LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

 

 

Posėdžių sekretoriatui                                                                         2010-03-18  Nr.V-2010-

 

 

 

 

 

 

DĖL KOMITETO 2009 METŲ RUDENS SESIJOS VEIKLOS ATASKAITOS 

 

 

 

Siunčiame Žmogaus teisių komiteto 2009 metų rudens sesijos veiklos ataskaitą, patvirtintą 2010 m. kovo 17 d. Komiteto posėdyje.

 

PRIDEDAMA. Ataskaita, 13 lapų.

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                Arminas Lydeka

  

     LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

2009 metų rudens sesijos

Žmogaus teisių komiteto veiklos

 

A T A S K A I T A

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklos ataskaita parengta vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis ir patvirtinta 2010 m. kovo 17 d. Komiteto posėdyje.

 

KOMITETO SUDĖTIS

 

1. Arminas Lydeka – Komiteto pirmininkas

2. Valerijus Simulik – Komiteto pirmininko pavaduotojas

3. Česlovas Juršėnas - Komiteto narys

4. Dalia Kuodytė - Komiteto narė

5. Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė – Komiteto narė

6. Ona Valiukevičiūtė - Komiteto narė

7. Mantas Varaška – Komiteto narys

 

KOMITETO BIURAS

 

1. Jolanta Savickienė - Biuro vedėja

2. Eglė Gibavičiūtė - patarėja

3. Rūta Ragaliauskienė - patarėja

4. Jūratė Mikulskienė – padėjėja

5. Dalia Skapaitė - sekretorė

 

KOMITETO NARIŲ KURUOJAMOS VEIKLOS SRITYS

 

Eil.Nr.	Veiklos kryptys	Darbas su institucija (susijusia su problematika)	Atsakingas Seimo narys
1.	Tarptautinės sutartys žmogaus teisių srityje, jų ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimai	- Europos teisės departamentas - Užsienio reikalų ministerija	Č.JURŠĖNAS
2.	Žmogaus teisių įgyvendinimo klausimai: - Civiliniame kodekse - Baudžiamajame kodekse - Administracinių teisės pažeidimų kodekse	- Teisingumo ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Europos žmogaus teisių teismas	A.LYDEKA M.VARAŠKA
3.	- Pilietybė - Nelegalai - Migrantai - Pabėgėliai - Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje - Lietuviai, gyvenantys užsienyje	-Vidaus reikalų ministerija - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Migracijos departamentas prie VRM - Užsieniečių registracijos centras - Pabėgėlių priėmimo centras - Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės - Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras	M.VARAŠKA
4.	- Tautinės mažumos	- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės	V.SIMULIK
5.	- Religinės bendruomenės ir bendrijos	- Teisingumo ministerija	M.VARAŠKA
6.	- Vaiko teisių apsauga	- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Įvaikinimo tarnyba prie SADM	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
7.	- Moterų teisių ir lyčių lygybės apsauga - Seksualinės mažumos - Kita diskriminacija	-  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Teisingumo ministerija	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
8.	Problematika, susijusi su prievarta: - Žmogaus teisių pažeidimai kalėjimuose - Žmogaus teisių pažeidimai kariuomenėje - Pasipriešinimo okupaciniam režimams dalyvių ir nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisės	- Teisingumo ministerija - Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos - Krašto apsaugos ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM  - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	D.KUODYTĖ A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ
9.	- Prekyba žmonėmis	- Nevyr. org. – Dingusių žmonių šeimų paramos centras - Valstybės saugumo departamentas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM	O.VALIUKEVIČIŪTĖ
10.	- Nesantaikos kurstymas	- Valstybės saugumo departamentas - Vidaus reikalų ministerija - Policijos departamentas prie VRM  - Prokuratūra	D.KUODYTĖ V.SIMULIK
11.	- Asmens duomenų apsauga - Privataus gyvenimo apsauga	- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija - Žurnalistų etikos inspektorius	A.LYDEKA D.KUODYTĖ
12.	- Vartotojų teisių apsauga	- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba	M.VARAŠKA
13.	Seimui atskaitingų institucijų, ministerijų bei kitų valstybės institucijų parlamentinė kontrolė	- Seimo kontrolierių įstaiga - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - Žurnalistų etikos inspektorius - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras - Kitos valstybės institucijos	M.VARAŠKA
14.	Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis	- Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos	Visi Komiteto nariai (pagal kuruojamą sritį)
15.	Tarptautinis bendradarbiavimas	Europos Parlamentas: - Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas - Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas - Peticijų komitetas - Užsienio reikalų komiteto Žmogaus teisių pakomitetis	O.VALIUKEVIČIŪTĖ A.RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ

 

KOMITETO VEIKLA

 

Komitetas savo veikloje vadovaujasi Seimo statuto vienuoliktojo skirsnio 70 straipsniu, kuris nustato šias Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptis:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais;

2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;

4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;

5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai;

6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;

    7) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus;

    8) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinę kontrolę.

 

Pagrindinė Komiteto veiklos forma - posėdžiai. Komitetas per ataskaitinį laikotarpį surengė 22 posėdžius. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisės aktų projektų ir Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaitų svarstymui, taip pat Lietuvos pozicijų dėl siūlomų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų bei Europos Komisijos komunikatų nuostatų aptarimui.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

 

Žmogaus teisių komitetas rudens sesijoje apsibrėžė nagrinėti aktualius ir žmogaus teisių požiūrius prioritetinius teisės aktų projektus, taip pat svarstyti Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaitas bei siūlymus dėl šių įstaigų veiklos tobulinimo.

 

Komitetas svarstė Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIP-759. Projekto nuostatomis praplečiamas slaptus veiksmus sankcionuojančių teisėjų ratas, sudaroma galimybė objektyviau vertinti prokurorų teikimų teisėtumą ir pagrįstumą. Seimas projektą priėmė 2009 m. lapkričio 12 d. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, M.Varaška).

 

Apsvarstytas Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 3¹ straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindiniai projekto tikslai – užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą, užkirsti kelią tarnybinius nusižengimus padariusiems asmenims ar kitaip nepriekaištingą reputaciją praradusiems asmenims sugrįžti į valstybės tarnybą. Projektas Seime dar nesvarstytas. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, D.Kuodytė).

 

Svarstyti Paso įstatymo 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Tarnybinio paso įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Šių projektų tikslas – sudaryti galimybę piliečiui pasirinkti reikiamą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Pagal esamą teisinį reguliavimą kiekvienas pilietis turi turėti asmens tapatybės kortelę, o tie piliečiai, kurie ketina vykti į užsienio valstybes, kurios asmens tapatybės kortelės nepripažįsta kaip kelionės dokumento, privalo gauti ir pasą. Toks reikalavimas kelia piliečių nepasitenkinimą dėl nepatogumų ir papildomų išlaidų už dviejų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimą ar keitimą (80 litų už asmens tapatybės kortelės ir 100 litų už paso išdavimą, keitimą). Komitetas projektams pritarė ir siūlo Seimui svarstyti juos Seimo pavasario sesijoje. (Išvados rengėjas  M.Varaška).

 

Komitetas apsvarstė Konsulinio statuto 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektus. Projektų rengimą paskatino siekis gerinti konsulinių paslaugų teikimą užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, pavedant konsuliniams pareigūnams išduoti ir keisti pasus. Taip pat siekiama reglamentuoti konsulinio mokesčio mokėjimą už pasų išdavimą ir keitimą bei atskiroms asmenų grupėms nustatyti konsulinio mokesčio lengvatas už pasų išdavimą ir keitimą. Priėmus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimus, užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruotų tiesiogiai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Seimas priėmė šiuos įstatymus. (Išvados rengėjas M.Varaška).

 

Žmogaus teisių komitetas naginėjo Policijos veiklos įstatymo 1, 2, 3, 6², 7, 11, 12, 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymą. Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su policijos profesinio mokymo įstaigos statuso reglamentavimu, rengimą paskatino Policijos mokyklos žinybiškumo pasikeitimas. Komitetas projektui pritarė, o Seimas rudens sesijoje jį priėmė. (Išvados rengėjas V.Simulik).

 

Komitetas pritarė Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 149, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Projekto tikslas – užtikrinti racionalesnį pataisos įstaigoms išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimą. Šiuo metu dalis lėšų, skiriamų laisvės atėmimo vietoms išlaikyti, panaudojama nuteistųjų turimų elektros prietaisų sunaudotai elektros energijai apmokėti. Nemokėdami už elektros energiją nuteistieji elektros prietaisus naudoja netaupydami elektros energijos, naudoja moraliai ir fiziškai susidėvėjusius, nesaugius prietaisus. Tai neugdo nuteistųjų įgūdžių, kad išėjus į laisvę galėtų dirbti ir užsidirbti, susimokėti už gautas paslaugas, taupyti ir pan. Laisvėje gyvenantys nepasiturintys asmenys privalo susimokėti už elektrą, kuri naudojama įjungus televizorių ar radiją. Įkalintieji neturėtų būti privilegijuoti. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, M.Varaška).

Rudens sesijoje svarstytas Šeimynų įstatymo projektas. Šeimyna yra viena iš trijų vaiko globos  formų, pasižyminti savo veiklos specifiškumu. Šeimynų įstatymo projektas išspręstų šeimynų, kaip juridinio asmens, perregistravimo problemas. Pagal galiojantį reglamentavimą buvo  neaišku, kas yra šeimyna – viešoji įstaiga, individuali įmonė, bendrovė ar biudžetinė įstaiga. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų nustatyta, kad šeimyna yra pelno nesiekianti ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens teisinė forma, kurios paskirtis yra tenkinti viešuosius interesus – vykdyti vaikų globą , teikti šeimynos globojamiems vaikams socialinę globą, kitas socialines paslaugas ir užtikrinti šių vaikų gerovę. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui. Seimas rudens sesijoje jį priėmė. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė).  

Vaiko teisių apsaugos srityje Komitetas rudens sesijoje siūlė svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 2¹ straipsniu, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, tačiau dėl perpildytų plenarinių posėdžių darbotvarkių projektas nebuvo svarstomas. Komitetas teiks jį svarstymui 2010 m. pavasario sesijoje. Įstatymo projekto rengimą paskatino Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas išvados dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Jose Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos šeimose bei valstybės institucijose yra plačiai paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams, kad visuomenė tai toleruoja, kad nėra pakankamos informacijos smurto prieš vaikus tematika. Komitetas paragino imtis tinkamų teisinių priemonių, kad būtų visiškai uždraustas bet kokių fizinių bausmių taikymas vaikams. Teikiamas įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į vaiko raidos  ekspertų siūlymus, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Teisės instituto atliktus tyrimus bei visuomenės nuomonę. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė). 

 

Komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso pataisas – BK papildymo 154¹ straipsniu įstatymo projektą ir BK papildymo 170² ir 284¹ straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektą. Viename projekte siūlomas nustatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą komunizmo ar fašizmo vykdyto genocido propagavimą, neigimą, menkinimą ar pateisinimą, o taip pat už viešą Lietuvos partizanų rezistencinės pasipriešinimo veiklos šmeižimą. Kitame projekte siūloma kriminalizuoti veikas, kuriomis viešai pritariama SSRS ar nacistinės Vokietijos agresijai prieš Lietuvos Respubliką ar jų įvykdytam genocidui ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, šie nusikaltimai neigiami ar menkinami. Seimas projektų dar nesvarstė (Išvados rengėjai - M.Varaška, D.Kuodytė, A.Ramanauskaitė-Skokauskienė).

 

Žmogaus teisių komitetas pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, sukėlusiam daug diskusijų tiek Lietuvos visuomenėje, tiek už Lietuvos ribų. Įstatymo projekto tikslas – patobulinti viešosios informacijos pagrindus, pripažįstant tam tikrą informaciją, darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams, taip pat išspręsti Įstatymo taikymo problemas. 2009 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė įstatymą. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė). 

 

Lygių galimybių kontrolierė A.Burneikienė pasiūlė patikslinti socialinės padėties, kaip  galimo diskriminacijos pagrindo, sąvoką. Diskriminacija dėl socialinės padėties yra draudžiama įstatymu, jos sąvoka turėtų apimti ir šeiminę bei santuokinę padėtį. Komiteto pirmininkas A.Lydeka užregistravo Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis praplečiama ši sąvoka. Komitetas siūlys projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje (Kuratorius A.Lydeka).

Taip pat Komitetas apsvarstė Lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės kitą pasiūlymą pakeisti ar papildyti atitinkamus teisės aktus, kad individualių namų savininkams būtų sudaryta galimybė įsigyti kurą būsto šildymui, taikant jam lengvatinį PVM tarifą, kaip tai daroma daugiabučių namų savininkų atžvilgiu.. Šis pasiūlymas buvo pateiktas ištyrus galimą diskriminavimo atvejį dėl socialinės padėties. Komiteto nuomone, klausimas svarstytinas bendrame posėdyje su Ekonomikos komitetu. (Kuratorius A.Lydeka)

Žmogaus teisių komitetas įžvelgė diskriminacijos atvejus dėl amžiaus draudžiantis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Svarstomu įstatymo projektu siekiama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmeniui, draudžiantis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo kompanija privalėtų atsižvelgti į visumą faktų ir aplinkybių, kurios charakterizuojančių asmenį. Komiteto nuomone, asmens rizikos grupės vertinimas tik pagal amžių tolygus asmens diskriminacijai, o vertinant  veiksnių visumą (padarytų avarijų skaičių, gyvenimo būdą, amžių, vairavimo stažą), diskriminacijos būtų išvengta. Projektas siūlomas svarstyti Seimo pavasario sesijoje.(Išvados rengėjai M.Varaška, O.Valiukevičiūtė).

EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ

Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai ,,Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“. Svarstymo metu teigiamai įvertintas Europos Komisijos parengtas Komunikato projektas, kuriame numatoma kuo daugiau pasitarnauti piliečiams užtikrinant jų teises kurti saugią, laisvą ir teisingą Europą. Komitetas pritarė  parengtai Lietuvos pozicijai dėl šio Komunikato ir teigiamai įvertino Komunikate numatytą įpareigojimą ES prisijungti prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Komunikato nuostatas dėl  teisėsaugos darbo tobulinimo bei pareigūnų mokymo, taip pat  parėmė siūlymus  kurti Europos vaiko teisių strategiją, stiprinti ES veiksmus, teikiant apsaugą pažeidžiamiems asmenims, smurtą patiriančioms moterims ir nesavarankiškiems asmenims, stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą. Komitetas pasisakė už tai, kad dėl imigracijos masto į konkrečią šalį galėtų apsispręsti  pati šalis narė, o ekonominė imigracija turėtų atitikti valstybių narių darbo rinkos poreikius. Komitetas išreiškė pritarimą dėl planuojamo priimti Imigracijos kodekso ir sutiko su pakankamai griežta Lietuvos pozicija dėl šeimų susijungimo. Komitetas pareiškė susirūpinimą, kad didėjant renkamos informacijos srautams, būtina imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą, taip pat turi būti įvertintas tokių duomenų rinkimo naudingumas, reikalingumas bei proporcingumas siekiamiems tikslams. Komitetas remia siekį sukurti stipresnę konsulinės apsaugos koordinavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje sistemą, kad kiekvienas ES pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama, turėtų teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. (Išvados rengėjas A.Lydeka).

Komitetas išklausė Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Stokholmo programos svarstymą ir apie Lietuvos svarbiausių pasiūlymų atisispindėjimą joje. Komitetas pritarė institucijų pateiktoms pozicijoms ir Stokholmo programos svarstymo eigai Europos Sąjungos institucijose. (Išvadų rengėjas A. Lydeka).

Žmogaus teisų komitetas svarstė klausimą Dėl Pasiūlymo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo pradėjimo naudoti (KOM (2009) 154 galutinis) atitikimo subsidiarumo ir proporcingumo principams. Dėl padidėjusio žmonių judėjimo vidaus sienų neturinčioje erdvėje bei dėl dažnesnių skirtingų valstybių narių piliečių santuokų tarptautinio paveldėjimo klausimai tampa vis aktualesni. Valstybių narių paveldėjimo įstatymai labai skiriasi, ir kiekviena valstybė narė, taikydama savo teisę, tuo pačiu atveju gali taikyti skirtingas taisykles. Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti visas laisvo asmenų judėjimo kliūtis, kylančias dėl valstybių narių tarptautinio paveldėjimo normų skirtumų. Komiteto nuomone, pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams ir iš esmės pritarė Komisijos pateiktam pasiūlymui (Išvadų rengėjas A. Lydeka).

Nagrinėta Lietuvos Respublikos pozicija dėl Europos Komisijos komunikato „Solidarumas sveikatos srityje: Sveikatos netolygumų mažinimas“. Komunikate apibrėžiamas siekis mažinti sveikatos priežiūros lygių skirtumus Europos Sąjungos šalyse narėse. Komiteto nuomone, nevienodos galimybės naudotis tinkama sveikatos priežiūra gali būti laikoma pagrindinių teisių pažeidimu. Būtina užtikrinti lygias galimybes naudotis  sveikatos priežiūros paslaugomis, užtikrinti lygias teises į kokybišką sveikatos priežiūrą ir profilaktiką. Sveikatos priežiūra turi būti prieinama visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos arba socialinės padėties.  Komitetas pripažino, kad sveikatos priežiūros lygių skirtumų problema yra aktuali Lietuvai, o Europos Sąjungos parama šioje srityje padėtų spręsti esamas problemas.  Komitetas pritarė parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai (Išvadų rengėjas A. Lydeka).

Komitetas susipažino su Lietuvos Respublikos pozicija dėl Žaliosios knygos dėl Europos piliečių iniciatyvos. Žaliosios knygos tikslas – paskatinti Europos Sąjungos šalis pareikšti nuomonę dėl piliečių iniciatyvos įtvirtinimo reglamente. Žaliojoje knygoje suformuluoti teisiniai, administraciniai ir praktiniai klausimai dėl piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimo. Komitetas iš esmės  pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai ir pasiūlė papildyti poziciją atskirais Lietuvos Respublikos siūlymais Europos Komisijai dėl  glimybės asmeniui, parėmusiam piliečių iniciatyvą, atsisakyti savo parašo, dėl galimybės apjungti piliečių iškeltas iniciatyvas bei dėl piliečių iniciatyvos teksto vertimo į visas Europos Sąjungos šalių narių kalbas (Išvadų rengėjas A. Lydeka).

Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją  dėl  Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės  apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų. Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nustatyti reikalavimai yra neaiškūs ir daugiaprasmiški, jais nepakankamai užtikrinamos žmogaus teisės. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai, kad  nereikėtų nepagrįstai išplėsti šeimos narių ratą, nes  pritarus tokiam siūlymui valstybėms tektų  per didelė administracinė ir finansinė našta. Priskyrimo direktyvoje šiuo metu įtvirtintas šeimos narių apibrėžimas užtikrina šeimos vientisumo principą, todėl  Komitetas pritarė siūlymui palikti šią sąvoką nepakeistą, taip pat pritarė Lietuvos Respublikos pastaboms dėl geresnės nelydymų nepilnamečių interesų apsaugos. (Išvadų rengėjas A. Lydeka).

Komitetas parėmė Lietuvos Respublikos poziciją  dėl  Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apsaugos poreikiai būtų tinkamai nagrinėjami. (Išvadų rengėjas A. Lydeka).

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, Komitetas jau pavasario sesijoje apsvarstė Seimui atskaitingų institucijų 2008 metų veiklos ataskaitas, o rudens sesijoje beliko parengti Seimo nutarimų projektus dėl Lygių galimybių kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Seimo kontrolierių įstaigų bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos tobulinimo:

a) Seimo nutarimo projekte dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2008 m. veiklos ataskaitos siūloma Vyriausybei įgyvendinti lygių galimybių principus, rengiant teisės aktų projektus sveikatos priežiūros, darbo užimtumo, švietimo, mokslo bei kt. srityse. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė),  

b) Seimo nutarimo projekte dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitos Kontrolieriui siūloma nuolatinį dėmesį skirti vaikų, augančių globos namuose, padėčiai bei jų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui, atlikti globos namų auklėtinių pasirengimo savarankiškam gyvenimui analizę, pateikti  siūlymus dėl pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo atsižvelgiant į tėvų valdžios įgyvendinimo problemas, vykdyti priemonių, skirtų patyčių mokyklose problemų sprendimui. Komitetas siūlo Vyriausybei užtikrinti veiksmingą vaikų apsaugą nuo visų formų smurto, grobimo, išnaudojimo ir prekybos, siūloma parengti teisės aktų projektus, suteikiant  galimybę pareigūnams operatyviau reaguoti į neteisėto turinio informaciją internete, ypač skiriant dėmesį informacijai, kuria kėsinamasi į vaiko apsaugą nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. (Išvados rengėja O.Valiukevičiūtė),

c) Seimo nutarimo projekte dėl Seimo kontrolierių veiklos siūloma, kad svarstant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas dėl konstitucinio skundo, Seimo kontrolieriams būtų suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą  dėl teisės aktų konstitucingumo. Nutarimo projekte Vyriausybei ir savivaldybėms siūloma gerinti piliečių aptarnavimą viešojo administravimo srityje ir mažinti biurokratizmą, unifikuojant vieno langelio principo įgyvendinimą bei diegiant galimybes elektroniniu būdu spręsti viešojo administravimo  klausimus. (Išvados rengėjas M.Varaška),

d) Seimo nutarimo projekte dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos Centrui siūloma didesnį dėmesį skirti perkeltųjų pagal gyventojų mainų sutartis asmenų problemoms, formuojant nuomonę apie galimus kompensacijų šiems asmenims gavimo būdus.

 (Išvados rengėjai - A.Ramanauskaitė - Skokauskienė, M.Varaška).

 

2009 m. rugsėjo 23 d. Seimo valdyba pavedė Komitetui išanalizuoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklą ir pateikti pasiūlymus dėl šių valstybės įstaigų sujungimo arba jų funkcijų perdavimo Seimo kontrolierių įstaigai, taip pat pavedė išanalizuoti Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir pateikti pasiūlymus dėl šios institucijos veiklos tobulinimo bei optimalaus Seimo kontrolierių skaičiaus nustatymo.

            Išanalizavęs Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą Lietuvoje, įvertinęs šių institucijų  veiklos teikiamą naudą visuomenei, atkreipęs dėmesį į kai kuriuos jų veikos trūkumus, palyginęs šių institucijų veiklą su tarptautine žmogaus teisių gynėjų veiklos praktika, Komitetas išreiškė nuomonę, kad Seimo kontrolierių turi būti 2 (1 valstybės institucijų ir 1 savivaldybių pareigūnų biurokratizmui ir piktnaudžiavimui tirti), kad netikslinga sujungti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir netikslinga perduoti minėtų tarnybų funkcijų Seimo kontrolierių įstaigai. Komiteto nuomone, svarstytinas klausimas dėl šių įstaigų vieningo techninio-administracinio aptarnavimo, bendrų patalpų galimybės.

            Tokią poziciją Komitetas grindžia Konstitucijos 73 straipsnio reguliavimu, kuriame įvardinta  Seimo kontrolierių kompetencija, apimant dvi atskiras pareigūnų grupes, t.y. valstybės institucijų ir savivaldybių pareigūnus, kurių biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejai gali būti tiriami.

Išanalizavęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą, Komiteto nuomone, netikslinga atsisakyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ar perduoti jos funkcijas kitai tarnybai. Nepriklausoma lygybę užtikrinanti institucija yra privaloma pagal ES teisę (Direktyvos 2006/54/EB, 2002/73/EB, 2004/113/EB, 2000/43/EB). Savarankiškos lygybę užtikrinančios institucijos panaikinimas pagal ES teisę gali būti traktuojamas kaip bendro apsaugos lygio sumažinimas.

Vertinant Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos veiklą, Komiteto nuomone, vaiko teisių gynėjo funkcijų perdavimas vienam iš Seimo kontrolierių arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos sujungimas į vieną instituciją pablogintų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą Lietuvoje. Be to, šių institucijų skundų tyrimo uždaviniai yra skirtingi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje raginama, kad valstybėse narėse būtų įsteigtos vaikų teisių ombudsmeno institucijos, ir taip būtų įgyvendinama JT Vaiko teisių konvencija.

            Žmogaus teisių komitetas, vadovaudamasis atlikta analize, parengė Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26,  27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, kurį Seimas priėmė pratęstoje rudens sesijoje. (Išvados rengėjai - A.Lydeka, M.Varaška).

 

2009 m. lapkričio 11 d. posėdyje Komitetas svarstė skundus dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R.Šaševičiūtės darbo. Pareiškėjai skundėsi dėl neapgintų vaiko interesų vadinamojoje D.Kedžio byloje, dėl vaiko globos klausimų nesprendimo tėvų skyrybų atvejais,  piktinosi dėl kai kurių viešų Kontrolieriaus pasisakymų. Komitetas, išanalizavęs problemas, nusprendė pasiūlyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui per įmanomai trumpiausią laiką ištirti biurokratizmo atvejus dėl vaiko teisių pažeidimų, atsakingai išsakyti viešus pareiškimus, atsižvelgiant į jų tikslingumą. Komitetas nusprendė skundų dėl Kontrolierės neveiklumo vadinamoje D.Kedžio byloje nenagrinėti, kadangi klausimas buvo detaliai išnagrinėtas specialiai Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytoje darbo grupėje, buvo priimti sprendimai. Skundų autoriai kreipėsi į Komitetą su prašymu panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau, Komiteto nuomone, tokie siūlymai netikslingi, bet pritarė, kad  institucijų funkcijos būtų peržiūrėtos. Komitetas paragino Teisingumo ministeriją imtis veiksmų, kad kuo greičiau būtų įkurta privalomoji ikiteisminio tarpininkavimo institucija, kuri padėtų spręsti vaikų ir kitų šeimos narių teisinius santykius.

Komitetas svarstė skundą dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus neveikimo tiriant Vaikų socializacijos centro globotinių skundą dėl patiriamo smurto Centre, taip pat Centro pedagogų skundą dėl žiniasklaidos šmeižto laidoje „Akistata”. Buvo nustatyta, kad  vaikų skundą inicijavo iš Centro atleistas mokytojas. Išklausęs informaciją, Komitetas konstatavo, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė nedelsdama ėmėsi tirimo ir parengė kvalifikuotą Kontrolieriaus pažyma, tačiau pastebėta,  kad skundo tyrimas dėl objektyvių priežasčių užtruko. Komitetas dar kartą paragino Kontrolierę skundus ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. (Kuratorė – O.Valiukevičiūtė).

Atskirame Komiteto posėdyje buvo aptartos jautriausios vaiko teisių apsaugos problemos Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje. Komitetas atkreipė dėmesį, jog būtina tobulinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą, siekiant stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus galias ginant vaiko teisėtus interesus. (Kuratorės O.Valiukevičiūtė, D.Kuodytė).

Vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas apsvarstė rinkėjų skundus dėl vogtų automobilių įsigijimo legaliai veikiančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Pasitaiko atvejų, kai Lietuvos pirkėjui legaliai įsigijus automobilį, pastarasis konfiskuojamas paaiškėjus, kad automobilis buvo vogtas. Tokiu būdu pažeidžiamos nuosavybės, Lietuvos vartotojų teisės bei teisėti jų lūkesčiai. Komitetas pasiūlė posėdyje dalyvavusiems VĮ „Regitros“ atstovams savo įstaigos informaciniame tinklalapyje išsamiau informuoti Lietuvos gyventojus apie pavojus perkant naudotą automobilį. (Kuratorius – V.Simulik)

 

PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDAI, PAREIŠKIMAI, PASIŪLYMAI, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ RAŠTAI IR KITA KORESPONDENCIJA

 

Per ataskaitinį laikotarpį  Žmogaus teisių komitetas gavo 687 piliečių ir visuomeninių organizacijų skundus, pareiškimus, valstybinių institucijų raštus ir kitus dokumentus, parengė 349 atsakymus bei persiuntė piliečių skundus pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms. Savo iniciatyva Komitetas parengė 83 raštus.

 

KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

 

Komiteto pirmininkas A.Lydeka ir Komiteto nariai O.Valiukevičiūtė bei M.Varaška 2009 m. rugsėjo 25 d. dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro, Nyderlandų karalystės Lietuvoje atstovybės ir ENAR. rengiamoje konferencijoje „Pozityvūs veiksmai kovoje su diskriminacija: teorija ir praktinis įgyvendinimas“.

 

2009 m. spalio 13 d. Komitete įvyko pasitarimas dėl Seimo valdybos 2009 m. rugsėjo 23 d. pavedimo (Protokolas Nr.SV-P-76) tobulinti Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos ir Lygių galimybių kontrolierių įstaigų veiklą ir spręsti klausimą dėl šių institucijų skaičiaus optimizavimo. (Kuratoriai - A.Lydeka, M.Varaška).

 

2009 m. spalio 21 d. Komitetas surengė diskusiją  dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos JT vaiko teisių komitetui, kaip įgyvendinama JT vaiko teisių konvencija. Remiantis Konvencijos 44 straipsniu valstybės dalyvės įsipareigoja informuoti JT vaiko teisių komitetą, ką nuveikė pripažintoms teisėms įgyvendinti. Žmogaus teisių komiteto nariai atkreipė Ataskaitos rengėjų dėmesį, kad Ataskaita yra perkrauta neesmine informacija, joje trūksta nuoseklumo, yra sunkiai suprantama. Tuo tarpu Konvencija reikalauja Ataskaitos aiškumo, kad  būtų garantuotas jos viešumas šalyje dalyvėje. (Kuratorė O.Valiukevičiūtė).

 

2009 m. lapkričio 20 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su nevyriausybine organizacija „Gelbėkit vaikus” ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga paminėjo JT vaiko teisių konvencijos 20 – metį. Komiteto pirmininkas A.Lydeka skaitė pranešimą „Vaiko teisės  – istorija, dabartis ir ateitis“. Renginio metu demonstruotas I.Kurklietytės filmas „Būti mylimam” apie prieraišumo trokštančius tėvų globos netekusius vaikus. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ apdovanojo Vaikų grupių prieš smurtą video konkurso „Kaip mes kovojame prieš patyčias“ laureatus. Buvo parodyti geriausi vaikų sukurti video klipai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kartu su partneriais – savaitraščiu „Dialogas“ ir „Lithuanian Freedom Through Education Fund, Inc.“ apdovanojo rašinių ir eilėraščių konkurso „Teisės ir pareigos man ir mano draugams“ laimėtojus. Vaikų rašinius vertino Žmogaus teisių komiteto narės O.Valiukevičiūtė ir A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.

 

Komiteto primininko pavaduotojas V.Simulik 2009 m. lapkričio 20 d. dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos renginyje, kuriame buvo pristatytas apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas.

2009 m. lapkričio 25 d. minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, Žmogaus teisių komitetas surengė apskritojo stalo diskusiją, skirtą Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo apžvalgai. Smurtas privačioje erdvėje, kaip ir smurtas lyties pagrindu, lieka viena opiausių problemų Lietuvoje kalbant apie žmogaus teises. Komiteto pirmininkas A.Lydeka akcentavo žiniasklaidos vaidmenį ugdant visuomenės elgesį be smurto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lyčių lygybės skyriaus vyr. specialistas K.Zaura pristatė rengiamo Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekto gaires. Po diskusijos Komitetas nusprendė kreiptis į Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrus bei Generalinį prokurorą su prašymu,  atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių narių praktiką, pateikti Komitetui analizę, kaip minėti klausimai reglamentuojami kitose šalyse, išanalizuoti galimybę taikyti valstybinį kaltinimą visais smurto šeimoje atvejais.  Nuspręsta kreiptis ir į Žurnalistų sąjungą siūlant viešoje erdvėje propaguoti kovą su smurtu prieš moterį bei aiškintis tokio smurto priežastis. (Kuratoriai A.Lydeka, O.Valiukevičiūtė).

KITOS INICIATYVOS

 

2009 m.  spalio 7 d. Komiteto narė O.Valiukevičiūtė, Komiteto biuro vadovė J.Savickienė ir patarėja E.Gibavičiūtė dalyvavo seminare „Partnerystės ir bendradarbiavimo pamokos siekiant LGBT lygybės Lietuvoje ir Švedijoje“.  

2009 m. spalio 9-10 d.  Komiteto biuro patarėjos E.Gibavičiūtė ir R.Ragaliauskienė dalyvavo seminare „Bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis įgūdžiai”.

 

Komiteto biuro patarėja R. Ragaliauskienė 2009 m. spalio 24 d. dalyvavo  Socialinio inovacijų fondo ir Lygių galimybių kontrolieriaus  tarnybos projekto pristatyme ,,GED-PLAN: Lyčių lygybės ir įvairovės planavimas darbo vietose“.

 

2009 m. spalio 29 d. Komiteto biuro patarėjos  E.Gibavičiūtė ir R.Ragaliauskienė dalyvavo diskusijoje, kurioje buvo pristatyti Ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinės atskirties situacijos Lietuvoje vertinimo rezultatai ir aptartos rekomendacijos politikams.

 

2009 m. spalio 30 d. Komiteto biuro patarėja E.Gibavičiūtė dalyvavo NVO vaikams konfederacijos rengiamoje konferencijoje „Socialinė ekonomika ir socialinės inovacijos. Sėkmės istorijos ir galimybės.”

 

Komiteto pirmininkas A.Lydeka 2009 m. gruodžio 2 d. dalyvavo diskusijoje „Nauja nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcija: diskriminuojanti apsauga ar apynasris menui“. Renginys skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai. Diskusiją organizavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Europos studentų teisininkų asociacija.

 

2009 m. gruodžio 8 d. Komiteto biuro vadovė J.Savickienė ir patarėja E.Gibavičiūtė susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos administracijos darbuotojais. Svečiai buvo supažindinti su Žmogaus teisių komiteto biuro veiklos kryptimis, specifika ir aktualijomis.

 

2009 m. gruodžio 7 d., 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Komiteto biuro patarėja E.Gibavičiūtė dalyvavo mokomuosiuose seminaruose - „Konstitucinės teisės pagrindai” ir „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimas”.

2009 m. gruodžio 11 d. Komiteto pirmininkas A.Lydeka dalyvavo Nyderlandų Karalystės ambasadoriausJoep Wijnands, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto surengtoje filmo „Moterys su skraistėmis“ peržiūroje. Renginys skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti. „Moterys su skraistėmis“ – dokumentinis filmas, pristatantis Irano teisinės sistemos neteisingumą, nukreiptą pirmiausiai prieš moteris.

2009 m. gruodžio 23 d. Komiteto pirmininkas A.Lydeka organizavo gyventojų priėmimą.

 

Komiteto biuro patarėja R.Ragaliauskienė 2010 m. sausio 28 d. dalyvavo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro surengtame susitikime, kuriame buvo siekiama ieškoti būdų spręsti asmenų, kuriems Lietuvoje yra suteikta papildoma apsauga, problemas.

SUSITIKIMAI

2009 m. spalio 6 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka susitiko su naujos sudėties Tautinių bendrijų tarybos pirmininku Mahiru Gamzajevu. Aptartos nuoseklaus ir kūrybingo bendradarbiavimo galimybės.                                                                        

 

2009 m. spalio 20 d.  Komiteto pirmininkas A.Lydeka ir biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė susitiko su Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios atstovais. Aptartas gilias tradicijas Lietuvoje turinčios  bažnyčios pripažinimo klausimas.

2009 m. lapkričio 19 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka ir Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Simulik susitiko su  tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch” atstovu Boris Dietrich. Žmogaus teisių stebėtojas atvyko kartu su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi Joep Wijnands. Lietuvoje svečias domėjosi svarstomomis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pataisomis, taip pat Žmogaus teisių komiteto pozicija dėl seksualinių mažumų saviraiškos laisvės varžymo draudžiant organizuoti demonstracijas. Po susitikimų Lietuvoje žmogaus teisių stebėtojas parengs ataskaitą, kurią pristatys Jungtinių Tautų organizacijai, Europos Tarybai ir valdžios institucijoms Vašingtone.

 

 

 

 

 

 

KOMANDIRUOTĖS

                                                           

Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Simulik 2009 m. spalio 1 – 2 dienomis dalyvavo Baltijos Asamblėjos Kultūros, mokslo ir švietimo komiteto posėdyje, surengto Rygoje.

 

Seimo narys M.Varaška 2009 m. spalio 1 – 5 dienomis dalyvavo Europos šalių parlamentarų žaidynėse, vykusiose Maskvoje.

 

Komiteto pirmininkas A.Lydeka 2009 m. lapkričio 11 - 14 dienomis dalyvavo Švedijos Parlamento rengiamoje konferencijoje lyčių lygybės klausimais.

 

Komiteto pirmininkas A.Lydeka 2009 m. lapkričio 15 - 18 dienomis dalyvavo Europos Parlamento ir Švedijos Riksdago organizuojamame jungtiniame parlamentiniame posėdyje Briuselyje, skirtame aptarti svarbiausius klausimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

 

Komiteto  narė A.Ramanauskaitės - Skokauskienė 2010 m. sausio 25 - 27 dienomis dalyvavo konferencijoje „Praeities prisiminimas puoselėjant taikią ateitį: susivienijusi Europa prieš antisemitizmą, rasizmą ir ksenofobiją“, kuri vyko Krokuvoje.

 

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Komiteto narys Č.Juršėnas 2010 m. sausio 27 - 30 dienomis vizito į Moldovos Parlamentą metu dalyvavo Tarptautinio respublikonų instituto ir Seimo įgyvendinamos mainų programos renginiuose.

 

Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Simulik 2010 m. vasario 21-24  dienomis dalyvavo regioniniame seminare prekybos žmonėmis klausimu, surengtame Londone.

 

Komiteto narys M.Varaška 2010 m. kovo 1 - 4  dienomis dalyvavo Europos Sąjungos Dvynių programos projekto dėl paramos Azerbaidžano Respublikos parlamento administracijai seminare, vykusiame Baku. Seimo narys susitiko su Azerbaidžano Parlamento Žmogaus teisių  ir socialinių reikalų komitetų nariais.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                        Arminas Lydeka