LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

 

 

Posėdžių sekretoriatui                                                                         2009-09-17  Nr.V-2009-

 

 

 

 

 

 

DĖL KOMITETO 2009 METŲ PAVASARIO SESIJOS VEIKLOS ATASKAITOS 

 

 

 

Siunčiame Žmogaus teisių komiteto 2009 metų pavasario sesijos veiklos ataskaitą, patvirtintą 2009 m. rugsėjo 16 d. Komiteto posėdyje.

 

PRIDEDAMA.Ataskaita (11 lapų).

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                Arminas Lydeka

 

  

     LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

2009 metų pavasario sesijos

Žmogaus teisių komiteto veiklos

 

A T A S K A I T A

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2009 m. rugsėjo 16 d. Komiteto posėdyje.

 

KOMITETO SUDĖTIS

 

1. Arminas Lydeka – Komiteto pirmininkas

2. Valerijus Simulik – Komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys

4. Dalia Kuodytė - Komiteto narė

5. Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė – Komiteto narė

6. Ona Valiukevičiūtė - Komiteto narė

7. Mantas Varaška – Komiteto narys

 

KOMITETO BIURAS

 

1. Jolanta Savickienė - Biuro vedėja

2. Eglė Gibavičiūtė - patarėja

3. Rūta Ragaliauskienė - patarėja

4. Jūratė Mikulskienė – padėjėja

5. Dalia Skapaitė - sekretorė

 

KOMITETO NARIŲ KURUOJAMOS VEIKLOS SRITYS

 

Eil.Nr.	Veiklos kryptys	Darbas su institucija (susijusia su problematika)	Atsakingas Seimo narys
1.	Tarptautinės sutartys žmogaus teisių srityje, jų ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimai	- Europos teisės departamentas - Užsienio reikalų ministerija	Č.JURŠĖNAS
2.	Žmogaus teisių įgyvendinimo klausimai: - Civiliniame kodekse - Baudžiamajame kodekse - Administracinių teisės pažeidimų kodekse	- Teisingumo ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Europos žmogaus teisių teismas	A.LYDEKA M.VARAŠKA
3.	- Pilietybė - Nelegalai - Migrantai - Pabėgėliai - Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje - Lietuviai, gyvenantys užsienyje	-Vidaus reikalų ministerija - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Migracijos departamentas prie VRM - Užsieniečių registracijos centras - Pabėgėlių priėmimo centras - Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės - Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras	M.VARAŠKA
4.	- Tautinės mažumos	- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės	V.SIMULIK
5.	- Religinės bendruomenės ir bendrijos	- Teisingumo ministerija	M.VARAŠKA
6.	- Vaiko teisių apsauga	- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Įvaikinimo tarnyba prie SADM	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
7.	- Moterų teisių ir lyčių lygybės apsauga - Seksualinės mažumos - Kita diskriminacija	-  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Teisingumo ministerija	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
8.	Problematika, susijusi su prievarta: - Žmogaus teisių pažeidimai kalėjimuose - Žmogaus teisių pažeidimai kariuomenėje - Pasipriešinimo okupaciniam režimams dalyvių ir nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisės	- Teisingumo ministerija - Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos - Krašto apsaugos ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM  - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	D.KUODYTĖ A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ
9.	- Prekyba žmonėmis	- Nevyr. org. – Dingusių žmonių šeimų paramos centras - Valstybės saugumo departamentas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
10.	- Nesantaikos kurstymas	- Valstybės saugumo departamentas - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM  - Prokuratūra	D.KUODYTĖ V.SIMULIK
11.	- Asmens duomenų apsauga - Privataus gyvenimo apsauga	- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija - Žurnalistų etikos inspektorius	A.LYDEKA D.KUODYTĖ
12.	- Vartotojų teisių apsauga	- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba	M.VARAŠKA
13.	Seimui atskaitingų institucijų, ministerijų bei kitų valstybės institucijų parlamentinė kontrolė	- Seimo kontrolierių įstaiga - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - Žurnalistų etikos inspektorius - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras - Kitos valstybės institucijos	M.VARAŠKA
14.	Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis	- Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos	Visi Komiteto nariai (pagal kuruojamą sritį)
15.	Tarptautinis bendradarbiavimas	Europos Parlamentas: - Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas - Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas - Peticijų komitetas - Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitetis	O.VALIUKEVIČIŪTĖ A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ

 

KOMITETO VEIKLA

 

Komitetas savo veikloje vadovaujasi Seimo statuto vienuoliktojo skirsnio 70 straipsniu, kuris nustato šias Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptis:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais;

2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;

4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;

5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai;

6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;

    7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus;

    8) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę.

 

Pagrindinė Komiteto veiklos forma - posėdžiai. Komitetas per ataskaitinį laikotarpį surengė 19 posėdžių. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisės aktų projektų ir Lietuvos pozicijų dėl siūlomų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų bei reglamentų nuostatų svarstymui.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

 

2009 m. kovo 25 d. posėdyje Komitetas apsvarstė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5, 7, 7¹ straipsnių ir baigiamųjų nuostatų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-3314. Teikiamas įstatymo projektas parengtas siekiant panaikinti prieštaravimus, kurie kyla praktiškai realizuojant nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusias įstatymo nuostatas. Seimas įstatymo projektą priėmė 2009 m. kovo 30 d. (Išvados rengėjos - A.Ramanauskaitė-Skokauskienė, D.Kuodytė).

 

Komiteto parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2544(2) ir Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo projektą Nr.XP-2545(2), kuriais išsprendžiami  Centro struktūrinių padalinių pavaldumo klausimai. Seimas pavasario sesijoje priėmė įstatymo projektus. (Išvados rengėja D.Kuodytė).

 

Seimas priėmė Komiteto parengtą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio papildymo ir pakeitimo“ projektą Nr.XIP-211(2). Seimo nutarime nustatoma, kad prie Komisijos sudaroma visuomeninė taryba, į kurios sudėtį įeina visuomeninių organizacijų, susijusių su pasipriešinimo kova ir rezistencija bei nukentėjusių nuo okupacinių režimų, atstovai, taip pat kultūros ir mokslo veikėjai, dirbantys šioje srityje. Visuomeninės tarybos sprendimai Komisijai bus patariamojo pobūdžio. (Išvados rengėja A.Ramanauskaitė-Skokauskienė).

Komitetas svarstė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIP-110, kuris įtvirtina papildomus draudimo kriterijus viešajai informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Po ilgų diskusijų, išklausius daugybės valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomones, projektui buvo pritarta. Taip pat pritarta ir su šiuo projektu susijusiems Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.XIP-111 bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214, 214¹⁹, 224 ir 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIP-112. Seimas pavasario sesijoje priėmė įstatymo projektus (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė).  

Iki šiol tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves reglamentuoja 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas. Po Nepriklausomybės atkūrimo ne kartą buvo svarstomi parengti tautinių mažumų teises reglamentuojančio įstatymo projektai, tačiau naujas įstatymas priimtas nebuvo. Komitetas parengė naujos redakcijos įstatymo projektą Nr.XP-518(2), atitinkantį dabartines realijas, suderintą su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymu, Švietimo įstatymu, tarptautinėmis sutartimis, kitais įstatymais ir teisės aktais. Įstatymo projektas bus pateiktas Seimui svarstyti 2009 m. rudens sesijoje. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

2009 m. gegužės 6 d. posėdyje apsvarstytas Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XIP-511ES. Teikiamu projektu siūloma aiškiau užtikrinti galimybę po nėštumo ir gimdymo atostogų ne tik grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas, bet ir  pasinaudoti visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Žmogaus teisių komiteto nuomone, Lietuva turi suteikti geresnes sąlygas tėvams ir užtikrinti, kad darbo užmokestis liktų toks,  kokį asmuo būtų gavęs, jei būtų dirbęs.  Komitetas nusprendė, kad visos šios teisės turi būti suteiktos ne tik po nėštumo ir gimdymo atostogų grįžusioms motinoms, bet ir asmenims,  grįžusiems po tėvystės atostogų bei atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Seimas priėmė projektą, kuris įsigalioja nuo 2009 m. liepos 14 d. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė).  

2009 m. birželio 17 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3192. Pagrindinis projekto tikslas – palengvinti sąlygas atsivežti šeimos narius asmenims, turintiems leidimus gyventi ir dirbti Lietuvos teritorijoje ir tenkinantiems įstatyme numatytas sąlygas. Priėmus įstatymą būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui kurti bei plėtoti, be to, tai padėtų augti Lietuvos konkurencingumui ir pritraukti užsienio investicijas. Komitetas, siekdamas supaprastinti reikalavimus, atsižvelgė į visų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pritarė išplėstam išimčių sąrašui. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

Komitete apsvarstytas kitas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3273, kuriuo siekiama suderinti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, papildant pastarąjį nuostata, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba kontroliuoja užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Komitetas projektui pritarė. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

Taip pat Komitete buvo baigtas svarstyti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 8, 10, 11, 21, 34, 35, 51, 53, 62, 63, 64, 80, 81, 93, 101, 102, 106, 125 ir 140¹ straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 141¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XIP-134 ES, kuris decentralizuoja leidimų laikinai gyventi keitimą, sudaro sąlygas sparčiau išduoti leidimus gyventi. Tokie pakeitimai prisideda prie investicijų, verslo plėtros skatinimo ir šalies ekonomikos augimo. Projekte reglamentuotas jūrininkų buvimas savivaldybės teritorijoje, į kurią laivas atplaukia. Komitetas iš esmės pritarė projektui, bet, įvertinęs Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos,  Lietuvos laivų savininkų asociacijos bei Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos siūlymus, nusprendė išbraukti nuostatą dėl būtinybės turėti specialų jūrininko leidimą, norint išeiti į krantą, kol laivas yra uoste. Komiteto nuomone, toks leidimas yra nereikalingas, kadangi bevizį jūrininkų išėjimą į krantą nustato Konvencijos „Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo“. Vadovaujantis Konvencija, visi jūrininkai turi jūrininko asmens pažymėjimą – Jūrininko knygelę (Seamen's book), kuri patvirtina jūrininko tapatybę. Taigi projekte numatomas pažymėjimas būtų papildomas formalumas, apsunkinantis jūrų laivybos sąlygas. Seimas 2009 m. liepos 22 d., apjungęs Įstatymų „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektus į vieną teisės aktą, juos priėmė. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

2009 m. birželio 17 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris užtikrina nuoseklesnį, aiškesnį, pilietybės santykių teisinį reguliavimą, tiksliau apibrėžia atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Komitetas iš esmės pritarė Respublikos Prezidento pateiktam projektui, tačiau pasiūlė pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Pagal svarstomą projektą, Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitiktų bent vieną iš 7 straipsnyje išdėstytų sąlygų.  Projekto 7 straipsnio 3 punkte išdėstyta viena iš sąlygų – asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Žmogaus teisių komitetas siūlo praplėsti asmenų ratą, kurie turėdami kitos šalies pilietybę galėtų išsaugoti ir Lietuvos Respublikos piliečio statusą. Pasiūlyta leisti išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę asmenims, kurie pasitraukė iš Lietuvos iki svarstomo įstatymo įsigaliojimo dienos ir įgijo kitos valstybės pilietybę. Komiteto nuomone, po Pilietybės įstatymo priėmimo jo nuostatos keitėsi ne kartą, ir tai klaidino gyvenančius kitose šalyse Lietuvos piliečius. Galimai jie įgijo kitos šalies pilietybę, aiškiai nežinodami, ar galės likti ir Lietuvos piliečiais. Komiteto nariai pastebėjo, kad nedidelei valstybei nederėtų skubėti išsižadėti savo piliečių. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

Žmogaus teisių komiteto nuomone, reikėtų priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 47¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-3058, kuriuo siekiama sukurti vaikui saugią aplinką šeimoje, ugdymo įstaigose, visuomenėje. Projekte įtvirtinamas draudimas asmenims, padariusiems nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, dirbti darbą vaikų socialinėse, sveikatos priežiūros, sporto, švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas tiesiogiai susijęs su prižiūrimų vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.  Komitetas siūlys Seimui svarstyti projektą 2009 metų rudens sesijoje. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, O.Valiukevičiūtė).

 

2009 m. liepos 15 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIP-393(2) ir šiam projektui pritarė bendru sutarimu. Projektas įgyvendina Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas dėl vaiko teisių įgyvendinimo Lietuvoje. 2001 m. pradžioje Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas pateikė išvadas dėl Lietuvos įžanginės ataskaitos apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą. Jose buvo išreikštas susirūpinimas, kad Lietuvoje plačiai paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams, kad visuomenė tai toleruoja, kad nėra pakankamos informacijos smurto prieš vaikus tema. Svarstomo įstatymo projekto nuostatos uždraustų bet kokį smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Komitetas siūlys Seimui svarstyti projektą 2009 metų rudens sesijoje. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, O.Valiukevičiūtė).

 

Žmogaus teisių komitetas siūlys Seimui rudens sesijoje svarstyti ir priimti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas projektą Nr.XP-1457, kuriuo taip pat siekiama spręsti smurto šeimoje problemas. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, O.Valiukevičiūtė).

 

Žmogaus teisių komitetas 2009 m. gegužės 20 d. posėdyje pritarė Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir Kodekso papildymo 170¹ straipsniu įstatymo projektui Nr.XIP-248. Projekte nustatoma sugriežtinta atsakomybė už informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą ir platinimą, siūloma kriminalizuoti spaudinių, vaizdo ir kitų dalykų, kuriuose kurstoma neapykanta prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, gaminimą ir laikymą turint tikslą platinti arba jų platinimą. Siūloma kriminalizuoti ir grupių ar organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą. Tokias grupes ir organizacijas siūloma prilyginti nusikalstamam susivienijimui. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2009-07-09. (Išvados rengėjai - D.Kuodytė, V.Simulik).

 

EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

 

Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (KOM(2009) 66 galutinis). Pasiūlymu numatoma įsteigti Prieglobsčio paramos biurą, turėsiantį reguliavimo agentūros statusą. Vykdydama užduotis, agentūra padės gerinti Bendrijos prieglobsčio srities taisyklių vykdymą ir taikymą visoje ES. Agentūra teiks rekomendacijas, kreipsis į mokslo instituciją, kurs tinklą ir vienodins praktiką, vertins taisyklių taikymą bei vykdymą prieglobsčio srityje. Komitetas teigiamai įvertino siekį stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio srityje, kad būtų pasiektas nacionalinių prieglobsčio procedūrų suderinimas bei sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema. Komiteto nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti ir toms šalims, kurios nepatiria didelio migrantų antplūdžio, bet susiduria su kitokiomis problemomis, kurių negali vienos savo pajėgomis išspręsti. (Išvados rengėjai - M.Varaška, A.Lydeka).

Žmogaus teisių komitetas apsvarstė  Lietuvos Respublikos poziciją dėl Tarybos pamatinio sprendimo pasiūlymo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (KOM(2009) 136 galutinis) ir Lietuvos Respublikos poziciją dėl Tarybos pamatinio sprendimo pasiūlymo dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR  (COM (2009) 135 galutinis). Pasiūlymų tikslas yra užtikrinti efektyvią kovą su prekyba žmonėmis bei vaikų seksualiniu išnaudojimu, užtikrinti nukentėjusių nuo šių nusikaltimų teisių apsaugą ir suteikti būtiną paramą bei pagalbą, taip pat užtikrinti  kovos su prekyba žmonėmis ir vaikų seksualiniu išnaudojimu prevenciją, baudžiamąjį persekiojimą, aukų apsaugą bei stebėseną. (Išvados rengėjai – A.Lydeka, O.Valiukevičiūtė).

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Žmogaus teisių komitetas, reaguodamas į padažnėjusius gyventojų skundų dėl apgaulingų pasiūlymų telefonu, elektroniniu paštu bei laiškais, atkreipė dėmesį į naują apgaulės rūšį, keliančią pavojų patikliems piliečiams. Gyventojai registruotais laiškais informuojami, kad momentinėje užsienio valstybės organizuojamoje loterijoje laimėjo didžiulę pinigų sumą ir iš anksto turi susimokėti mokesčius, kurie neva priklausomi pagal įstatymus. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis pastebėjo, kad išlošti loterijoje gali tik dalyvaujantis žaidime asmuo, tai yra įmokėjęs savo indėlį į laimėjimų fondą. Komitetas siūlė atsakingoms  institucijoms kuo plačiau informuoti piliečius apie galimas apgaules, o išgirdus apie laimėjimus loterijose paraginti žmones kreiptis į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją ir pasiteirauti, ar prisistatę lošimų organizatoriai yra realūs ir teisėtai veikiantys. (Kuratorius M.Varaška). 

 

Komitetas, gavęs Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams” kreipimąsi, 2009 m. kovo 25 d. posėdyje apsvarstė problemas Vilniaus rajone esančiuose vaikų globos namuose. Komiteto nariai susipažino su informacija apie Danijos piliečio veiklą viešinant vaikų nuotraukas ir talpinant informaciją apie globos namus internete, apie paramą vaikams, galimai siekiant savanaudiškų tikslų. Išklausyta informacija apie vaiko teisių institucijų ir Fondo nesutarimus įvaikinant Fondo globotinius, apie vaikų perdavimo kitiems globos namams be teismo sprendimo, apie Vaikų teisių apsaugos tarnybos galimo piktnaudžiavimo siekiant realizuoti neteisėtus tikslus ir kt. Komitetas nusprendė atidėti klausimo svarstymą, kadangi procesai nagrinėjami teismuose. (Kuratorė O.Valiukevičiūtė). 

 

Vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas kiekvienais metais apsvarsto Seimui atskaitingų institucijų 2008 metų veiklos ataskaitas ir parengia  Seimo nutarimų projektus.

Išklausęs Lygių galimybių kontrolieriaus 2008 m. veiklos ataskaitą, Komitetas parengė Seimo nutarimo projektą, kuriame siūloma Vyriausybei įgyvendinti lygių galimybių principus, parengiant teisės aktų projektus sveikatos priežiūros, darbo užimtumo, švietimo, mokslo bei kt. srityse. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė).

  Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei pristačius Kontrolieriaus 2008 metų veiklos ataskaitą, buvo pateikti duomenys dėl vaiko teisių pažeidimų, kurie  verčia nerimauti. Daugiausia skundų gauta dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo, tendencingai daugėjančių skundų dėl vaikų smurto prieš vaikus. Remiantis pateiktais duomenimis konstatuota, kad nėra užtikrinama vaiko teisė į apsaugą nuo smurto. Komitetas parengė Seimo nutarimo projektą, kuriame Kontrolieriui siūloma nuolat dėmesį skirti vaikų, augančių globos namuose, padėčiai bei jų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui, atlikti globos namų auklėtinių pasirengimo savarankiškam gyvenimui analizę, pateikti  siūlymus dėl pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo atsižvelgiant į tėvų valdžios įgyvendinimo problemas, vykdyti priemonių, skirtų patyčių mokykloje problemų sprendimui. Komitetas Seimo nutarimo projekte siūlo Vyriausybei užtikrinti veiksmingą vaikų apsaugą nuo visų formų smurto, grobimo, išnaudojimo ir prekybos, siūloma parengti teisės aktų projektus, užtikrinančius galimybę pareigūnams operatyviau reaguoti į neteisėto turinio informaciją internete, ypač skiriant dėmesį informacijai, kuria kėsinamasi į vaiko apsaugą nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. Seimas nutarimo projektą svarstys Seimo rudens sesijoje. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė).

 

2009 m. gegužės 27 dienos posėdyje Seimo kontrolieriai pristatė 2008 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitoje pabrėžta kultūros svarba aptarnaujant piliečius valdžios įstaigose. Atkreiptas dėmesys, kad institucijos neretai formaliai nagrinėja piliečių prašymus, jų pateikti atsakymai būna nesuprantami žmogui. Pastebėta, kad daugėja skundų dėl nekokybiškai suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo teismuose). Komitetas parengė Seimo nutarimo projektą, kuriame siūloma, kad svarstant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas dėl konstitucinio skundo, Seimo kontrolieriams būtų suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą  dėl teisės aktų konstitucingumo. Nutarimo projekte Vyriausybei ir savivaldybėms siūloma gerinti piliečių aptarnavimą viešojo administravimo srityje ir mažinti biurokratizmą, unifikuojant vieno langelio principo įgyvendinimą bei diegiant galimybes elektroniniu būdu spręsti viešojo administravimo  klausimus. (Išvados rengėjas M.Varaška).

 

Komitetas apsvarstė klausimą dėl klaidingos viešosios  informacijos apie „Gender Loops“ projektą bei jo diegimą Lietuvos vaikų darželiuose. Situaciją tyrusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė informavo, kad Všį „Socialinių inovacijų fondas“, vykdydamas projektus, vaiko teisių nepažeidė, o viešai pasirodžiusi informacija dėl homoseksualumo propagandos mažamečiams nepasitvirtino. Posėdyje dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas atkreipė dėmesį į negatyvias tendencijas viešai skelbti aštrius įvertinimus, o tik po to aiškintis situaciją. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė išreiškė susirūpinimą dėl nepagrįstai  įbaugintos visuomenės: tėvai bijo leisti vaikus į darželius, visuomenė prarado pasitikėjimą tarptautiniais projektais. (Kuratorė O.Valiukevičiūtė).

 

Žmogaus teisių komitetas, reaguodamas į Teisingumo ministerijos pateiktą informaciją (2009-04-09 informacinis pranešimas), svarstė klausimą dėl Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos regioninių skyrių apskrityse panaikinimo. Komitetas išklausė Valstybės kontrolės atstovų nuomonę dėl vartotojų teisių apsaugą vykdančių institucijų veiklos valdymo ir koordinavimo bei pasiūlė sustabdyti skubotus sprendimus naikinti vartotojų teises ginančius skyrius apskrityse bei apsvarstyti kitas galimybes racionalizuoti vartotojų teisių institucijų veiklą. Komiteto nuomone, skubotai naikinant regioninius skyrius apskrityse gali būti sugriauta iki šiol nuosekliai kurta vartotojų teisių apsaugos sistema, o tai neigiamai atsilieptų verslo konkurencingumui, prekių ir paslaugų kokybei, sąžiningo verslo praktikai. Komitetas nusprendė siūlyti surengti bendrą Audito komiteto ir Žmogaus teisių komiteto bendrą posėdį pasikviečiant Teisingumo ministrą ir aptarti galimybę optimizuoti vartotojų teisių apsaugą vykdančių institucijų veiklą, nenaikinant regioninių skyrių ir nemažinant vartotojų teisių užtikrinimo galimybių. (Kuratorius M.Varaška).

 

 2009 m. birželio 2 dieną  Žmogaus teisių komiteto nariai kartu su Seimo kontroliere Albina Radzevičiūte lankėsi Alytaus pataisos namuose. Ši bausmės atlikimo vieta yra didžiausia Lietuvoje atliekančių bausmę asmenų skaičiumi. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pataisos namuose sunkiai suvaldomas kalinių subkultūros egzistavimas, narkomanija., sudėtingas tampa ir prevencinių programų diegimas. Alytaus pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka 1250 nuteistųjų, iš jų nustatytas 201 asmuo, infekuotas ŽIV. Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik konstatavo būtinybę peržiūrėti teisės aktus, kurie užkerta kelią laisvės atėmimo vietų administracijai nustatyti ŽIV nešiotojus. Komiteto nariai bendravo su nuteistaisiais. Pataisos namų administracija atkreipė dėmesį į pareigūnų darbo sąlygas. Pareigūnai priversti dirbti pavojingomis sąlygomis, psichologiškai slegiančioje aplinkoje, tačiau šiuo laikotarpiu  finansinė paskata jiems  neįmanoma. Pataisos namuose sudėtingomis sąlygomis dirba ir gydytojai. Po vizito į Komiteto darbotvarkę planuojama įtraukti pataisos namų gydytojų darbo sąlygų gerinimo bei prievartinės nuteistųjų  patikros dėl ŽIV klausimus. (Kuratorius V.Simulik).

Komitetas, reaguodamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos darbuotojų kreipimąsi, svarstė medikų, dirbančių su įkalintais asmenimis, problemas. Medikai, dirbantys laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pataisos namuose ir kalėjimuose dėl darbo specifikos susiduria su nuolatine rizika, patiria psichologinę įtampą. Neatsižvelgiant į  išskirtinai rizikingas ir  sunkias darbo sąlygas, šie medikai gauna mažesnius atlyginimus nei medikai, dirbantys viešosiose medicinos įstaigose. Pasak pareiškėjų, pastaraisiais metais viešųjų įstaigų medicinos darbuotojams darbo užmokestis buvo didinamas penkis kartus, tuo tarpu laisvės atėmimo vietų ligoninės medikų personalui – tik du kartus. Europos Sąjungos šalyse penitencinėse įstaigose dirbančių medikų atlyginimai gerokai didesni nei jų kolegų, gydančių „laisvus“ ligonius. Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų dalyvavusių pasitarime atstovai paaiškino, kad šiuo metu yra nuspręsta atnaujinti ministerijų bendros darbo grupės darbą medikų, gydančių asmenis, kuriems atimta laisvė, problemoms spręsti. Komitetas tęs klausimo svarstymą, kai bus gautos darbo grupės išvados. (Kuratorės - D.Kuodytė, A.Ramanauskaitė-Skokauskienė).

Komitetas pavasario sesijoje pradėjo parlamentinę kontrolę pagal piliečio Zenono Šadzevičiaus skundą dėl pažeistos jo privatumo teisės, stebint ir filmuojant jo privačią valdą kaimynės įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Komitetas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su prašymu spręsti problemą ir užtikrinti asmens duomenų bei privatumo teisės apsaugą. Nustačiusi esant įstatymų spragas, dėl kurių negalimas Inspekcijos nurodymų vykdymas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kartu su Teisingumo ministerija nutarė parengti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisas. Klausimo svarstymas bus tęsiamas seimo rudens sesijoje. (Kuratoriai – A.Lydeka, D.Kuodytė).

 

 

PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

 

Per ataskaitinį laikotarpį  Žmogaus teisių komitetas gavo 304 laiškus, ir kurių 136 laiškai gauti iš piliečių, 168 raštai, dokumentai, atsakymai - iš institucijų. Žmogaus teisių komitetas paruošė  183 raštus, atsakymus į skundus bei persiuntė piliečių skundus pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms. 

 

KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

 

Žmogaus teisių komitetas kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2009 m. kovo 17 d. surengė konferenciją Europos vartotojų dienai paminėti. Konferencijos dalyviai siekė atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į aštriausiai gyventojus liečiančius vartotojų teisių pažeidimus. Buvo aptariamos daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos problemos, aiškintasi, ar skaidriai ir teisingai nustatomos kainos gamtinių dujų, elektros ir šilumos energijos vartotojams. Taip pat aptarti elektroninės komercijos ir jos teisinio reglamentavimo klausimai. Kasmet nuo 1983 metų kovo 15-oji minima kaip Pasaulinė vartotojų diena. Europos Sąjungoje ši diena, tapusi svarbiu pilietinės iniciatyvos skatinimo įvykiu, vadinama Europos vartotojų diena ir minima nuo 1999 metų. (Kuratorius A.Lydeka).

 

Komitetas kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija 2009 m. balandžio 21 d. posėdžiavo svarstydami naująjį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projektą. (Kuratorius A.Lydeka).

 

Žmogaus teisių komitetas kartu su Europos informacijos biuru 2009 m. balandžio 29 d. organizavo diskusiją tema „Piliečių teisė įtakoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sprendimų priėmimo procesą“. Diskusijos tikslas – akcentuoti pilietiškos visuomenės reikšmę ir išsiaiškinti pilietinio pasyvumo priežastis. Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas apie Lietuvos pilietinės visuomenės galią parodė, kad dauguma Lietuvos piliečių jaučiasi neturį jokios įtakos svarbiems sprendimams priimti. Dauguma šalies gyventojų yra įsitikinę, kad užsiimti pilietine veikla yra rizikinga, nes tikėtina, kad  pilietiškai aktyvus žmogus gali prarasti darbą, būti laikomu keistuoliu, sulaukti viešo užsipuolimo ar šmeižto, sulaukti grasinimų susidoroti. Diskusijoje aptarta ir Orhuso konvencijos svarba įgyvendinant  žmogaus teisę dalyvauti priimant sprendimus. Orhuso konvencija įtvirtina  piliečių teisę gauti informaciją apie aplinką iš valstybės institucijų, dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ginti viešąjį interesą kultūros paveldo srityje. (Kuratoriai - A.Lydeka, M.Varaška).

 

Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Šiaurės šalių Gerovės ir socialinės politikos centru ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2009 m. gegužės 14 d. surengė tarptautinę konferenciją „Visuomenė visiems: socialinė raida ir inkliuzinis ugdymas“. Konferencija buvo baigiamasis renginys, skirtas pristatyti Šiaurės ministrų tarybos 2006-2008 metų bendradarbiavimo programą vaikams su negalia ir jų šeimoms, vykdytas veiklas bei rezultatus Lietuvoje. Pranešimus vaikų su negalia klausimais skaitė nacionalinių institucijų ir organizacijų atstovai, Šiaurės šalių ekspertai, Europos Tarybos atstovai ir kiti specialistai. Konferencijos partneriai buvo Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. (Kuratoriai - O.Valiukevičiūtė, A.Lydeka).

 

2009m. gegužės 15 d.  Žmogaus teisių komitetas kartu su VO „Gelbėkit vaikus” ir UAB „Omnitel“, pažymėdamas  Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20-ąsias metines ir Tarptautinę šeimos dieną, surengė tarptautinę konferenciją  „Augink atsakingai: kūrybingi ir drąsūs vaikai – naujosios kartos  pagrindas“. Konferencijoje aptarta pozityvios tėvystės reikšmė vaiko raidai, diskutuota, ar reikalingas specialus įstatymas, draudžiantis fizines bausmes, kaip ugdyti tėvų atsakomybę už vaikų auklėjimą, ar nuo tėvų priklauso vaiko kūrybingumas ir pozityvus mąstymas ir kt. Konferencijoje dalyvavo Jungtinėse Karalystėje veikiančio aljanso „Vaikai yra nemušami!“ koordinatorius Peter Newell. (Kuratorė O.Valiukevičiūtė).

 

Žmogaus teisių komitetas kartu su Pasipriešinimo okupaciniams rėžimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija 2009 m. birželio 16 dieną surengė konferenciją „Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio jubiliejiniai metai: pasipriešinimo dalyvių ir kolaborantų teisinis, politinis, moralinis ir istorinis vertinimas”. Konferencijos dalyviai kritikavo ydingą praktiką, kad kolaboravimo atvejus nepriklausomoje Lietuvoje nagrinėja tie, kurie atstovavo sovietiniam „teisingumui “. Šią problemą pažymėjo ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo problemas pristatęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. Generalinės prokuratūros susistemintais duomenimis nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo iki šios dienos šalyje buvo pradėti 233 ikiteisminiai tyrimai. Iš šio bendro baudžiamųjų bylų skaičiaus tik 20 baudžiamųjų bylų (t.y. tik apie 9% iš bendro pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiaus) buvo perduotos teismui. Skaičiuojant asmenimis – teismui minėtose baudžiamosiose bylose buvo perduoti teisti tik 29 asmenys. Realios laisvės atėmimo bausmės sulaukė tik 6 asmenys. Konferencijoje buvo griežtai pasmerktas nesugebėjimas vykdyti teisingumo. (Kuratorė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė).

 

KITOS INICIATYVOS

 

2009 m. gegužės 27 d. Žmogaus teisių komitetas posėdžiavo kartu su Moksleivių parlamento Žmogaus teisių komiteto nariais. Komiteto posėdyje svarstyti: Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas; Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas. Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos nuomone, jaunimo novatoriškas idėjas būtina girdėti priimant kasdienius sprendimus bei kuriant ateities visuomenės viziją. Toks pirmasis bendras Komiteto ir Moksleivių parlamento Žmogaus teisių komiteto posėdis buvo naujas žingsnis link aukšto jaunimo pilietinio sąmoningumo, aktyvumo ir pagarbos žmogaus teisėms. (Kuratorius A.Lydeka).

 

SUSITIKIMAI                                                                                    

 

2009 m. kovo 20 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka bei vaiko teisių apsaugos klausimus kuruojanti Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė priimė policijos atstovus iš Londono - vyriausiąjį Londono policijos padalinių vadą Richard Martin su komanda, kuri bendradarbiaus su Lietuvos atsakingomis institucijomis kovos su prekyba moterimis ir vaikais srityje. Prastėjant ekonominei situacijai ir nusikalstamoms grupuotėms naudojantis socialinę atskirtį patiriančiomis moterimis ir mergaitėmis, glaudus tarptautinis institucijų bendradarbiavimas būtinas užkertant kelią žmogaus orumą žeminantiems nusikaltimams

 

2009 m. balandžio 23 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka susitiko su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės ir žmogaus teisių komiteto nariu Andreasu Grossu. A.Grosso vizito tikslas -  parengti pranešimą „Diskriminacija lytinės orientacijos ir lyties tapatumo pagrindu”. A.Lydeka supažindino svečią su Lietuvoje galiojančiais antidiskriminaciniais įstatymais ir lygių galimybių politika.

 

2009 m. gegužės 14 d. Žmogaus teisių komitete lankėsi Jungtinėse Karalystėje veikiančio aljanso „Vaikai yra nemušami!“ koordinatorius Peter Newell. P.Newell yra žinomas kaip vaiko teisių gynėjas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek pasaulyje. Tarptautiniu lygmeniu, P.Newell yra fizinių bausmių prieš vaikus uždraudimo pasaulinės iniciatyvos koordinatorius. Vizito tikslas – aptarti valstybės galimybes  įstatymu uždrausti fizines ir kitas žeminančias bausmes prieš vaikus. Susitikime dalyvavo Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik ir Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė.

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                        Arminas Lydeka