Renginiai, susitikimai 

 

         LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

                                                ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

 

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui                                           2010-11-04

 

 

 

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka: prieš 60 metų buvo pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

 

Prieš  60 metų valstybės Europos Tarybos narės pasirašė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija).

Europos Taryba įkurta 1949 metais, siekiant skatinti šalių ekonominę ir socialinę gerovę rūpinantis žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei užtikrinant įstatymo viršenybę. Tai seniausia politinė Europos valstybes vienijanti organizacija. Europos Taryba dažnai vadinama Europos demokratijos sąžine. Organizacija vienija 46 Europos valstybes, atstovauja 800 milijonų europiečių. Šios organizacijos  tikslas – sukurti didžiulę, laisvą, demokratinę erdvę, kur taika palaikoma skatinant toleranciją. Bet kuri Europos valstybė gali tapti Europos Tarybos nare, jeigu ji pripažįsta įstatymo viršenybę ir kiekvienam tos valstybės jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves. Lietuva tikrąja šios organizacijos nare tapo 1993 m. gegužės 14 d.

            Įgyvendindama savo tikslus Europos Taryba rengia tarptautines sutartis ir jas papildančius protokolus. Valstybės narės, kurios yra pasirengusios vykdyti sutartyse nustatytus įsipareigojimus ginti žmogaus teises ir laisves, šiuos dokumentus ratifikuoja.

Konvencija buvo sudaryta Romoje 1950 m. lapkričio 4 d. Tai – vienas iš didžiausią įtaką valstybių teisinei sistemai darančių tarptautinių dokumentų. Konvencija ir jos papildomais protokolais įtvirtinamos kiekvieno žmogaus prigimtinės teisės ir laisvės, taip pat valstybės Konvencijos dalyvės įpareigojamos užtikrinti šias teises ir laisves asmenims, esantiems jų jurisdikcijoje. Šalys, prisijungusios prie Konvencijos, įsipareigoja garantuoti: teisę į gyvybę, apsaugą nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į teisingą teismą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į susirašinėjimo slaptumą, saviraiškos laisvę (įskaitant spaudos laisvę), minties, sąžinės ir religijos laisvę, laisvę dalyvauti taikiuose susirinkimuose, teisę jungtis į asociacijas. Konvencijoje įtvirtintas teises papildė papildomuose protokoluose nustatytos teisės, pavyzdžiui, mirties bausmės uždraudimas (Protokolas Nr. 6), nuosavybės apsauga (Protokolas Nr. 1).

Konvencijoje nustatytas ir jos įgyvendinimo mechanizmas: kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl kiekvieno, jos manymu, kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies padaryto Konvencijos ir jos protokolų nuostatų pažeidimo. Kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinė organizacija ar asmenų grupė, teigiantys, kad jie yra vienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių padaryto Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka, Europos Žmogaus Teisių Teismui gali pateikti individualią peticiją. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra tiesiogiai prieinamas fiziniams asmenims ir jo jurisdikcija yra privaloma visoms Konvencijos dalyvėms.

Lietuvos Respublikos Seimas  Įstatymą „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolų ratifikavimo“ priėmė 1995 metais. Ką reiškė Lietuvai prisijungimas prie Konvencijos? Visų pirma prisijungdama prie šio tarptautinio dokumento valstybė įtvirtino požiūrį į žmogaus teises kaip į vertybę. Taip pat šis žingsnis parodė, kad išsižadėjome sovietinės vertybių sampratos ir grįžome į gilias demokratijos šaknis turinčią Europą. Lietuvių tauta  dabar gyvena politinės laisvės sąlygomis, jos teisės ir laisvės nebepriklauso nuo esamos valdžios ar pareigūnų noro jas reguliuoti ir yra siejamos su bendrais tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais ir visuotinai pripažintomis demokratinėmis vertybėmis.

Žmogaus teisėms ginti Lietuvoje sudarytos visos teisinės ir institucinės prielaidos. Žmogaus teisių apsaugos lygis  visuomenėje lemia ir kiekvieno jos nario savijautą, orumą ir savęs realizavimo galimybes. Tačiau tai, kokiu lygmeniu įgyvendinama žmogaus teisių apsauga, priklauso ne tik nuo įtvirtintos nacionalinės teisės, bet ir nuo kiekvieno mūsų gebėjimo gerbti kitą, būti solidariems ir laikytis aukštos moralės normų. Bendrą visuomenės vidinės kultūros lygį atskleidžia ir pareigūnų, tarnaujančių žmogui ir privalančių užtikrinti žmogaus teises, veikla.

Svarbu, kad visuomenė suprastų žmogaus teisių principus, žinotų, kad kiekviena teisė yra neatsiejama nuo pareigos, ir išmanytų žmogaus teisių gynimo sistemą. Seimo Žmogaus teisių komitetas, pažymėdamas Konvencijos 60-ąsias metines, taip pat ir savo veiklos 20-metį, rengia leidinį „Žmogaus teisės Lietuvoje, 20 metų kelias“. Šiuo leidiniu supažindinsime visuomenę su žmogaus teisių apsaugos raida atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, aptarsime Konvencijos įtaką Lietuvos demokratiniams procesams ir pristatysime žmogaus teisių užtikrinimo institucinę sistemą. Leidinys bus pristatytas gruodžio 10 dieną, kai visas pasaulis minės Žmogaus teisių dieną.

Nuoširdžiai sveikinu visus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 60-ųjų metinių proga. Linkiu santarvės, tolerancijos ir geranoriškumo. Linkiu visada prisiminti, kad žmogaus teisės nėra vien teisiniai aspektai, tai ir kiekvieno mūsų moralus elgesys, tolerancija ir solidarumas.

 

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka

Tel. 8 698 42131

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Eglė Gibavičiūtė  (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]