TEISĖ Į TEISINGĄ TEISMĄ: EŽTT IR LIETUVOS
JURISPRUDENCIJA
Įvadas į ET švietimo programą teisininkams, teisėjams,
prokurorams ir advokatams (HELP Programa)
2012 m. spalio 8 d.
Lietuvos Respublikos
Seimas
Gedimino pr. 53,
Vilnius, Seimo III rūmai, Konstitucijos salė
8.30 9.00 Dalyvių registracija
9.00 9.15 Sveikinimo žodis
Arminas
Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, LR Seimas
Virginijus
Leonas Papirtis, Lietuvos advokatūros pirmininkas
Liudvika
Meškauskaitė, Lietuvos advokatūros Tarybos pirmininko pavaduotoja
9.15 10.15 Europos Žmogaus Teisių Konvencijos
įgyvendinimas: Braitono deklaracija ir HELP Programa
Roberto
Rivello, Europos Tarybos HELP programos vadovas
Natacha De
Roeck, Europos Tarybos projekto vadovė
10.15 10.30 Kavos
pertrauka
10.30 12.00 Europos
Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis
Dovydas
Vitkauskas, Europos Tarybos ekspertas, buvęs EŽTT vyr. teisininkas
12.00 13.00 Pietūs
13.00 14.30 Europos
Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis (tęsinys)
Dovydas
Vitkauskas
14.30 14.45 Kavos
pertrauka
15.00 17.00 EŽTK 6 str. taikymas Lietuvos
teisminėje praktikoje
Gintaras Goda, Lietuvos
Aukščiausio Teismo teisėjas
17.00 Uždarymas
Žmogaus teisių komiteto pirmininko A.
Lydekos sveikinimo žodis
Gerbiamieji,
20 amžiuje Žmogaus teisių
apsaugos idėja suskambėjo nauja nata ir iškilo į iki šiol nebūtą, visiškai
naują lygmenį. 1949 metais buvo sukurta regioninė tarptautinė organizacija
Europos Taryba. Ji iškarto tapo atvira visoms demokratinėms Europos valstybėms,
besivadovaujančioms teisėtumo principu bei gerbiančioms pagrindines žmogaus
teises ir laisves.
Svarbiausias Europos
Tarybos laimėjimas 1950 metais pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencija. Šia konvencija buvo įtvirtintos pagrindinės šių
laikų žmogaus teisės ir laisvės. Valstybės konvencijos dalyvės prisiėmė
įsipareigojimus. Šių įsipareigojimų vykdymo priežiūrai
buvo įkurtas Strasbūre nuolat veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Lietuvos Respublika 1993 m. gegužės
14 d. tapo Europos Tarybos nare, tą pačią dieną pasirašė ir Europos žmogaus
teisių konvenciją, kurią ratifikavo 1995 m. Tai buvo lemiamas žingsnis
įtvirtinant demokratiją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės
istorijoje.
Lietuva, pripažindama
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikciją, įsipareigojo vykdyti jo priimtus
sprendimus. Reikia pabrėžti ir tai, kad Konvencijos ratifikavimas paakino
Lietuvos piliečius būti aktyviais ginant savo teises pagal Konvenciją. Tačiau
svarbiausia tai, kad šis klausimas tapo aktualus ir pačiai Lietuvos valstybei,
kuri kuria savo teisę, siekdama aukščiausiu lygiu ją derinti su tarptautiniais
reikalavimais.
Lietuvos Respublika šią
užduotį vykdo gana sėkmingai. Per 17 Konvencijos taikymo metų Lietuvoje,
Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė dešimtis galutinių sprendimų bylose prieš
Lietuvą. Sprendimų priėmimas Lietuvai svarbus konkretaus asmens teisių
įgyvendinimo aspektu. Tai yra ir pagalba Lietuvai, identifikuojant žmogaus
teisių apsaugos sistemos problemas. Vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo
sprendimus bylose prieš Lietuvą buvo padaryta daugybė teigiamų poslinkių
Lietuvos teisėje.
Kai kuriais atvejais,
tenka apgailestauti, sprendimų vykdymas užsitęsė. Ypač paminėtina L. byla ir
mūsų ryžto trūkumas priimti specialųjį įstatymą, numatytą Civilinio Kodekso
2.27 straipsnio 2 dalyje.
Kai kurių sprendimų
galėjo ir nebūti. Kalbant apie 2012 metų vasario 14, d. sprendimą D.D. byloje,
reikėtų pastebėti, kad neveiksnaus žmogaus atstovavimo teisme problema
Lietuvoje identifikuota jau seniai. Tačiau iki šiol neužteko valios problemą
išspręsti. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismui teko konstatuoti, kad buvo
pažeistos neveiksnios pareiškėjos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, o taip
pat teisė į laisvę ir saugumą.
Vis dėl to manau, kad
Lietuvoje veikia teisminė sistema, besivadovaujanti pagarbos žmogaus teisėms,
teismų nepriklausomumo ir nešališkumo bei teisės viršenybės principais,
įtvirtintais Konvencijos 6 straipsnyje.
Tačiau siekis
užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą išliks aktualus visais laikais.
Gyvename nuolat kintančioje visuomenėje, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas
taip pat nuolat reaguoja į visuomenės pokyčius ir naujus kylančius iššūkius.
Tik gyva reakcija į naujas gyvenimo aktualijas padeda užtikrinti Žmogaus Teisių
Teismo veiklos prasmę ir įgyvendinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
konvencijos idėjas.
Europos
Tarybos narės daug dėmesio skyrė Europos Žmogaus Teisių Teismo reformai.
Didėjant Teismo darbo krūviui iškilo pavojus veiksmingam Konvencijoje numatytų
teisių ir laisvių apsaugos mechanizmo veikimui. Imtasi priemonių, kad žmogaus
teisės visų pirma būtų užtikrintos nacionaliniu lygiu. Taip pat pripažinta
būtinybė priimant sprendimus Europos Žmogaus Teisių Teisme, įvertinti
kiekvienos šalies teisinės sistemos ir tradicijų ypatumus. Šių metų balandžio
mėnesį pasirašyta Braitono deklaracija, kurioje numatytos priemonės,
leisiančios supaprastinti Europos Žmogaus Teisių Teismo procedūras.
Numatytos
priemonės Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų bei kitų
valdžios institucijų bendradarbiavimui. Tai
užtikrins nacionalinės teisės ir jos taikymo praktikos atitiktį Konvencijai.
Todėl šis renginys, kuris skirtas kelti Lietuvos teisininkų kvalifikaciją
užtikrinant žmogaus teises nacionalinių lygiu yra svarbus.
Taigi noriu pasveikinti
visus čia susirinkusius. Manau, šis renginys padės užtikrinti, kad Konvencijos
svarbiausias tikslas garantuoti individams pagrindines Konvencijoje ir jos
Protokoluose įtvirtintas teises ir laisves būtų efektyviai ir praktiškai
užtikrintas Lietuvos vidaus teisėje.
Spalio 9 d. Spaudos konferencija,
11.30-12.00
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas
A.Lydeka:
Gerbiamieji, vakar
Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos advokatūra, Teisėjų taryba, Lietuvos
Respublikos prokuratūra ir Europos Taryba surengė konferenciją Teisė į
teisingą teismą: EŽTT ir Lietuvos jurisprudencija. Įvadas į Europos Tarybos
švietimo programą teisininkams, teisėjams, prokurorams ir advokatams (HELP
Programa). Ši konferencija rengta atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių
Teismo reformą, į atsinaujinantį Europos Tarybos požiūrį į teisingumo
įgyvendinimo mechanizmus.
Svarbiausias Europos Tarybos
laimėjimas žmogaus teisių srityje 1950 metais pasirašyta Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 1995 metais. Įsipareigojimų
konvencijai vykdymo priežiūrai buvo įkurtas Strasbūre
nuolat veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas, trumpiau Strasbūro teismas.
Per 17 Konvencijos taikymo metų
Lietuvoje, Strasbūro teismas 66 bylose prieš Lietuvą konstatavo bent po vieną
pažeidimą (tai yra nepilnai 4 bylose per metus). Sprendimų priėmimas
Lietuvai svarbus konkretaus asmens teisių įgyvendinimo aspektu. Tačiau tai yra
ir pagalba Lietuvai, identifikuojant žmogaus teisių apsaugos sistemos problemas.
Remiantis statistika,
Lietuvoje teismai dirba tikrai neblogai ir mūsų įstatymai iš esmės yra geri. Pavyzdžiui
2011 metais Strasbūro teismui iš Lietuvos buvo perduoti nagrinėti 305
pareiškimai, tai yra 10 000 gyventojų tenka 0,94 pareiškimo. Palyginimui
Estijai 10 000 gyventojų tenka net 2.98 pareiškimai, Lenkijai 10 000
gyventojų tenka 1,32 pareiškimai, Latvijai 10 000 gyventojų tenka 1,30
pareiškimų, tiesa, Didžiajai Britanijai 10 000 gyventojų tenka 0,25
parreiškimo. Bet kuriuo atveju, Lietuva yra geresnėje situacijoje nei daugelis
Europos Tarybos narių valstybių. Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad nepriimtinais
nagrinėti teismas vidutiniškai pripažįsta maždaug 95 98 procentus visų gautų
pareiškimų ir juos atmeta.
Kuo svarbi buvo vakar
dienos konferencija ir šiandien nuo pirmos valandos vyksiantys advokatų
mokymai dėl priimtinumo kriterijų teikiant pareiškimus Strasbūro teismui?
Strasbūro teismas bylas
nagrinėja atsižvelgdamas į kiekvienos šalies nacionalinius ypatumus,
tradicijas, nacionalinę teisinę sistemą. Išaugus teismo praktikos atvejų
skaičiui, kilo grėsmės teismo sprendimų nuoseklumui. Todėl buvo pripažinta
teismo reformos būtinybė bei būtinybė peržiūrėti pačius žmogaus teisių gynybos
principus. Įvertinta tai, kad būtina įgyvendinti subsidiarumo principą ir ginant
žmogaus teises visų pirma užtikrinti maksimalią žmogaus teisių gynybą
nacionaliniuose teismuose tiesiogiai taikant Konvenciją. Taip siekiama sumažinti
skundų į Strasbūrą skaičių apginant žmogų jo šalyje.
Todėl vakarykštėje konferencijoje
buvo akcentuota būtinybė užtikrinti Lietuvos teisėjų ir advokatų aktyvumą ir
gebėjimus tiesiogiai taikyti Konvenciją ginant žmogaus teises. Pagrindinis
dėmesys skirtas Konvencijos 6 straipsnio Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą
įgyvendinimo ypatumams. Pastebėčiau, kad iš 66 bylų prieš Lietuvą, kuriose
buvo priimti sprendimai, 41 byloje buvo konstatuotas šio 6 straipsnio
pažeidimas.
Per Help programą yra
įgyvendinama idėja nuosekliai vykdyti teisininkų mokymus apie Strasbūro
teismo praktiką bei sprendimų aiškinimą. Su šia Help programa supažindino Europos
Tarybos atstovai Roberto Rivello ir Nataša De Roeck. Konferencijoje savo
žiniomis ir patirtimi dalinosi Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja
dr. Liudvika Meškauskaitė, Europos Tarybos ekspertas, buvęs Europos
Žmogaus teisių teismo teisininkas Dovydas Vitkauskas, Vyriausybės
atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė, kurie dabar pristatys
pagrindines konferencijoje iškeltas idėjas, prie jų prisijungs ir Generalinės
prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška.
Taigi suteikiu žodį dr. Liudvikai Meškauskaitei.
Europos Tarybos HELP Programa
Projektas dėl priimtinumo kriterijų, teikiant pareiškimus
Europos Žmogaus Teisių Teismui (tik advokatams)
2012 m. spalio 9 d.
Lietuvos Respublikos
Seimas
Gedimino pr. 53,
Vilnius, Seimo III rūmai, Konstitucijos salė
12.30 13.00 Dalyvių registracija
13.00 13.15 Sveikinimo žodis
Liudvika
Meškauskaitė, Lietuvos advokatūros Tarybos pirmininko pavaduotoja
13.15 14.00 ET HELP
Programa ir Priimtinumo kriterijų projektas
Roberto
Rivello, Europos Taryba, HELP Programos vadovas
Natacha De
Roeck, Europos Taryba, Projekto vadovė
14.00 15.00 Supažindinimas
su nuotoliniais mokymais dėl Priimtinumo kriterijų
Roberto Rivello
Natacha De Roeck
Jolanta
Samuolytė, HELP Informacinis konsultantas Lietuvoje
15.00-15.30 Diskusija
(klausimai-atsakymai)
Eglė Gibavičiūtė,
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja,
Tel. 239 68 09
