Renginiai, susitikimai 

EN  FR

2011-04-06 KONFERENCIJA „VIEŠASIS INTERESAS IR JO GYNIMAS"


 


         LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui                                           2011-04-06

 

Teisinė atsakomybė už neveikimą, pasireiškiantį pareigos ginti viešąjį interesą nevykdymu, nenustatyta

Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija suorganizavo konferenciją „Viešasis interesas ir jo gynimas.“

Konferencijoje aptartas viešojo intereso sampratos klausimas, teismų praktika vertinant viešąjį interesą, esminės viešojo intereso gynimo problemos, prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą, viešojo  intereso užtikrinimas energetikos srityje, aplinkos ir kultūros paveldo –  kaip viešojo intereso objekto tema, visuomenės dalyvavimas priimant svarbiausius sprendimus.

 Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka sakė, kad  sudėtinga atrasti ir įtvirtinti įstatymuose „stebuklingą formulę“, kuri leistų užtikrinti visų visuomenės grupių interesų dermę. Tačiau A.Lydekos nuomone, viešasis interesas yra konstitucinė priedermė, ir būtinos nuolatinės pastangos užtikrinti viešąjį interesą kaip pamatinę visuomenės vertybę.

Įstatymo leidėjas nėra nustatęs viešojo intereso sąvokos, todėl subjektams, privalantiems ginti viešąjį interesą, tenka vadovautis teismų praktika, kuri nėra vienoda. Tačiau tiek teisės mokslo visuomenė, tiek praktikai pasisakė, kad viešojo intereso apibrėžimo ir negali būti. Viešojo intereso ribos nėra statiškos. Reikmės, kurios  viename visuomenės raidos etape suprantamos kaip visuomenės poreikis, praėjus tam tikram laiko tarpui gali visuomenės nebedominti. 

Profesorius Vytautas Nekrošius išreiškė nuomonę, kad įstatymai viešajam interesui ginti – pakankami, todėl reikia kalbėti apie įstatymų įgyvendinimo problemas. Lietuvoje penkiolika   institucijų turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą, tačiau realiai tai nevykdoma. Pasak V.Nekrošiaus, būtina pereiti nuo  jau sukurtos viešojo intereso strategijos prie  šios strategijos įgyvendinimo detalių.

Apie tai, kad dažnai institucijos apsiriboja prašymo ginti viešąjį interesą pateikimu prokurorui, pačios nesinaudodamos joms įstatymo suteiktais įgaliojimais, kalbėjo ir Generalinės prokuratūros atstovai. Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Stasė Petravičienė apgailestavo, kad ilgą laiką klostėsi praktika, kai prokuroras buvo pagrindinis ir kone vienintelis viešojo intereso gynimo subjektas. Tokio požiūrio laikėsi ir atskirais atvejais iki šiol laikosi valstybės institucijos, pačios turinčios teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl pažeisto viešojo intereso. Prokurorė pabrėžė, kad nenustatyta teisinė atsakomybė už institucijų pareigūnų, tarnautojų, institucijų vadovų neveikimą, pasireiškiantį pareigos ginti viešąjį interesą nevykdymu.

Profesorius Alfonsas Vaišvila kritikavo pačią viešojo intereso sąvoką teisėje ir samprotavo, kad tinkamas pareigų vykdymas ir padėtų pasiekti bendrąją naudą visuomenei.

A.Lydeka konferencijos dalyvius patikino, kad artimiausiu metu diskusijos dėl viešojo intereso gynimo bus tęsiamos, aptariant jau labai konkrečias mokslo, pilietinės visuomenės ir praktikų įvardintas problemas.

 

Eglė Gibavičiūtė  (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ