Renginiai, susitikimai 

EN  FR

2010-11-16 TOLERANCIJOS DIENA


Žmogaus teisių komiteto pirmininko A.Lydekos sveikinimo žodis

 

2010 m. lapkričio 16 d. Tolerancijos diena

Žmonės su negalia kultūriniame ir socialiniame kontekste

Vilniaus Gaono žydų muziejus, Tolerancijos centras, Naugarduko g. 10/2 , registracija –9 val. pradžia 9.30

 

 

1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kuri tapo demokratinių šalių konstitucijų, tarptautinių teisės aktų bei įstatymų, o taip pat ir pažangios visuomenės vystymosi pagrindu. Deklaracijos pagrindinė idėja – visi žmonės turi jaustis lygūs kaip broliai.

 

1949 m. gegužės 5 d.  įsteigta Europos Taryba, kurios svarbiausias tikslas – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas.

 

Šiemet švenčiame 60 metų, kai 1950 m. lapkričio 4 d.  Romoje buvo pasirašyta  Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija – pirmasis žmogaus teises ginantis tarptautinis teisinis dokumentas. Lietuva ratifikavo Konvenciją 1995 metais. Šiuo žingsniu įsipareigojome valstybės mastu žmogaus teises pripažinti kaip neginčijamą vertybę ir taip sugrįžome į gilias demokratines šaknis turinčią Europą. Pripažinome, kad visiems žmonėms būdingas orumas bei neatimamos teisės yra laisvės ir teisingumo pagrindas. Lygios galimybės – svarbiausias žmogaus teisių užtikrinimo principas ir demokratinių valstybių tikslas. Šis tikslas pasiekiamas tik tolerantiškoje ir solidarioje visuomenėje.

 

Kaip žinome, UNESCO, organizacija siekianti gerųjų tikslų taip pat ir žmogaus teisių apsaugos srityje, lapkričio 16-tąją paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tolerancija – tai pagarba kultūrų įvairovei, išraiškos formoms, žmogiškajam individualumui ir kūrybingumui. Minėdami šią dieną turėtume žmonėms priminti apie toleranciją kaip vertybę, kuri suartina skirtingų kultūrų, skirtingo amžiaus, skirtingų fizinių galimybių, skirtingai mąstančius žmones.

 

Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, fizinių galimybių ar kitų skirtybių, turi jaustis lygus tarp lygių ir išlikti orus. Žmogaus orumą lemia daugelis kriterijų. Saugi ir patogi aplinka yra būtina fiziniam ir dvasiniam asmens komfortui. Žmogus turi  jaustis nepriklausomas ir pilnavertis viešoje aplinkoje. Visuomenei brangus kiekvieno, taip pat ir turinčio negalią, asmens intelektas, kūrybinis  potencialas  ir tiesiog buvimas mūsų tarpe. Kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes tapti profesionalu pasirinktoje srityje,  išreikšti save kūryboje ar sporte.

 

Nežiūrint jau priimtų įstatymų, visuomenėje vis dar gajūs įsisenėję stereotipai, nepagarbus požiūris į asmenis, turinčius jiems būdingus bruožus ir netelpančius į „tobulo” visuomenės nario standartus. Tobulų žmonių nėra. Visi esame „kitokie”, visi mes turime savų stiprybių ir trūkumų. Tačiau visi trokštame būti suprasti ir priimti kitų.

 

Turėtume pagalvoti, kiek neatiskleidusių ir neišgirstų, pasislėpusių nuo kitų akių bočeli, vonderių, beatričių, merkurių gyvena savo mažame tik artimųjų pasaulyje. Nežinome, kiek netenkame mokslo žmonių, dėl to, kad nesuteikiame sąlygų turintiems fizinę negalią naudotis informacinėmis technologijomis.

 

Tolerancija negalima be solidarumo. Įgyvendinti šias vertybes būtina valstybės nuosekli atitinkama politika ir parama. Svarbus ir visuomenės noras gyventi lygiaverčių ir laimingų žmonių aplinkoje.

 

Žmogaus teisių įtvirtinimo  lygmuo visuomenėje lemia ir kiekvieno visuomenės nario savijautą. Šiandien, deja, dar pasigendame tiek visuomenės tolerancijos, tiek maksimalių visų valdžios atstovų pastangų. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turėtume visi turėti lygias galimybes pažinti mūsų Tautos istoriją,  naudotis Lietuvos kultūriniu paveldu. Tačiau Lietuvos kultūros paminklai dažnai neprieinami negalią turintiems asmenims dėl tam nepritaikytos aplinkos. Norėčiau retoriškai paklausti, ar neįgaliesiems pritaikyti įrengimai suniokotų kultūros paveldą, ar padarytų jį vertingesniu?

 

Sveikinu visus šio prasmingo žmogaus teisų požiūriu renginio dalyvius. Tikiu, kad Lietuva žingsnis po žingsnio tampa solidaresnė ir tolerantiškesnė. Žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimas ir įtvirtinimas – nuolat besivystantis procesas. Visgi šis procesas  juda pirmyn ir mūsų šalyje. Manau, sugebėsime savo politine valia ir nuosekliu darbu, skleisdami žinią, kad visuomenė turtinga ir graži kiekvieno žmogaus įvairove, pasiekti tikrąją visapusę demokratiją, kur kiekvienas žmogus jausis visuomenės vertybe.





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ