LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS
TEISIŲ KOMITETAS
Teisinė atsakomybė už neveikimą,
pasireiškiantį pareigos ginti viešąjį interesą nevykdymu, nenustatyta
Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos
žmogaus teisių asociacija suorganizavo konferenciją Viešasis
interesas ir jo gynimas.
Konferencijoje aptartas viešojo intereso sampratos klausimas, teismų
praktika vertinant viešąjį interesą, esminės viešojo intereso gynimo problemos,
prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą, viešojo intereso užtikrinimas
energetikos srityje, aplinkos ir kultūros paveldo kaip viešojo intereso
objekto tema, visuomenės dalyvavimas priimant svarbiausius sprendimus.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka sakė, kad sudėtinga
atrasti ir įtvirtinti įstatymuose stebuklingą formulę, kuri leistų užtikrinti
visų visuomenės grupių interesų dermę. Tačiau A.Lydekos nuomone, viešasis
interesas yra konstitucinė priedermė, ir būtinos nuolatinės pastangos
užtikrinti viešąjį interesą kaip pamatinę visuomenės vertybę.
Įstatymo leidėjas nėra nustatęs viešojo intereso sąvokos, todėl
subjektams, privalantiems ginti viešąjį interesą, tenka vadovautis teismų
praktika, kuri nėra vienoda. Tačiau tiek teisės mokslo visuomenė, tiek
praktikai pasisakė, kad viešojo intereso apibrėžimo ir negali būti. Viešojo
intereso ribos nėra statiškos. Reikmės, kurios viename visuomenės raidos etape
suprantamos kaip visuomenės poreikis, praėjus tam tikram laiko tarpui gali
visuomenės nebedominti.
Profesorius Vytautas Nekrošius išreiškė
nuomonę, kad įstatymai viešajam interesui ginti pakankami, todėl reikia
kalbėti apie įstatymų įgyvendinimo problemas. Lietuvoje penkiolika
institucijų turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą, tačiau realiai tai
nevykdoma. Pasak V.Nekrošiaus, būtina pereiti nuo jau sukurtos viešojo
intereso strategijos prie šios strategijos įgyvendinimo detalių.
Apie tai, kad dažnai institucijos
apsiriboja prašymo ginti viešąjį interesą pateikimu prokurorui, pačios nesinaudodamos
joms įstatymo suteiktais įgaliojimais, kalbėjo ir Generalinės prokuratūros
atstovai. Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Stasė Petravičienė apgailestavo,
kad ilgą laiką klostėsi praktika, kai prokuroras buvo pagrindinis ir kone
vienintelis viešojo intereso gynimo subjektas. Tokio požiūrio laikėsi ir
atskirais atvejais iki šiol laikosi valstybės institucijos, pačios turinčios
teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl pažeisto viešojo intereso. Prokurorė
pabrėžė, kad nenustatyta teisinė atsakomybė už institucijų pareigūnų,
tarnautojų, institucijų vadovų neveikimą, pasireiškiantį pareigos ginti viešąjį
interesą nevykdymu.
Profesorius Alfonsas Vaišvila kritikavo pačią
viešojo intereso sąvoką teisėje ir samprotavo, kad tinkamas pareigų vykdymas ir
padėtų pasiekti bendrąją naudą visuomenei.
A.Lydeka konferencijos dalyvius patikino, kad artimiausiu metu diskusijos
dėl viešojo intereso gynimo bus tęsiamos, aptariant jau labai konkrečias
mokslo, pilietinės visuomenės ir praktikų įvardintas problemas.
Eglė Gibavičiūtė (Žmogaus teisių
komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
