LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
Visuomenės
informavimo ir žiniasklaidos
poskyriui
2012-03-27
Žmogaus teisių komiteto
pirmininkas A.Lydeka: tautinių mažumų politika turi būti lojali Lietuvos
valstybei ir atvira tautinėms bendrijoms
Žmogaus
teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pakvietė Tautinių bendrijų tarybą
(toliau Taryba) surengti išvažiuojamąjį posėdį Seime. Toks posėdis buvo
surengtas Kovo 26 d. Posėdžiaujant Tarybai dalyvavo Žmogaus teisių komiteto
pirmininkas Arminas Lydeka, Komiteto narės Dalia Kuodytė ir Ona Valiukevičiūtė,
Ministro Pirmininko tarnybos atstovai ir Kultūros ministerijos atstovai.
Šiuo metu Tarybą sudaro 28 nariai, atstovaujantys 20 Lietuvos tautinių
bendrijų.
Posėdyje, kuriam pirmininkavo Tarybos pirmininkas
Mahiras Hamzajevas, buvo aptartos Lietuvos tautinių
santykių teisės reguliavimo aktualijos, išsakytos nuomonės dėl parengtos ir
numatytos tobulinti Tautinių mažumų įstatymo koncepcijos, aptartas Lietuvos
tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, reglamentavimas įstatymu.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio
asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių ir laisvių apsaugą. Iki
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priimtas tautinių mažumų
įstatymas, kuris buvo laikinai pratęstas, nustojo galioti 2010 m. sausio
1 d.
2011 metais
tarpinstitucinės darbo grupės parengta Tautinių
mažumų įstatymo koncepcija Vyriausybėje nebuvo tvirtinama, darbo grupės
darbas yra pratęstas. Posėdyje buvo diskutuojama, kodėl galutinai
neapsisprendžiama dėl koncepcijos ir, ar reikalingas specialus įstatymas
tautinių mažumų teisėms reglamentuoti.
Lietuvos Respublika yra ratifikavusi
svarbiausias tarptautines sutartis taip pat ir Europos Tarybos Tautinių mažumų
apsaugos pagrindų konvenciją (toliau Konvencija). Konvencijos nuostatos yra tapusios sudėtine
Lietuvos teisinės sistemos dalimi: asmenų, priklausančių tautinėms
mažumoms, teisės yra užtikrinamos remiantis Konstitucija, Lygių galimybių,
Švietimo, Nacionalinio saugumo pagrindų, Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
Dėl specialaus Tautinių
mažumų įstatymo poreikio nuomonės išsiskyrė. Vienas lenkų bendruomenės atstovas
pasisakė už tai, kad Konvencijos nuostatos būtų įgyvendinamos per kitus
bendruosius įstatymus, o specialus tautinių mažumų įstatymas izoliuotų tautines
mažumas. Tačiau kitas lenkų bendruomenės atstovas sakė, kad Tautinių
mažumų įstatymas yra reikalingas. Šiuo klausimu Tarybos atstovų požiūriai
išsiskyrė, tačiau buvo pasisakyta už tai, kad Taryba aktyviau turi būti
įtraukta sprendžiant strateginius tautybių
politikos klausimus, o visi šių klausimų aptarimai turi būti atviri Tarybos
nariams.
Posėdyje taip pat kalbėta apie Atmintinų dienų
įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įprasminti Lietuvos tautinių
bendrijų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimo procesą. Priėmus įstatymą
būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos
dienos, paminėjimas.
Tautinių bendrijų dieną kaip atmintiną, įprasminti
pasirinkta sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis
Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų
miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos
atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo
palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Šis laiškas simbolizuoja tolerancijos,
draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.
Toks A. Lydekos
parengtas projektas registruotas Seime ir Komiteto pasiūlytas svarstyti 2012 m.
pavasario sesijoje.
Parengė
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja E.Gibavičiūtė tel. (8 5) 239 6809, el.
p. [email protected]
