
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
2009 metų rudens sesijos
Žmogaus teisių komiteto veiklos
A T A S K A I T A
Lietuvos
Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklos ataskaita parengta
vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2010 m. kovo 17 d. Komiteto
posėdyje.
KOMITETO SUDĖTIS
1. Arminas Lydeka
– Komiteto pirmininkas
2. Valerijus Simulik – Komiteto pirmininko pavaduotojas
3. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys
4. Dalia Kuodytė - Komiteto
narė
5. Auksutė Ramanauskaitė –
Skokauskienė – Komiteto narė
7. Mantas Varaška –
Komiteto narys
KOMITETO BIURAS
1. Jolanta
Savickienė - Biuro vedėja
2. Eglė Gibavičiūtė
- patarėja
3. Rūta
Ragaliauskienė - patarėja
4. Jūratė
Mikulskienė – padėjėja
5. Dalia Skapaitė -
sekretorė
KOMITETO NARIŲ
KURUOJAMOS VEIKLOS SRITYS
Eil.Nr.
|
Veiklos kryptys
|
Darbas su institucija
(susijusia su problematika)
|
Atsakingas Seimo narys
|
1.
|
Tarptautinės sutartys žmogaus teisių srityje, jų ratifikavimo ir
įgyvendinimo klausimai
|
- Europos teisės departamentas
- Užsienio reikalų ministerija
|
Č.JURŠĖNAS
|
2.
|
Žmogaus teisių įgyvendinimo klausimai:
- Civiliniame kodekse
- Baudžiamajame kodekse
- Administracinių teisės pažeidimų kodekse
|
- Teisingumo ministerija
- Vidaus reikalų ministerija
- Europos žmogaus teisių teismas
|
A.LYDEKA M.VARAŠKA
|
3.
|
- Pilietybė
- Nelegalai
- Migrantai
- Pabėgėliai
- Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje
- Lietuviai, gyvenantys užsienyje
|
-Vidaus reikalų ministerija
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Migracijos departamentas prie VRM
- Užsieniečių registracijos centras
- Pabėgėlių priėmimo centras
- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės
- Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras
|
M.VARAŠKA
|
4.
|
- Tautinės mažumos
|
- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės
|
V.SIMULIK
|
5.
|
- Religinės bendruomenės ir bendrijos
|
- Teisingumo ministerija
|
M.VARAŠKA
|
6.
|
- Vaiko teisių apsauga
|
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Įvaikinimo tarnyba prie SADM
|
O.VALIUKEVIČIŪTĖ
|
7.
|
- Moterų teisių ir lyčių lygybės apsauga
- Seksualinės mažumos
- Kita diskriminacija
|
- Lygių galimybių
kontrolieriaus tarnyba,
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Teisingumo ministerija
|
O.VALIUKEVIČIŪTĖ
|
8.
|
Problematika, susijusi su prievarta:
- Žmogaus teisių pažeidimai kalėjimuose
- Žmogaus teisių pažeidimai kariuomenėje
- Pasipriešinimo okupaciniam režimams dalyvių ir nukentėjusių nuo
okupacijų asmenų teisės
|
- Teisingumo ministerija
- Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos
- Krašto apsaugos ministerija
- Vidaus reikalų ministerija
- Policijos departamentas prie VRM
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
|
D.KUODYTĖ
A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ
|
9.
|
- Prekyba žmonėmis
|
- Nevyr. org. – Dingusių žmonių šeimų paramos centras
- Valstybės saugumo departamentas
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Vidaus reikalų ministerija
- Policijos departamentas prie VRM
|
O.VALIUKEVIČIŪTĖ
|
10.
|
- Nesantaikos kurstymas
|
- Valstybės saugumo departamentas
- Vidaus reikalų ministerija
- Policijos departamentas prie VRM
- Prokuratūra
|
D.KUODYTĖ
V.SIMULIK
|
11.
|
- Asmens duomenų apsauga
- Privataus gyvenimo apsauga
|
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Žurnalistų etikos inspektorius
|
A.LYDEKA D.KUODYTĖ
|
12.
|
- Vartotojų teisių apsauga
|
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
|
M.VARAŠKA
|
13.
|
Seimui atskaitingų institucijų, ministerijų bei kitų valstybės
institucijų parlamentinė kontrolė
|
- Seimo kontrolierių įstaiga
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Žurnalistų etikos inspektorius
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
- Kitos valstybės institucijos
|
M.VARAŠKA
|
14.
|
Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis
|
- Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos
|
Visi Komiteto nariai
(pagal kuruojamą sritį)
|
15.
|
Tarptautinis bendradarbiavimas
|
Europos Parlamentas:
- Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
- Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
- Peticijų komitetas
- Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitetis
|
O.VALIUKEVIČIŪTĖ
A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ
|
KOMITETO VEIKLA
Komitetas savo veikloje vadovaujasi Seimo statuto
vienuoliktojo skirsnio 70 straipsniu, kuris nustato šias Žmogaus teisių
komiteto veiklos kryptis:
1) rengti ir svarstyti
įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių
garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais
klausimais;
2) teikti ministerijoms,
valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas
ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;
3) nustatyta tvarka teikti
pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;
4) svarstyti Seimui
adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;
5) prireikus rengti
nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti
Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos
parengia kiti Seimo komitetai;
6) svarstyti Seimo kontrolieriaus
pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus
įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;
7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų
teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus;
8) atlikti institucijų, sprendžiančių
žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę.
Pagrindinė
Komiteto veiklos forma - posėdžiai. Komitetas per ataskaitinį laikotarpį
surengė 22 posėdžius. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisės aktų
projektų ir Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaitų svarstymui, taip
pat Lietuvos pozicijų dėl siūlomų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų bei
Europos Komisijos komunikatų nuostatų aptarimui.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ
SVARSTYMAS
Žmogaus teisių
komitetas rudens sesijoje apsibrėžė nagrinėti aktualius ir žmogaus teisių
požiūrius prioritetinius teisės aktų projektus, taip pat svarstyti Seimui
atskaitingų institucijų veiklos ataskaitas bei siūlymus dėl šių įstaigų veiklos
tobulinimo.
Komitetas svarstė Operatyvinės veiklos
įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIP-759. Projekto
nuostatomis praplečiamas slaptus veiksmus sankcionuojančių teisėjų ratas, sudaroma
galimybė objektyviau vertinti prokurorų teikimų teisėtumą ir pagrįstumą. Seimas
projektą priėmė 2009 m. lapkričio 12 d. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, M.Varaška).
Apsvarstytas Valstybės tarnybos įstatymo
papildymo 31 straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektas. Pagrindiniai projekto
tikslai – užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą, užkirsti kelią tarnybinius
nusižengimus padariusiems asmenims ar kitaip nepriekaištingą reputaciją
praradusiems asmenims sugrįžti į valstybės tarnybą. Projektas Seime
dar nesvarstytas. (Išvados
rengėjai - A.Lydeka, D.Kuodytė).
Svarstyti Paso
įstatymo 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Tarnybinio paso įstatymo 3
straipsnio pakeitimo įstatymo, Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6 ir 7
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Asmens tapatybės kortelės įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Šių projektų tikslas – sudaryti galimybę
piliečiui pasirinkti reikiamą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį
dokumentą. Pagal esamą teisinį reguliavimą kiekvienas pilietis turi turėti
asmens tapatybės kortelę, o tie piliečiai, kurie ketina vykti į užsienio
valstybes, kurios asmens tapatybės kortelės nepripažįsta kaip kelionės dokumento,
privalo gauti ir pasą. Toks reikalavimas kelia piliečių nepasitenkinimą dėl
nepatogumų ir papildomų išlaidų už dviejų asmens tapatybę ir pilietybę
patvirtinančių dokumentų išdavimą ar keitimą (80 litų už asmens tapatybės
kortelės ir 100 litų už paso išdavimą, keitimą). Komitetas projektams pritarė
ir siūlo Seimui svarstyti juos Seimo pavasario sesijoje. (Išvados rengėjas M.Varaška).
Komitetas apsvarstė
Konsulinio statuto 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Konsulinio mokesčio
įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyvenamosios vietos deklaravimo
įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Paso įstatymo įgyvendinimo
įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektus. Projektų rengimą
paskatino siekis gerinti konsulinių paslaugų teikimą užsienio valstybėse
gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, pavedant konsuliniams pareigūnams
išduoti ir keisti pasus. Taip pat siekiama reglamentuoti konsulinio mokesčio
mokėjimą už pasų išdavimą ir keitimą bei atskiroms asmenų grupėms nustatyti
konsulinio mokesčio lengvatas už pasų išdavimą ir keitimą. Priėmus Gyvenamosios
vietos deklaravimo įstatymo pakeitimus, užsienio valstybėse gyvenantys asmenys,
kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių
laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie
gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruotų tiesiogiai Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Seimas priėmė šiuos
įstatymus. (Išvados
rengėjas M.Varaška).
Žmogaus teisių komitetas naginėjo Policijos
veiklos įstatymo 1, 2, 3, 62, 7, 11, 12, 15, 16, 18, 19 straipsnių
pakeitimo įstatymą. Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su policijos
profesinio mokymo įstaigos statuso reglamentavimu, rengimą paskatino Policijos
mokyklos žinybiškumo pasikeitimas. Komitetas projektui pritarė, o Seimas rudens sesijoje jį priėmė.
(Išvados rengėjas V.Simulik).
Komitetas
pritarė Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 70, 72, 76, 85, 96,
99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 149, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektui. Projekto tikslas – užtikrinti racionalesnį
pataisos įstaigoms išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimą. Šiuo metu dalis lėšų, skiriamų laisvės atėmimo
vietoms išlaikyti, panaudojama nuteistųjų turimų elektros prietaisų sunaudotai
elektros energijai apmokėti. Nemokėdami už elektros energiją nuteistieji
elektros prietaisus naudoja netaupydami elektros energijos, naudoja moraliai ir
fiziškai susidėvėjusius, nesaugius prietaisus. Tai neugdo nuteistųjų įgūdžių,
kad išėjus į laisvę galėtų dirbti ir užsidirbti, susimokėti už gautas
paslaugas, taupyti ir pan. Laisvėje gyvenantys
nepasiturintys asmenys privalo susimokėti už elektrą, kuri naudojama įjungus
televizorių ar radiją. Įkalintieji neturėtų būti privilegijuoti. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, M.Varaška).
Rudens sesijoje svarstytas Šeimynų įstatymo projektas. Šeimyna yra viena
iš trijų vaiko globos formų,
pasižyminti savo veiklos specifiškumu. Šeimynų įstatymo projektas išspręstų
šeimynų, kaip juridinio asmens, perregistravimo problemas. Pagal galiojantį
reglamentavimą buvo neaišku, kas yra
šeimyna – viešoji įstaiga, individuali įmonė, bendrovė ar biudžetinė įstaiga.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų nustatyta, kad šeimyna yra pelno
nesiekianti ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens teisinė
forma, kurios paskirtis yra tenkinti viešuosius interesus – vykdyti vaikų globą
, teikti šeimynos globojamiems vaikams socialinę globą, kitas socialines
paslaugas ir užtikrinti šių vaikų gerovę. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo
projektui. Seimas rudens sesijoje
jį priėmė. (Išvados
rengėja O.Valiukevičiūtė).
Vaiko teisių apsaugos srityje Komitetas rudens
sesijoje siūlė svarstyti Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo papildymo 21 straipsniu, 10, 49, 56 ir 57
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, tačiau dėl perpildytų plenarinių
posėdžių darbotvarkių projektas nebuvo svarstomas. Komitetas teiks jį
svarstymui 2010 m. pavasario sesijoje. Įstatymo projekto rengimą paskatino Jungtinių
Tautų Vaiko teisių komitetas išvados dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Jose Komitetas išreiškė
susirūpinimą, kad Lietuvos šeimose bei valstybės institucijose yra plačiai
paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams, kad visuomenė tai toleruoja, kad
nėra pakankamos informacijos smurto prieš vaikus tematika. Komitetas paragino
imtis tinkamų teisinių priemonių, kad būtų visiškai uždraustas bet kokių
fizinių bausmių taikymas vaikams. Teikiamas įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į vaiko
raidos ekspertų siūlymus, nacionalinių
ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Teisės instituto atliktus tyrimus bei
visuomenės nuomonę. (Išvados rengėja
O.Valiukevičiūtė).
Komitetas
svarstė Baudžiamojo kodekso pataisas – BK papildymo 1541 straipsniu
įstatymo projektą ir BK papildymo 1702
ir 2841 straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektą. Viename projekte siūlomas nustatyti baudžiamąją
atsakomybę už viešą komunizmo ar fašizmo vykdyto genocido propagavimą, neigimą,
menkinimą ar pateisinimą, o taip pat už viešą Lietuvos partizanų rezistencinės
pasipriešinimo veiklos šmeižimą. Kitame projekte siūloma kriminalizuoti veikas, kuriomis viešai
pritariama SSRS ar nacistinės Vokietijos agresijai prieš Lietuvos Respubliką ar
jų įvykdytam genocidui ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo
nusikaltimams, šie nusikaltimai neigiami ar menkinami. Seimas projektų dar
nesvarstė (Išvados rengėjai - M.Varaška,
D.Kuodytė, A.Ramanauskaitė-Skokauskienė).
Žmogaus teisių
komitetas pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, sukėlusiam daug
diskusijų tiek Lietuvos visuomenėje, tiek už Lietuvos ribų. Įstatymo projekto tikslas – patobulinti viešosios
informacijos pagrindus, pripažįstant tam tikrą informaciją, darančia neigiamą
poveikį nepilnamečiams, taip pat išspręsti Įstatymo taikymo problemas. 2009 m. gruodžio 22 d. Seimas
priėmė įstatymą. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė).
Lygių
galimybių kontrolierė A.Burneikienė pasiūlė patikslinti socialinės padėties,
kaip galimo diskriminacijos
pagrindo, sąvoką. Diskriminacija dėl socialinės padėties yra draudžiama
įstatymu, jos sąvoka turėtų apimti ir šeiminę bei santuokinę padėtį. Komiteto
pirmininkas A.Lydeka užregistravo Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis
praplečiama ši sąvoka. Komitetas siūlys projektą svarstyti Seimo pavasario
sesijoje
(Kuratorius A.Lydeka).
Taip pat Komitetas
apsvarstė Lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės kitą pasiūlymą pakeisti ar
papildyti atitinkamus teisės aktus, kad individualių namų savininkams būtų
sudaryta galimybė įsigyti kurą būsto šildymui, taikant jam lengvatinį PVM tarifą,
kaip tai daroma daugiabučių namų savininkų atžvilgiu.. Šis pasiūlymas buvo
pateiktas ištyrus galimą diskriminavimo atvejį dėl socialinės padėties. Komiteto
nuomone, klausimas svarstytinas bendrame posėdyje su Ekonomikos komitetu. (Kuratorius
A.Lydeka)
Žmogaus teisių komitetas įžvelgė diskriminacijos atvejus dėl amžiaus draudžiantis civilinės atsakomybės
privalomuoju draudimu, todėl pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Svarstomu įstatymo
projektu siekiama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmeniui,
draudžiantis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo kompanija
privalėtų atsižvelgti į visumą faktų ir aplinkybių, kurios charakterizuojančių
asmenį. Komiteto nuomone, asmens rizikos grupės vertinimas tik pagal amžių
tolygus asmens diskriminacijai, o vertinant
veiksnių visumą (padarytų avarijų skaičių, gyvenimo būdą, amžių,
vairavimo stažą), diskriminacijos būtų išvengta. Projektas siūlomas svarstyti
Seimo pavasario sesijoje.(Išvados
rengėjai M.Varaška, O.Valiukevičiūtė).
EUROPOS SĄJUNGOS IR
TARPTAUTINĖ TEISĖ
Komitetas svarstė Lietuvos
Respublikos poziciją dėl Europos
Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai ,,Laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvė piliečių labui“. Svarstymo metu teigiamai įvertintas
Europos Komisijos parengtas Komunikato projektas, kuriame numatoma kuo daugiau
pasitarnauti piliečiams užtikrinant jų teises kurti saugią, laisvą ir teisingą
Europą. Komitetas pritarė parengtai
Lietuvos pozicijai dėl šio Komunikato ir teigiamai įvertino Komunikate numatytą
įpareigojimą ES prisijungti prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos bei Komunikato nuostatas dėl teisėsaugos darbo tobulinimo bei pareigūnų mokymo, taip pat parėmė siūlymus kurti Europos vaiko teisių strategiją, stiprinti ES veiksmus,
teikiant apsaugą pažeidžiamiems asmenims, smurtą patiriančioms moterims ir
nesavarankiškiems asmenims, stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą. Komitetas
pasisakė už tai, kad dėl imigracijos masto į konkrečią šalį galėtų apsispręsti pati šalis narė, o ekonominė imigracija
turėtų atitikti valstybių narių darbo rinkos poreikius. Komitetas išreiškė
pritarimą dėl planuojamo priimti Imigracijos kodekso ir sutiko su pakankamai
griežta Lietuvos pozicija dėl šeimų susijungimo. Komitetas pareiškė
susirūpinimą, kad didėjant renkamos informacijos srautams, būtina imtis papildomų
priemonių, siekiant užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą, taip pat turi
būti įvertintas tokių duomenų rinkimo naudingumas, reikalingumas bei
proporcingumas siekiamiems tikslams. Komitetas remia siekį sukurti stipresnę
konsulinės apsaugos koordinavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje sistemą, kad
kiekvienas ES pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei
nėra atstovaujama, turėtų teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių
ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos
valstybės piliečiai. (Išvados rengėjas
A.Lydeka).
Komitetas išklausė Teisingumo ministerijos ir
Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Stokholmo programos svarstymą ir
apie Lietuvos svarbiausių pasiūlymų atisispindėjimą joje. Komitetas pritarė
institucijų pateiktoms pozicijoms ir Stokholmo programos svarstymo eigai
Europos Sąjungos institucijose. (Išvadų rengėjas A. Lydeka).
Žmogaus teisų komitetas svarstė klausimą Dėl Pasiūlymo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl
jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų,
susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo
pažymėjimo pradėjimo naudoti (KOM (2009) 154 galutinis) atitikimo
subsidiarumo ir proporcingumo principams. Dėl
padidėjusio žmonių judėjimo vidaus sienų neturinčioje erdvėje bei dėl dažnesnių
skirtingų valstybių narių piliečių santuokų tarptautinio paveldėjimo klausimai
tampa vis aktualesni. Valstybių narių paveldėjimo įstatymai labai skiriasi, ir
kiekviena valstybė narė, taikydama savo teisę, tuo pačiu atveju gali taikyti
skirtingas taisykles. Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti visas laisvo asmenų
judėjimo kliūtis, kylančias dėl valstybių narių tarptautinio paveldėjimo normų
skirtumų. Komiteto nuomone, pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo
principams ir iš esmės pritarė Komisijos pateiktam pasiūlymui (Išvadų rengėjas A. Lydeka).
Nagrinėta Lietuvos Respublikos
pozicija dėl Europos Komisijos
komunikato „Solidarumas sveikatos srityje: Sveikatos netolygumų mažinimas“.
Komunikate apibrėžiamas siekis mažinti sveikatos priežiūros lygių skirtumus
Europos Sąjungos šalyse narėse. Komiteto nuomone, nevienodos galimybės naudotis
tinkama sveikatos priežiūra gali būti laikoma pagrindinių teisių pažeidimu.
Būtina užtikrinti lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, užtikrinti lygias teises į
kokybišką sveikatos priežiūrą ir profilaktiką. Sveikatos priežiūra turi būti
prieinama visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos arba
socialinės padėties. Komitetas
pripažino, kad sveikatos priežiūros lygių skirtumų problema yra aktuali
Lietuvai, o Europos Sąjungos parama šioje srityje padėtų spręsti esamas
problemas. Komitetas pritarė parengtai Lietuvos Respublikos
pozicijai (Išvadų rengėjas A. Lydeka).
Komitetas susipažino su Lietuvos
Respublikos pozicija dėl Žaliosios
knygos dėl Europos piliečių iniciatyvos. Žaliosios knygos tikslas –
paskatinti Europos Sąjungos šalis pareikšti nuomonę dėl piliečių iniciatyvos
įtvirtinimo reglamente. Žaliojoje knygoje suformuluoti teisiniai,
administraciniai ir praktiniai klausimai dėl piliečių iniciatyvos teisės
įgyvendinimo. Komitetas iš esmės
pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai ir pasiūlė papildyti poziciją
atskirais Lietuvos Respublikos siūlymais Europos Komisijai dėl glimybės asmeniui, parėmusiam piliečių iniciatyvą,
atsisakyti savo parašo, dėl galimybės apjungti piliečių iškeltas iniciatyvas
bei dėl piliečių iniciatyvos teksto vertimo į visas Europos Sąjungos šalių
narių kalbas (Išvadų rengėjas A.
Lydeka).
Komitetas svarstė Lietuvos
Respublikos poziciją dėl
Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių
piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir
suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų. Pasiūlymas parengtas
atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nustatyti reikalavimai yra neaiškūs ir
daugiaprasmiški, jais nepakankamai užtikrinamos žmogaus teisės. Komitetas
pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai, kad
nereikėtų nepagrįstai išplėsti šeimos narių ratą, nes pritarus tokiam siūlymui valstybėms
tektų per didelė administracinė ir
finansinė našta. Priskyrimo direktyvoje šiuo metu įtvirtintas šeimos narių
apibrėžimas užtikrina šeimos vientisumo principą, todėl Komitetas pritarė siūlymui palikti šią sąvoką
nepakeistą, taip pat pritarė Lietuvos Respublikos pastaboms dėl geresnės
nelydymų nepilnamečių interesų apsaugos. (Išvadų
rengėjas A. Lydeka).
Komitetas parėmė Lietuvos
Respublikos poziciją dėl
Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse
būtiniausių reikalavimų. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti,
kad trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apsaugos poreikiai būtų
tinkamai nagrinėjami. (Išvadų rengėjas
A. Lydeka).
PARLAMENTINĖ KONTROLĖ
Vykdydamas parlamentinę kontrolę, Komitetas jau
pavasario sesijoje apsvarstė Seimui atskaitingų institucijų 2008 metų veiklos
ataskaitas, o rudens sesijoje beliko parengti Seimo nutarimų projektus dėl Lygių galimybių kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus,
Seimo kontrolierių įstaigų bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro veiklos tobulinimo:
a) Seimo nutarimo projekte dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2008 m.
veiklos ataskaitos siūloma Vyriausybei įgyvendinti lygių
galimybių principus, rengiant teisės aktų projektus sveikatos priežiūros, darbo
užimtumo, švietimo, mokslo bei kt. srityse. (Išvados rengėja
O.Valiukevičiūtė),
b) Seimo nutarimo projekte dėl Vaiko teisių
apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitos Kontrolieriui siūloma nuolatinį
dėmesį skirti vaikų, augančių globos namuose, padėčiai bei jų teisių ir teisėtų
interesų užtikrinimui, atlikti globos
namų auklėtinių pasirengimo savarankiškam gyvenimui analizę, pateikti siūlymus dėl pozityvios tėvystės įgūdžių
stiprinimo atsižvelgiant į tėvų valdžios įgyvendinimo problemas, vykdyti
priemonių, skirtų patyčių mokyklose problemų sprendimui. Komitetas siūlo
Vyriausybei užtikrinti veiksmingą vaikų apsaugą nuo visų formų smurto, grobimo,
išnaudojimo ir prekybos, siūloma parengti teisės aktų projektus, suteikiant galimybę pareigūnams operatyviau reaguoti į
neteisėto turinio informaciją internete, ypač skiriant dėmesį informacijai,
kuria kėsinamasi į vaiko apsaugą nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė),
c) Seimo nutarimo
projekte dėl Seimo kontrolierių veiklos siūloma, kad svarstant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos pataisas dėl konstitucinio skundo, Seimo
kontrolieriams būtų suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį
Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo.
Nutarimo projekte Vyriausybei ir savivaldybėms siūloma gerinti piliečių
aptarnavimą viešojo administravimo srityje ir mažinti biurokratizmą,
unifikuojant vieno langelio principo įgyvendinimą bei diegiant galimybes
elektroniniu būdu spręsti viešojo administravimo klausimus. (Išvados rengėjas M.Varaška),
(Išvados
rengėjai - A.Ramanauskaitė - Skokauskienė, M.Varaška).
2009 m. rugsėjo 23 d.
Seimo valdyba pavedė Komitetui išanalizuoti Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybos bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklą ir pateikti
pasiūlymus dėl šių valstybės įstaigų sujungimo arba jų funkcijų perdavimo Seimo
kontrolierių įstaigai, taip pat pavedė išanalizuoti Seimo kontrolierių įstaigos
veiklą ir pateikti pasiūlymus dėl šios institucijos veiklos tobulinimo bei
optimalaus Seimo kontrolierių skaičiaus nustatymo.
Išanalizavęs Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybos veiklą Lietuvoje, įvertinęs
šių institucijų veiklos teikiamą naudą
visuomenei, atkreipęs dėmesį į kai kuriuos jų veikos trūkumus, palyginęs šių
institucijų veiklą su tarptautine žmogaus teisių gynėjų veiklos praktika, Komitetas
išreiškė nuomonę, kad Seimo kontrolierių turi būti 2 (1 valstybės
institucijų ir 1 savivaldybių pareigūnų biurokratizmui ir piktnaudžiavimui
tirti), kad netikslinga sujungti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir netikslinga perduoti minėtų
tarnybų funkcijų Seimo kontrolierių įstaigai. Komiteto nuomone, svarstytinas klausimas dėl šių įstaigų vieningo
techninio-administracinio aptarnavimo, bendrų patalpų galimybės.
Tokią
poziciją Komitetas grindžia Konstitucijos 73 straipsnio reguliavimu, kuriame
įvardinta Seimo kontrolierių
kompetencija, apimant dvi atskiras pareigūnų grupes, t.y. valstybės institucijų
ir savivaldybių pareigūnus, kurių biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejai gali
būti tiriami.
Išanalizavęs Lygių
galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą, Komiteto nuomone, netikslinga
atsisakyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ar perduoti jos funkcijas
kitai tarnybai. Nepriklausoma lygybę užtikrinanti institucija yra privaloma
pagal ES teisę (Direktyvos 2006/54/EB, 2002/73/EB, 2004/113/EB, 2000/43/EB).
Savarankiškos lygybę užtikrinančios institucijos panaikinimas pagal ES teisę
gali būti traktuojamas kaip bendro apsaugos lygio sumažinimas.
Vertinant
Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos veiklą, Komiteto nuomone, vaiko teisių
gynėjo funkcijų perdavimas vienam iš Seimo kontrolierių arba Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybos ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos sujungimas į vieną instituciją
pablogintų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą Lietuvoje. Be to, šių institucijų
skundų tyrimo uždaviniai yra skirtingi. Atkreiptinas dėmesys ir į
tai, kad 2008 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje raginama,
kad valstybėse narėse būtų įsteigtos vaikų teisių ombudsmeno institucijos, ir taip
būtų įgyvendinama JT Vaiko teisių konvencija.
Žmogaus
teisių komitetas, vadovaudamasis atlikta analize, parengė Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28
straipsnių pakeitimo ir 26, 27
straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, kurį Seimas priėmė
pratęstoje rudens sesijoje. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, M.Varaška).
2009 m. lapkričio 11 d. posėdyje Komitetas
svarstė skundus dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R.Šaševičiūtės darbo.
Pareiškėjai skundėsi dėl neapgintų vaiko interesų vadinamojoje D.Kedžio byloje,
dėl vaiko globos klausimų nesprendimo tėvų skyrybų atvejais, piktinosi dėl kai kurių viešų Kontrolieriaus
pasisakymų. Komitetas, išanalizavęs problemas, nusprendė pasiūlyti Vaiko teisių
apsaugos kontrolieriui per įmanomai trumpiausią laiką ištirti biurokratizmo
atvejus dėl vaiko teisių pažeidimų, atsakingai išsakyti viešus pareiškimus,
atsižvelgiant į jų tikslingumą. Komitetas nusprendė skundų dėl Kontrolierės
neveiklumo vadinamoje D.Kedžio byloje nenagrinėti, kadangi klausimas buvo detaliai
išnagrinėtas specialiai Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytoje darbo
grupėje, buvo priimti sprendimai. Skundų autoriai kreipėsi į Komitetą su
prašymu panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir savivaldybės
vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau, Komiteto nuomone, tokie siūlymai
netikslingi, bet pritarė, kad institucijų funkcijos būtų peržiūrėtos. Komitetas paragino
Teisingumo ministeriją imtis veiksmų, kad kuo greičiau būtų įkurta privalomoji
ikiteisminio tarpininkavimo institucija, kuri padėtų spręsti vaikų ir kitų
šeimos narių teisinius santykius.
Komitetas svarstė skundą dėl Vaiko
teisių apsaugos kontrolieriaus neveikimo tiriant Vaikų socializacijos centro
globotinių skundą dėl patiriamo smurto Centre, taip pat Centro pedagogų skundą
dėl žiniasklaidos šmeižto laidoje „Akistata”. Buvo nustatyta, kad vaikų skundą inicijavo iš Centro atleistas
mokytojas. Išklausęs informaciją, Komitetas konstatavo, kad Vaiko teisių
apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė nedelsdama ėmėsi tirimo ir parengė
kvalifikuotą Kontrolieriaus pažyma, tačiau pastebėta, kad skundo tyrimas dėl objektyvių priežasčių
užtruko. Komitetas dar kartą paragino Kontrolierę skundus ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. (Kuratorė – O.Valiukevičiūtė).
Atskirame Komiteto posėdyje buvo aptartos jautriausios vaiko teisių
apsaugos problemos Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Komitetas atkreipė dėmesį, jog būtina tobulinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstatymą, siekiant stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus galias ginant
vaiko teisėtus interesus. (Kuratorės
O.Valiukevičiūtė, D.Kuodytė).
Vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas
apsvarstė rinkėjų skundus dėl vogtų automobilių įsigijimo legaliai veikiančiose
automobilių stovėjimo aikštelėse. Pasitaiko atvejų, kai Lietuvos pirkėjui
legaliai įsigijus automobilį, pastarasis konfiskuojamas paaiškėjus, kad
automobilis buvo vogtas. Tokiu būdu pažeidžiamos nuosavybės, Lietuvos vartotojų
teisės bei teisėti jų lūkesčiai. Komitetas pasiūlė posėdyje dalyvavusiems VĮ
„Regitros“ atstovams savo įstaigos informaciniame tinklalapyje išsamiau informuoti
Lietuvos gyventojus apie pavojus perkant naudotą automobilį. (Kuratorius – V.Simulik)
PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ
ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI
IR KITA KORESPONDENCIJA
Per
ataskaitinį laikotarpį Žmogaus teisių
komitetas gavo 687 piliečių ir visuomeninių organizacijų skundus, pareiškimus,
valstybinių institucijų raštus ir kitus dokumentus, parengė 349 atsakymus bei
persiuntė piliečių skundus pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms. Savo
iniciatyva Komitetas parengė 83 raštus.
KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI
Komiteto pirmininkas A.Lydeka
ir Komiteto nariai O.Valiukevičiūtė bei M.Varaška 2009
m. rugsėjo 25 d. dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro, Nyderlandų karalystės
Lietuvoje atstovybės ir ENAR. rengiamoje konferencijoje „Pozityvūs veiksmai
kovoje su diskriminacija: teorija ir praktinis įgyvendinimas“.
2009 m. spalio 13 d. Komitete
įvyko pasitarimas dėl Seimo valdybos 2009 m. rugsėjo 23 d. pavedimo (Protokolas
Nr.SV-P-76) tobulinti Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos ir Lygių
galimybių kontrolierių įstaigų veiklą ir spręsti klausimą dėl šių institucijų
skaičiaus optimizavimo. (Kuratoriai
- A.Lydeka, M.Varaška).
2009 m. spalio 21 d. Komitetas surengė
diskusiją dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos JT vaiko teisių komitetui, kaip
įgyvendinama JT vaiko teisių konvencija. Remiantis Konvencijos 44 straipsniu
valstybės dalyvės įsipareigoja informuoti JT vaiko teisių komitetą, ką nuveikė
pripažintoms teisėms įgyvendinti. Žmogaus teisių komiteto nariai atkreipė
Ataskaitos rengėjų dėmesį, kad Ataskaita yra perkrauta neesmine informacija,
joje trūksta nuoseklumo, yra sunkiai suprantama. Tuo tarpu Konvencija
reikalauja Ataskaitos aiškumo, kad būtų
garantuotas jos viešumas šalyje dalyvėje. (Kuratorė O.Valiukevičiūtė).
2009
m. lapkričio 20 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su nevyriausybine organizacija
„Gelbėkit vaikus” ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga paminėjo JT
vaiko teisių konvencijos 20 – metį. Komiteto pirmininkas A.Lydeka skaitė pranešimą „Vaiko teisės – istorija, dabartis ir ateitis“. Renginio metu demonstruotas I.Kurklietytės filmas „Būti mylimam” apie
prieraišumo trokštančius tėvų globos netekusius vaikus. Visuomeninė
organizacija „Gelbėkit vaikus“ apdovanojo Vaikų grupių prieš smurtą video
konkurso „Kaip mes kovojame prieš patyčias“ laureatus. Buvo parodyti geriausi
vaikų sukurti video klipai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kartu su
partneriais – savaitraščiu „Dialogas“ ir „Lithuanian Freedom Through Education
Fund, Inc.“ apdovanojo rašinių ir eilėraščių konkurso „Teisės ir pareigos man
ir mano draugams“ laimėtojus. Vaikų rašinius vertino Žmogaus teisių komiteto narės O.Valiukevičiūtė ir A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Komiteto primininko
pavaduotojas V.Simulik
2009 m. lapkričio 20 d. dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
renginyje, kuriame buvo pristatytas apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje
įstatymo projektas.
2009 m. lapkričio 25
d. minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, Žmogaus teisių
komitetas surengė apskritojo stalo diskusiją, skirtą Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo
apžvalgai. Smurtas privačioje erdvėje, kaip ir smurtas lyties pagrindu,
lieka viena opiausių problemų Lietuvoje kalbant apie žmogaus teises. Komiteto
pirmininkas A.Lydeka akcentavo žiniasklaidos vaidmenį ugdant visuomenės elgesį be
smurto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lyčių lygybės skyriaus vyr.
specialistas K.Zaura pristatė rengiamo Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje
įstatymo projekto gaires. Po diskusijos Komitetas nusprendė kreiptis į
Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrus bei Generalinį prokurorą su
prašymu, atsižvelgiant į kitų Europos
Sąjungos šalių narių praktiką, pateikti Komitetui analizę, kaip minėti
klausimai reglamentuojami kitose šalyse, išanalizuoti galimybę taikyti
valstybinį kaltinimą visais smurto šeimoje atvejais. Nuspręsta kreiptis ir į Žurnalistų sąjungą siūlant viešoje
erdvėje propaguoti kovą su smurtu prieš moterį bei aiškintis tokio smurto
priežastis. (Kuratoriai A.Lydeka, O.Valiukevičiūtė).
2009 m.
spalio 7 d. Komiteto narė O.Valiukevičiūtė, Komiteto biuro vadovė
J.Savickienė ir patarėja E.Gibavičiūtė dalyvavo seminare
„Partnerystės ir bendradarbiavimo
pamokos siekiant LGBT lygybės Lietuvoje ir Švedijoje“.
2009 m. spalio 9-10 d. Komiteto biuro patarėjos E.Gibavičiūtė ir
R.Ragaliauskienė
dalyvavo seminare
„Bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis įgūdžiai”.
Komiteto biuro patarėja R.
Ragaliauskienė 2009 m. spalio 24 d. dalyvavo Socialinio inovacijų fondo ir Lygių
galimybių kontrolieriaus tarnybos
projekto pristatyme ,,GED-PLAN: Lyčių lygybės ir įvairovės planavimas darbo
vietose“.
2009 m. spalio 29 d. Komiteto biuro patarėjos E.Gibavičiūtė ir R.Ragaliauskienė dalyvavo diskusijoje, kurioje buvo pristatyti
Ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinės atskirties situacijos
Lietuvoje vertinimo rezultatai ir aptartos rekomendacijos politikams.
2009
m. spalio 30 d. Komiteto biuro patarėja
E.Gibavičiūtė dalyvavo NVO vaikams konfederacijos rengiamoje konferencijoje
„Socialinė ekonomika ir socialinės
inovacijos. Sėkmės istorijos ir galimybės.”
Komiteto pirmininkas A.Lydeka 2009 m. gruodžio 2 d. dalyvavo diskusijoje
„Nauja nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
įstatymo redakcija: diskriminuojanti apsauga ar apynasris menui“. Renginys
skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai. Diskusiją organizavo Lietuvos nacionalinės UNESCO
komisija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Europos studentų teisininkų
asociacija.
2009 m. gruodžio 8 d. Komiteto biuro vadovė J.Savickienė ir patarėja E.Gibavičiūtė susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos
administracijos darbuotojais. Svečiai buvo supažindinti su
Žmogaus teisių komiteto biuro veiklos kryptimis, specifika ir aktualijomis.
2009
m. gruodžio 7 d., 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Komiteto biuro patarėja E.Gibavičiūtė dalyvavo
mokomuosiuose seminaruose - „Konstitucinės
teisės pagrindai” ir „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimas”.
2009 m. gruodžio 11 d. Komiteto pirmininkas A.Lydeka dalyvavo
Nyderlandų Karalystės ambasadoriausJoep Wijnands, Lietuvos nacionalinės UNESCO
komisijos ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto surengtoje filmo „Moterys su
skraistėmis“ peržiūroje. Renginys skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai
paminėti. „Moterys su skraistėmis“ – dokumentinis filmas,
pristatantis Irano teisinės sistemos neteisingumą, nukreiptą pirmiausiai prieš
moteris.
2009
m. gruodžio 23 d. Komiteto pirmininkas
A.Lydeka organizavo gyventojų priėmimą.
Komiteto biuro patarėja R.Ragaliauskienė 2010 m. sausio
28 d. dalyvavo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro surengtame
susitikime, kuriame buvo siekiama ieškoti būdų spręsti asmenų, kuriems
Lietuvoje yra suteikta papildoma apsauga, problemas.
SUSITIKIMAI
2009
m. spalio 6 d. Žmogaus teisių komiteto
pirmininkas A.Lydeka susitiko su naujos sudėties Tautinių bendrijų tarybos
pirmininku Mahiru Gamzajevu. Aptartos nuoseklaus ir kūrybingo bendradarbiavimo
galimybės.
2009 m. spalio 20 d. Komiteto
pirmininkas A.Lydeka ir biuro
patarėja Eglė Gibavičiūtė susitiko
su Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios atstovais. Aptartas gilias
tradicijas Lietuvoje turinčios
bažnyčios pripažinimo klausimas.
2009 m. lapkričio 19 d. Žmogaus teisių
komiteto pirmininkas A.Lydeka ir Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Simulik
susitiko su tarptautinės žmogaus teisių
organizacijos „Human Rights Watch” atstovu Boris Dietrich. Žmogaus teisių
stebėtojas atvyko kartu su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi Joep Wijnands.
Lietuvoje svečias domėjosi svarstomomis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio pataisomis, taip pat Žmogaus teisių komiteto
pozicija dėl seksualinių mažumų saviraiškos laisvės varžymo draudžiant
organizuoti demonstracijas. Po susitikimų Lietuvoje žmogaus teisių stebėtojas
parengs ataskaitą, kurią pristatys Jungtinių Tautų organizacijai, Europos
Tarybai ir valdžios institucijoms Vašingtone.
Komiteto
pirmininko pavaduotojas V.Simulik 2009 m. spalio 1 – 2 dienomis dalyvavo
Baltijos Asamblėjos Kultūros, mokslo ir švietimo komiteto posėdyje, surengto
Rygoje.
Seimo
narys M.Varaška 2009 m. spalio 1 – 5 dienomis dalyvavo Europos šalių
parlamentarų žaidynėse, vykusiose Maskvoje.
Komiteto
pirmininkas A.Lydeka 2009 m. lapkričio 11 - 14 dienomis dalyvavo Švedijos
Parlamento rengiamoje konferencijoje lyčių lygybės klausimais.
Komiteto pirmininkas A.Lydeka 2009 m. lapkričio 15 - 18 dienomis dalyvavo
Europos Parlamento ir Švedijos Riksdago organizuojamame jungtiniame
parlamentiniame posėdyje Briuselyje, skirtame aptarti svarbiausius klausimus,
susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.
Komiteto narė A.Ramanauskaitės - Skokauskienė 2010 m.
sausio 25 - 27 dienomis dalyvavo konferencijoje „Praeities prisiminimas
puoselėjant taikią ateitį: susivienijusi Europa prieš
antisemitizmą, rasizmą ir ksenofobiją“, kuri vyko Krokuvoje.
Seimo
Pirmininko pavaduotojas, Komiteto narys Č.Juršėnas 2010 m. sausio 27 - 30
dienomis vizito į Moldovos Parlamentą metu dalyvavo Tarptautinio respublikonų
instituto ir Seimo įgyvendinamos mainų programos renginiuose.
Komiteto
pirmininko pavaduotojas V.Simulik 2010 m. vasario 21-24 dienomis dalyvavo regioniniame seminare
prekybos žmonėmis klausimu, surengtame Londone.
Komiteto
narys M.Varaška 2010 m. kovo 1 - 4
dienomis dalyvavo Europos Sąjungos Dvynių programos projekto dėl paramos
Azerbaidžano Respublikos parlamento administracijai seminare, vykusiame Baku.
Seimo narys susitiko su Azerbaidžano Parlamento Žmogaus teisių ir socialinių reikalų komitetų nariais.
Komiteto pirmininkas
Arminas Lydeka