Renginiai, susitikimai 

     LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui                                           2011-12-12

 

 

            Žmogaus teisių komitetas:  ar užtikriname piliečiams teisę ginti savo aplinką?

 

            Gruodžio 12  d.  minint Žmogaus teisių dieną, Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija surengė konferenciją „Viešasis interesas ir žmogaus teisės sprendžiant aplinkos klausimus“ . Tai antroji Žmogaus teisių surengta konferencija šiais metais viešojo intereso gynimo tema, sulaukusi ypač didelio visuomenės dėmesio. Lietuva yra ratifikavusi Orhuso konvenciją (JTO EEK Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis i teismus aplinkos klausimais), kurios pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti piliečių teises į švarią, estetišką, saugią, sveiką aplinką. Didelis dėmesys skiriamas piliečių dalyvavimui priimant sprendimus aplinkos srityje bei piliečių teisei į prieinamą informaciją aplinkos klausimais.

            Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, sveikindamas konferenciją, pabrėžė, kad tinkama aplinkos apsauga – viešas interesas, kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, tačiau kiekvienas asmuo taip pat turi pareigą  savarankiškai ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę.

            Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnaitė savo pranešime pateikė Europos šalių patirtį įgyvendinant Orhuso konvenciją, bei palygino Lietuvą, su kitomis šalimis gebėjimo saugoti  aplinką aspektu.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius sakė, kad viešasis interesas ir žmogaus teisės yra sinonimai, o visuomenė darosi vis aktyvesnė įgyvendindama savo teises. Pasak Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo pirmininko Ričardo Piličiausko, Lietuvos teisinė bazė yra nepakankama, siekiant tinkamai ginti viešąjį interesą aplinkos srityje: teisės aktuose per mažai apibrėžtumo, per daug prieštaravimų. Tačiau buvo pabrėžtas didelis  nevyriausybinių organizacijų vaidmuo sprendžiant aplinkos klausimus. „Nevyriausybinės organizacijos padeda užtikrinti sprendimų aplinkos srityje skaidrumą ir valstybės veiklos kontrolę“ – sakė teismo pirmininkas.

            Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas savo pranešime pažymėjo, 2008 metais Rygoje vykusiame Orhuso konvencijos šalių susitikime patvirtintos Orhuso konvencijos atitikties komiteto (toliau – Atitikties komitetas) išvados, kuriose konstatuota, kad kai kurios Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatos yra nesuderinamos su Konvencijos 6 straipsniu. Tačiau Lietuvai įvykdžius Atitikties komiteto siūlomas priemones, 2009 metais Atitikties komiteto pirmininkas  Lietuvą įvardino, kaip vieną iš nedaugelio valstybių, kuri tinkamai įgyvendino rekomendacijas derinant nacionalinę teisę su Orhuso konvencijos nuostatomis. Tačiau pastebėta, kad netinkama teisės aktų praktika gali būti pagrindas pripažinti, kad valstybė pažeidė savo įsipareigojimus, net ir tuo atveju, kai teisės aktų normos yra tinkamos. R.Klovas iškėlė ir problemą – visuomenė gindama teises gyventi tinkamoje aplinkoje, sprendžiant ginčus teismuose,  atsiduria nelygiavertėje padėtyje su stambiomis kompanijomis, siekiančiomis savo finansinių interesų. Stambieji verslininkai turi galimybę turėti geriausius advokatus, tuo tarpu visuomenininkai gina savo teises pasitelkdami gerus norus. Taip ne visuomet pusės yra lygiavertėje padėtyje – visuomenė pralaimi dėl žinių stokos. Aplinkos ministerijos kancleris pasidžiaugė, kad įsigaliojus Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, tiesiogiai įtvirtinusiems asociacijų teisę ginti viešąjį interesą aplinkos srityje, asociacijos plačiai naudojasi teise kreiptis į teismus dėl su aplinka susijusių sprendimų.

            Konferencijoje kalbėjęs vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras Giedrius Danėlius pastebėjo, kad ikiteisminiai tyrimai dėl nusisalstamų veikų aplinkai atliekami nepakankamai kokybiškai tiriant sunkesnius atvejus. Tokių atvejų tyrimui reikalinga atitinkama specializacija. Ikiteisminiai tyrimai galėtų būti perduodami atlikti aplinkosauginėms institucijoms.

            Nežiūrint konferencijoje paminėtų pasiekimų užtikrinant piliečių dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus, daugelių pranešėjų buvo pastebėti trūkumai ar prieštaravimai nacionalinėje  teisinėje bazėje. Visuomeninės organizacijos paskelbė rezoliuciją, kurioje raginama sudaryti darbo grupę teisės aktams tobulinti, siekiant sudaryti sąlygas piliečiams įgyvendinti teises ir pareigas į tinkamą aplinką.

           

           

 

 

 

           

 

Parengė Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el.p. eggiba@lrs.lt