 d. Komitetas svarstė klausimą dėl tikslingumo Lietuvai padaryti pareiškimą pagal 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 14 straipsnį. Komitetas, teigiamai vertindamas Lietuvos įsipareigojimą padaryti pareiškimą pagal 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 14 straipsnį, nutarė kol kas proceso neskubinti ir klausimo svarstymą atidėti, iki kol bus sukurtas bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos komitetu nagrinėjant individualius pareiškimus mechanizmas ir bus nustatyti Valstybės institucijų veiklos funkcijų pakeitimai bei su tuo susijusios finansinės sąnaudos.

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, pradėjo nagrinėti ilgiau nei dešimtmetį vilkinamą nuosavybės grąžinimo Kauno evangelikų reformatų bažnyčiai klausimą. Komitetas išklausė darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2008 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu Nr. 355,  išvadas bei įvertino tai, kad Bažnyčia kreipiasi dėl nuosavybės grąžinimo nuo 1989 metų. Komitetas, remdamasis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu, nusprendė pasiūlyti Vyriausybei:

a) parengti Vyriausybės ir religinės bendruomenės susitarimą dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, grąžinant jį natūra;

b) spręsti patalpų, reikalingų Mykolo Romerio universitetui aukštosios mokyklos veiklai vykdyti, klausimą;

c) numatyti lėšas klausimų sprendimui 2010 metų biudžete bei suplanuoti konkrečius  sprendimo žingsnius ir terminus.

 

PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

 

  Per ataskaitinį laikotarpį Žmogaus teisių komitetas gavo ir išnagrinėjo 285 raštus ir dokumentus, iš kurių 130 sudarė piliečių ir visuomeninių organizacijų laiškai, skundai, pasiūlymai bei pareiškimai ir 123 valstybinių institucijų atsakymai bei informacinio pobūdžio dokumentai. idžiąją skundų dalį sudarė skundai dėl blogų gyvenimo sąlygų įkalinimo įstaigų, kiti skundė teismų sprendimus ir pareigūnų veiksmus dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo.

 

KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

 

            2008 metų gruodžio 4 d. surengtas Komiteto posėdis – seminaras, skirtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečiui paminėjimui. Posėdžio – seminaro metu Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė perskaitė pranešimą apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje Europos žmogaus  teisių teismo sprendimų kontekste. Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad Lietuva pagal parašytų skundų skaičių ir pagal Teismo priimtų sprendimų dėl žmogaus teisių pažeidimų  niekuo neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių, kurios turi gilias žmogaus teisių apsaugos ir gynimo tradicijas. Tačiau pareiškėja pastebėjo, kad Lietuva turėtų gerinti priimamų įstatymų atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai priežiūros mechanizmą atsižvelgiant ir į Europos žmogaus teisių teismo konvencijos nuostatų išaiškinimą, taip pat būtina sukurti  efektyvų mechanizmą, kuris leistų Lietuvai operatyviai reaguoti į Teismo priimtus sprendimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

 

2008 m. gruodžio 10 dieną visame pasaulyje buvo minimos 60-tosios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, vadinamos šių laikų moraliniu kodeksu, metinės. Ta proga Seime surengtas iškilmingas posėdis, taip pat atidaryta Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengta paroda „Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai – 60“ ir pristatytas Žmogaus teisių komiteto išleistas proginis leidinys „Laisvi ir lygūs“. Seime visą dieną buvo rodoma pasaulinė kino dokumentika žmogaus teisių tema, buvo demonstruojami filmai iš Žmogaus teisių centro parengtos kino festivalio „Ad hoc: nepatogus kinas“ edukacinės programos: „Nepakeliamas būties baltumas“, „Tylusis sniegas“, „Noriu būti lakūnas“, „Už sienos“, „Girdintis berniukas“.

 

2008 m. gruodžio 15 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su  Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga surengė tarptautinę konferenciją „Vaikas – seksualinio smurto auka“. Konferencijoje bus aptariami seksualinio smurto prieš vaikus problemos aktualumo Lietuvoje, seksualinės prievartos vaikų globos institucijose, vaikų seksualumo, vaikų prostitucijos, saugumo internete ir kiti aktualūs klausimai. Tarptautinė konferencija „Vaikas – seksualinio smurto auka“ buvo baigiamasis 2008-ųjų metų diskusijų seksualinio smurto prieš vaikus tema etapas. Konferencijos rengimą paskatino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patirtis: 2007 metais atliktas Apibendrinimas dėl prekybos žmonėmis aukų (nepilnamečių) bei nepilnamečių prostitucijos Lietuvoje; 2008 metais atliktas nemažai diskusijų sulaukęs Apibendrinimas dėl seksualinio smurto prieš vaikus paplitimo globos ir specialiojo ugdymo įstaigose, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pateiktas įvertinimas apie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Fakultatyvinį protokolą bei nauji tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos padiktavo vienas didžiausių renginių, skirtų seksualinio vaikų išnaudojimo temai

 

            2009 m. sausio 21 dieną Žmogaus teisių komitetas surengė pasitarimą, kuriame aptarė žurnalistų teisę rinkti informaciją bei skelbti kritišką nuomonę. Susirūpinimą sukėlė žurnalisto Kęstučio Girniaus atvejis, kai Valstybės saugumo departamento pareigūnas žurnalistą „įspėjo“ dėl užsienio tarnybų domėjimosi jo veikla bei kita žiniasklaidoje nuskambėjusi informacija. Vieni Komiteto nariai siūlė kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą su pasiūlymu parlamentinės kontrolės keliu išsiaiškinti, kiek žurnalistų Lietuvoje yra sekami, kodėl šis konkretus asmuo, K.Girnius,  buvo pasirinktas.  Kiti Komiteto nariai siūlė parengti kreipimąsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą išsiaiškinti, ar nėra teisės aktuose spragų, reglamentuojačių Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmus. Komiteto nariai pasisakė už tai, kad kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Antikorupcijos komisija būtų sudaryta darbo grupė praeitoje Seimo kadencijoje šiuo klausimu pateiktų siūlymų analizei, išsiaiškinant, kiek žurnalistai gali, kur privatumo ribos, kokia informacijos šaltinio apsauga, taip pat siūloma inicijuoti Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pasitarimą dėl galimo privatumo pažeidimų plačiu mastu pasiklausant telefoninius pokalbius, taip pat juos paviešinant.

 

KITOS INICIATYVOS

 

            Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka 2009 metų vasario 12 d. dalyvavo Europos Parlamente vykusioje aukšto lygio konferencijoje „Vystymosi politikos ir migracijos darna“. Konferencijos tematika – migracijos ir vystymosi politikos nuoseklumas ekonominės krizės laikotarpiu. Konferencijoje pabrėžtas nacionalinių parlamentų vaidmuo formuojant vystymąsi skatinančią migracijos politiką. Dalyviai sutartinai akcentavo, Almost 300 participants from Europe, Africa, the Caribbean and the Asia/Pacific region stressed that the financial and economic crisis only reinforces the urgency of comprehensive migration policies with a global approach.kad finansinė ir ekonominė krizė tik sustiprina būtinybę šalims skubiai spręsti nuoseklios migracijos politikos klausimus.  Linking development and migration policies is particularly important at a time when both developed and developing countries are grappling with the economic and financial crisis and the rapid rise of unemployment.

Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė 2009 m. sausio 21 d. dalyvavo VO "Gelbėkit vaikus" ir UAB "Omnitel" organizuotame susitikime, kuriame buvo aptartas iniciatyvos "Augink atsakingai" įgyvendinimas. Iniciatyvos tikslas - teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis iki 2010 m. perpus sumažinti smurto apraiškas prieš vaikus ir bet kokio smurto prieš vaikus toleravimą visuomenėje. Parlamentarė dalyvavo diskusijoje dėl būtinų teisinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią bet kokio smurto prieš vaikus naudojimui. 

SUSITIKIMAI                                                                                    

            2009 metų sausio 14 d. Žmogaus teisių komitetas lankėsi Seimo kontrolierių įstaigoje, kur aptarė Seimo kontrolierių darbo problemas ir veiklos prioritetus ateityje. Komitetas ir Seimo kontrolieriai susitarė glaudžiai bendradarbiauti, siekiant įgyvendinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nuspręsta surengti pasitarimą dėl Seimo kontrolierių instituto aiškesnio modelio apibrėžimo, įvertinant nacionalinius ypatumus ir senųjų demokratinių šalių patirtį, taip pat apsvarstyti klausimą dėl Seimo kontrolierių įstatymo tobulinimo bei suplanuoti jau tradicija tampančias bendras Komiteto ir Seimo kontrolierių išvykas į institucijas, dėl kurių darbų žmonės dažniausiai skundžiasi.

 

            2009 m. sausio 21 d. Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Šios tarnybos misija yra užkirsti kelią diskriminacijai bei netinkamiems stereotipams, siekti lygių galimybių įgyvendinimo visose gyvenimo srityse. Komiteto nariai kartu su Lygių galimybių kontroliere Aušrine Burneikiene aptarė problemines visuomenės gyvenimo sritis, patenkančias į Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Diskutuota teisės aktų tobulinimo klausimais.

 

            2009 m. sausio 21 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka ir Komiteto narys V.Simulik susitiko su Tautinių bendrijų tarybos nariais. Ministro Pirmininko A.Kubiliaus pateiktoje Vyriausybės programoje, kuriai pritarė Seimas, numatyta iki 2009 m. birželio 1 d. panaikinti Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išeivijos reikalų koordinavimą perduodant Užsienio reikalų ministerijai, o tautinių mažumų reikalų koordinavimą – Užsienio reikalų ministerijai. Tautinių bendrijų taryba išreiškė susirūpinimą, kad nebūtų bloginama tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. Tautinių bendrijų taryba pristatė Tarybos posėdyje priimtą sprendimą dėl tautinių mažumų ir išeivijos institucinės sistemos atskyrimo. Komiteto pirmininkas A.Lydeka pritarė tautinių mažumų atstovų nuomonei, kad išeivijos reikalai iš esmės yra kitokio pobūdžio nei Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų, todėl institucinis atskyrimas tikrai reikalingas. Pirmininko nuomone, svarbiausia, kad tautybių reikalais besirūpinanti institucija būtų stipri ir pajėgi spręsti tautinių bendrijų klausimus. Tautinių mažumų atstovai buvo paraginti aktyviau rengti pasiūlymus Tautinių mažumų įstatymų projektui, kurio priėmimas planuojamas Seimo pavasario sesijoje.

           

2009 m. vasario 18 d. Žmogaus teisių komitetas susitiko su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriumi Algirdu Kunčinu. Susitikimo metu buvo aptartos duomenų apsaugos problemos, Komiteto nariai supažindinti su inspekcijos darbo specifika, veiklos kryptimis, diskutuota teisės aktų tobulinimo klausimais. Žmogaus teisių komitetas paprašė Inspekcijos direktorių pareikšti nuomonę dėl Statistikos departamento parengto 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo lapo projekto. Direktorius atkreipė dėmesį, kad surašymo lape yra klausimų, kurie neduosiantys objektyvios informacijos apie realią situaciją. Komitetas nusprendė kreiptis į Statistikos departamentą, kad ruošiantis 2011 m. surašymui būtinas glaudus bendradarbiavimas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, siekiant užtikrinti greitą atsakytų klausimynų nuasmeninimą ir išvengta asmens duomenų panaudojimo neteisėtais tikslais.

             

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                        Arminas Lydeka